Savo pranešimą „Baltijos tyrimų“ vadovė pradėjo nuo to, kad šiandieninę situaciją šalyje apibūdino kaip ekstremalią ir krizinę.
R. Ališauskienės teigimu, krizių Lietuvoje būta ir prieš tai, tačiau anksčiau buvo galima kalbėti apie aiškiai identifikuojamus kaltininkus ir daugiau mažiau pasakyti, kas už tai atsakingas, o nuo to, ar žmogus buvo pasiruošęs krizei, priklausė ir individualios gyventojų reakcijos į susiklosčiusią situaciją.
„Nebuvo pavojaus sveikatai elemento, kuris yra naujas dalykas dabar ir, kita vertus, net ir praėjusioje krizėje buvo daug mažesnė socialinių tinklų įtaka.
Dabar, atėjo 2020 m. kovas ir staigus įprasto gyvenimo lūžis. Tas lūžis turėjo tiesioginį poveikį visoms gyvenimo sritims. Individas tokiai situacijai nei vienoje šalyje nebuvo pasiruošęs ir turėjo veikti visiškai naujomis, nepažįstamomis sąlygomis“, – kalbėjo specialistė.
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, jau po pirmų dviejų savaičių gyventojai teigė, kad epidemija jų psichologinei būsenai turėjo neigiamos įtakos. Taip mane 8 iš 10 apklaustųjų.
Kalbant apie finansinę padėtį, apie neigiamą įtaką kalbėjo ir 6 iš 10 respondentų.
„Tyrimai rodė, kad 40 proc. Lietuvos gyventojų iš turimų santaupų gali pragyventi mėnesį. Dabar jau antras mėnuo baigiasi, o daugelio situacija yra prasta, nerimo lygis aukštas“, – sakė R. Ališauskienė.
„Profesinei veiklai neigiamą įtaką epidemija padarė 60 proc. apklaustųjų. Fizinei sveikatai bendrai – taip pat 60 proc.“,– vardijo ji ir galiausiai apibendrino, kad epidemija neigiamos įtakos turėjo visoms žmonių gyvenimo sritims.
Vykdytose apklausose balandžio mėnesį taip pat gyventojų buvo klausiama, kaip jie galėtų apibūdinti dabartines lietuvių nuotaikas šalyje.
„44 proc. balandžio pradžioje sakė, kad jos optimistinės, 21 proc., kad neutralios, 35 proc., kad pesimistinės“, – teigė specialistė.
Per karantiną „Baltijos tyrimai“ bendradarbiaudami su Žmogaus studijų centru taip pat tyrė ir gyventojų emocinį foną.
„Čia matome dramatiškus pokyčius, kurių nesame matę per pastaruosius 15 metų“, – prieš pristatydama rezultatus prasitarė R. Ališauskienė.
„Jeigu emocijos buvo matuotos nuo 2006 m. ir Lietuva atrodė labai panašiai, kaip kitos Europos šalys, tai matome, kad prasidėjus karantinui, krizei, į viršų labai šoko nerimas (nuo maždaug 25 proc. 2018-ųjų pabaigoje iki 64 proc. kovą- red.past.).
Žmonės iškart pajuto didelį nerimo lygį, bet per sekančias porą savaičių tas nerimo lygis truputį sumažėjo. Aišku, vis tiek ir dabar, gegužės pradžioje, 49 proc. sakė, kad jaučia nerimą, o prieš krizę tokių buvo 30 proc. Skirtumas didžiulis, bet šiek tiek mažesnis nei pačioje karantino pradžioje“, – aiškino specialistė.
Anot jos, per pirmas karantino savaites labai paaugo ir žmonių, jaučiančių stresą, skaičius. Jis nuo 2018-ųjų pabaigoje buvusio 31 proc., kovą kilo iki 46 proc.
„Dabar jis irgi šiek tiek sumažėjo, bet bėda kita. Per pastarąsias dvi savaites, iki gegužės pirmosios, pradėjo po truputį kilti pykčio lygis. Kitaip sakant, tas emocinis fonas iš nevilties ir šoko būsenos pradeda pereiti į tam tikrą pasirengimą agresijai ar destruktyviam elgesiui“, – tikino specialistė. Pykčio lygis nuo 2018-ųjų pabaigoje buvusio 20 proc., gegužės pradžioje kilo iki 36 proc.
Pasak ekspertės, visuomenėje pradėjo didėti ir nepasitikėjimas tiek institucijomis, tiek kaimynais, aplinka.
„Jeigu pasižiūrėtume, kaip kito pasitikėjimas kitais žmonėmis, tai į klausimą, ar kaimynai esant reikalui man padės, 2019 m.lapkritį matėme, kad 81 proc. žmonių sakė, jog taip, o dabar, per karantiną, matome dramatišką šuolį“, – sakė ji, nes balandį taip bemanė 61 proc.
„Pasikeitė ir požiūris į valstybės institucijas, per kovo ir balandžio mėnesius padidėjo poreikis remtis išoriniais autoritetais.
Krito pasitikėjimas Seimu, prezidentūra ir partijomis ir jeigu pasižiūrėtume vasario mėnesį, 27 proc. gyventojų sakė, kad nebalsuos arba nežino už kokią partiją balsuos, tai dabar, per kovą ir balandį, tokių yra 45 proc.
Dvigubai daugiau žmonių tarsi pametė orientyrą kalbėdami apie partijas“, – aiškino R. Ališauskienė.
Anot jos, pasitikėjimas išaugo tik vienintele institucija – vykdomąja valdžia – Vyriausybe ir už krizės valdymą atsakingomis institucijomis.
