Voke dar vienas vokas, o jame – paketas su kvaišalais
Bandymas internetu nusipirkti kvaišalų ar Lietuvoje draudžiamų augalų sėklų ne vienam jaunuoliui baigėsi ne itin maloniais potyriais – bendravimu su pareigūnais, baudžiamąja byla ir teismo nuosprendžiu.
Vieną tokių istorijų šią savaitę baigė nagrinėti Kauno apygardos teismas. Pagrindinis ir vienintelis jos veikėjas – KTU studentas, savo kailiu išbandęs ne tik, kaip vyksta prekyba kvaišalais internete, bet ir kaip dirba mūsų šalies teisėsauga ir teismai.
Viskas prasidėjo praėjusių metų spalio pabaigoje, muitininkams tikrinant paštu į Lietuvą keliavusias siuntas. Ne paslaptis, jog iš kai kurių, rizikingomis vadinamų šalių siunčiamos siuntos tikrinamos ypač atidžiai. Tarp šių valstybių – ir liberaliu požiūriu į kvaišalus garsėjanti Olandija.
Rentgenu peršvietus siuntas, vienas vokas sukėlė muitininkams įtarimą, tad nuspręsta jį atplėšti. Jo viduje rastas folijos vokelis su užrašu 3 LSD. Prapjovus paketėlį rastas užspaudžiamas plastiko maišelis, o jame – į tris dalis suskaidytas spalvotas lankstinukas.
Vėliau ekspertai nustatė, jog šis popieriaus lapelis yra impregnuotas psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu ir LSD. Tiesa, grynoji šių medžiagų masė itin simbolinė, amfetamino – 0,0002 gramo, LSD – 0,0001 gramo. Tačiau ir tokio kiekio pakako, kad Muitinės kriminalinėje tarnyboje būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kvaišalų pirkėją muitinės kriminalistams pavyko rasti itin lengvai. Ant voko su kvaišalais buvo užrašyta gavėjo vardas ir pavardė bei namų adresas.
Susilažinęs su draugais nusprendė įrodyti savo tiesą
Siuntos taip ir nesulaukęs vaikinas vietoje pirktų kvaišalų turėjo papasakoti tyrėjams, kaip ryžosi tokiam poelgiui. KTU trečiakursis savo kaltės nebandė neigti, pripažino internete pirkęs narkotines medžiagas, minėjo tai daręs norėdamas laimėti lažybas.
Jis minėjo, kad 2019 metų vasarą susilažino su draugais, kad neįmanoma internetu iš užsienio parsisiųsti psichotropinės medžiagos LSD. Jo draugai sakė priešingai, esą tai galima padaryti, tačiau reikia naudojantis ne įprastiniu, bet aukštą anonimiškumo lygį užtikrinančiu vadinamu „tamsiuoju internetu“.
Studentas muitinės tyrėjams pasakojo į kompiuterį įdiegęs specialią naršyklę, kuria galima pasiekti „tamsiojo interneto“ svetaines, suradęs kvaišalų platintojų tinklapį. Jis prisiminė, kad užsakyme buvo 200 mikrogramų „LSD – 25“. Visa tai kainavo 1,20 euro, dar tokią pat sumą reikėjo sumokėti už siuntimą. Už prekę studentas atsiskaitė virtualia valiuta – bitkoinais, kurių buvo įsigijęs anksčiau.
Tačiau siuntinio iš Olandijos jis taip ir nesulaukė. Apie tai, kad siunta sulaikyta sužinojo tik iš pareigūnų.
Bylos medžiagoje rašoma, kad jis pats niekur siuntos neieškojo, į pašto skyrių nesikreipė. Pagalvojo, kad turbūt laimėjo lažybas ir „tamsiajame internete“ neįmanoma nusipirkti kvaišalų.
„Apie tai, kad psichotropinė medžiaga LSD Lietuvoje yra uždrausta jis žinojo, taip pat žinojo, kad siųstis tokių medžiagų negalima, bet pabandė tai padaryti, tikėdamasis, kad to padaryti neįmanoma.
Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, anksčiau niekada nėra taip elgęsis, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, nėra nuo jų priklausomas. Ateityje pasižada narkotinių ir psichotropinių medžiagų neužsakinėti ir nevartoti bei nenusikalsti“, – rašoma bylos medžiagoje.
Nors KTU studentas įsigytų kvaišalų negavo, jam buvo pareikšti įtarimai pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos bei disponavimo kvaišalais be tikslo juos platinti.
Teismas liepė tęsti mokslus ir padirbėti globos įstaigose
Už kvaišalų kontrabandą numatoma vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Visgi, byloje nustatyta, psichotropinių medžiagų kiekis itin menkas, o jo įgijimas prilyginamas baudžiamajam nusižengimui, tad remiantis teismų praktika buvo pritaikyta išlyga.
Teismas atsižvelgė ir į tai, jog ši istorija – pirmoji studento akistata su teisėsauga. Iki šiol jis nėra ne tik teistas, bet ir baustas administracine tvarka.
„Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi“, – konstatavo Kauno apygardos teismas.
Kaltinamajam neneigiant kaltės bei davus išsamius parodymus, jo byla buvo nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Ši aplinkybė leido skiriamą bausmę sumažinti trečdaliu.
„Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą“, – konstatavo teismas.
Nusprendusiam išbandyti, ar tikrai internetu nėra įmanoma įsigyti kvaišalų, už šį poelgį teismas skyrė gana švelnią bausmę – vienerius metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį tęsti mokslus arba dirbti. Taip pat – per visą šį laikotarpį nemokamai padirbėti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, senukais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.