„Tiesa. Su Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžiu kandidatuosiu į Seimą. Dabar kol kas esu nepartinis. Tačiau ruošiuosi ir rašysiu pareiškimą, nes manau, kad kandidatuoti su partijos vėliava ir nebūti jos nariu nėra sąžininga. Tikiuosi, kad tokiu pavyzdžiu reikia sekti visiems, apsisprendusiems dalyvauti politinėje veikloje“, – patvirtino R. Lopata.
Žinomas politologas paaiškino, kodėl pasirinko būtent šitą politinę jėgą.
„Nesu kairysis. Tai – pirmiausia. O dešinėje matau dvi rimtas politines partijas: liberalų ir konservatorių. Šiuo metu jos, manau, ir ideologiškai nelabai daug kuo skiriasi gerąja prasme. Be to, tai tos partijos, kurios nuosekliai rūpinasi ne vien partiniais, bet ir valstybiniais reikalais. Na, o jeigu rinktis iš tų dviejų – liberalizmas man kaip akademinio pasaulio atstovui yra artimesnis. Savo veiklos prasmę matyčiau žmogaus laisvės, orumo ir teisių apgynime nuo per didelio valdžios kišimosi į asmeninį gyvenimą“, – teigė R. Lopata.
Politologas priminė, kad jis yra vienas iš „Liberalių reformų fondo“ steigėjų (2001 m.), taip pat tęstinės diskusijos „Liberalizmo perspektyvos Lietuvoje“ kaip platformos, skirtos konkretiems svarstymams apie liberalią politiką, liberalų kaip politinės jėgos turinį ir programinius dalykus, iniciatorių (2018 – 2019 m.).
„Šios diskusijos, tiesą sakant, paskatino apsisprendimą dalyvauti LR Seimo rinkimuose. Kas yra liberalas? Žmogus, kuris gerbia, saugo ir gina savo ir kitų asmeninę laisvę. Vakarų kultūra tam tikra prasme yra persmelkta liberalizmo dvasia. Lietuvoje pasirodo, kad laisvo žmogaus problema tampa vis svarbesnė. Ypač po paskutinio dešimtmečio patyrimo, kai vis labiau įsivyravo, baimės, atsakomybės stokos ir neatsakingų šnekų ir veiksmų politika. Pandemija visa tai dar labiau išryškino“, – teigė R. Lopata.
Patikėjo nauja partijos lydere
Politologas pripažino buvęs labai skeptiškas Liberalų sąjūdžio galimybėmis atsigauti po Eligijaus Masiulio istorijos.
„Tačiau Viktorijos Čmilytės-Nielsen atėjimas daug ką pakeitė. Tai šiuolaikinė, naujo tipo lyderė ir todėl manau, kad partija gali sustiprėti. Noriu prisidėti prie šių pastangų ir apskritai prie liberalių žmonių telkimo Lietuvoje.
Svarbu, tikiuosi tai ir bus, kad Liberalų sąjūdžio prioritetu būtų liberalių principų laikymasis, o ne egoistinis siekis būti valdžioje, kad ir mažuoju politiniu partneriu“, – rašė R. Lopata.
Politologas išskyrė kertinius principus, kurie jam atrodo svarbūs.
„Jeigu mes matome, kad teisėsauga bando palengvinti sau gyvenimą ir darbą būnant kuo mažiau kontroliuojama, o tai keletą dešimtmečių vyksta Lietuvoje, tai liberalai turi pirmiausi rūpintis žmogumi su visa pagarba teisėsaugai.
Jeigu kairiesiems vis dar atrodo, kad valdžia gali gerai tvarkyti ekonomiką, tai man, kaip liberalui, akivaizdu, jog tik privati nuosavybė yra ekonomikos stimulas ir biurokratizmo bei korupcijos mažėjimo garantas. Kita vertus, valdžia turi nustatyti aiškias verslo taisykles, kurios viešąjį gėrį iškeltų virš vien pelno siekimo. Daug pavyzdžių, kaip neskaidriai ir galimai korumpuotai valdžia reguliavo žmogaus gerbūvio taisykles. Vienas blogiausių – Vilniaus Perkūnkiemis. Po to iš tokių situacijų yra sudėtinga išeiti“, – teigė R. Lopata.
Jo nuomone, reikia leisti žmonėms turėti daugiau laisvės ir atsakomybės tvarkyti savo pačių gyvenimą, mažiau laukti dovanų iš valdžios, kuri visada blogai dalins visų mūsų uždirbtus pinigus. Leisti žmonėms tvarkytis patiems yra svarbiausia Respublikos idėja.