Šiandien dažnai sakoma, kad gyvenimas jau nebebus toks, koks buvo. Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus patarėjas Kęstutis Butvydas „Delfi“ sakė, jog vaikai iš tiesų sugrįš į jau pasikeitusius ir toliau besikeičiančius darželius.

Dėl karantino – kūrybiškesni sprendimai

Mažiems vaikams ugdyti itin svarbus vaikų darželio ir šeimos bendradarbiavimas. K. Butvydo teigimu, ir anksčiau pedagogai tam skyrė didelį vaidmenį, tačiau pandemija parodė, kad šią situaciją reikia iš naujo įvertinti. „Kokie metodai, formos ir turinys yra labiausiai tinkami bendradarbiaujant su skirtingomis šeimomis, kas pasiteisina ir ko reikėtų atsisakyti“, – aiškino pašnekovas.

Jis įsitikinęs, jog jei vaikai dėl ligos ar kitų priežasčių negalėtų būti atvesti į darželius, auklėtojai turės geresnes galimybes suteikti šeimai ugdymo pagalbą, konsultacijas nuotoliniu būdu. Ugdymas pačiuose darželiuose esą taip pat taps įvairesnis dėl kūrybiškų sprendimų, gimusių karantino metu.

Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė pritarė šiai minčiai – daliai vaikų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių turės likti namuose, ugdytis nuotoliniu būdu galės padėti vyresnio amžiaus darželio auklėtojos, priklausančios rizikos grupei.

Anot E. Tamošiūnaitės, reikalavimas dirbti iš namų rizikos grupėje esančioms auklėtojoms galimai išliks. „Suskaičiavome, jog turime beveik tris tūkstančius auklėtojų, iš jų – apie šeši šimtai priklauso rizikos grupei. Tai nėra dideli skaičiai“, – „Delfi“ sakė ji ir pateikė pavyzdį. Sostinės darželyje „Jurginėlis“ veikia 12 grupių, dirba 24 auklėtojos. Iš jų tik šešios auklėtojos priklauso rizikos grupei.

Iki šiol darželiai buvo vienos iš mažiausiai informacinėmis technologijomis aprūpintų įstaigų, bet karantinas, pasak K. Butvydo, duoda impulsą sparčiau diegti informacines technologijas.

Kalbama apie auklėtojų darbo vietų aprūpinimą technologijomis, kurios ir palengvintų, ir papildytų kasdienį auklėtojų darbą.

Šiuo metu Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas diegiamas informacinių technologijų (IT) ir specializuotų STEAM programų tobulinimo turinys, kuris padės vaikams išmokstamus dalykus iškart pritaikyti praktiškai.

„Vaikai filmuos, fotografuos, stebės ir aptars juos supančią aplinką ir reiškinius, kartu jiems bus parodoma, kad technologijos nėra tik žaislas, bet ir kasdienis įrankis, kuriuo reikia išmokti saugiai naudotis. Technologijos papildys ir patį ugdymo procesą“, – įsitikinęs K. Butvydas.

Pagal iki šiol galiojusias karantino sąlygas, į darželius vaikus buvo galima vesti tik išimtiniais atvejais, kai tėveliai arba prižiūrintys artimieji privalo dirbti ir neturi galimybės samdyti auklės ar kito suaugusiojo, kuris galėtų prižiūrėti vaikus.

E. Tamošiūnaitė patvirtino: darželiai dirba ir šiandien – juos lanko daugiau nei 450 vaikų. Nuo gegužės 18 dienos dirbs visos grupės. „Šią savaitę vykdysime apklausą, koks yra poreikis, kiek tėvų ketina vesti vaikus į darželius. Preliminarūs skaičiai bus jau penktadienį, tada vadovai planuos darbo grafikus, dėlios grupes“, – su planais pažindino pašnekovė.

Ne tik prižiūrės, galbūt atnaujins ir ugdymo procesą

Darželiams rekomenduojama atnaujinti ir ugdymo procesą. „Išanalizavome, kad su vaikais dirba pedagogai, jie gali užtikrinti ugdymą darželyje esantiems vaikams“, – apie pokyčius kalbėjo vicemerė.

Kol kas laikomasi susitarimų, kad grupėje nebūtų daugiau nei 6–8 vaikai, nors pagal rekomendacijas gali būti 10. Jeigu šios rekomendacijos išliks, E. Tamošiūnaitė skaičiavo, jog bus galima užtikrinti apie 15 tūkst. vaikų priežiūrą. Galbūt ši rekomendacija bus pakeista, tada skaičiai keisis. „Matysime, kokie bus nurodymai. Laiko turime pakankamai, kaip ir įdirbio, todėl nėra baisu, kad ko nors nesugebėsime padaryti“, – patikino ji.

Neabejotina, jog visi ligšioliniai higienos reikalavimai išliks. Vėdinimai, valymai, rankų plovimai, dezinfekcija, anot vicemerės, turės tapti nauja gyvenimo norma. Plačiau skaitykite čia.

Ji priminė, kad karantinas pratęstas iki gegužės 31 d., tad dalis tėvų ir toliau dirbs nuotoliniu būdu, kiti turi nedarbingumo pažymėjimus. Koronavirusas dar šalia, todėl reiktų gerai įsivertinti visus veiksnius prieš vedant atžalas į darželius.

Perspėja per daug neatsipalaiduoti

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) taip pat atkreipė dėmesį į tai: nors epidemiologinė situacija Lietuvoje gerėja ir karantino sąlygos švelninamos, tačiau labai atsipalaiduoti nevertėtų, būtinas tolimesnis visuomenės susitelkimas kovojant su COVID-19 pandemija.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė, kad, kol rekomendacijos iki galo nėra paruoštos, tol konkrečių nurodymų darželiams nėra.

„Visi puikiai suprantame, kad mažiukams vaikams kaukių dėvėti nerekomenduojama. Tai gali daryti darbuotojai. Bet supraskime, kad to kontakto jie turės labai daug ir apsisaugoti sudėtinga“, – įspėjo ministras.

Jo manymu, vienas iš būdų apsisaugoti – skaidyti grupes į mažesnes, jei kas nors užsikrėstų, būtų lengviau izoliuoti. Aišku, ir dezinfekcija, ir patalpų vėdinimas, ir galimybė vaikams ilgiau pabūti lauke. O dėl pačių darbuotojų – jei tai yra rizikos grupės asmenys, rekomenduojame ne tik darželiuose, o ir kituose darbuose, jei įmanoma, išvengti to kontakto“, – sakė ministras.

Pasak A. Verygos, savivaldybė turėtų pagalvoti, kaip tokiems žmonėms suteikti sąlygas dirbti kitokius darbus.

E. Tamošiūnaitės žodžiais, praktika rodo, kad tėvai kalbėdami apie darželių atidarymo būtinybę iki galo neįvertina visų aspektų – galvoja, kad paslaugos reikia, bet galiausiai paaiškėja visai kita tiesa.

Tokią išvadą vicemerė darė remdamasi šiandienos situacija. Pagal pradinę apklausą, kai buvo suteikta galimybė abiem dirbantiems tėvams vesti į darželius vaikus, turėjo būti 600 vaikų, o balandžio 27-ąją atėjo tik du šimtai. „Skaičius kiekvieną dieną didėja – maždaug apie dvidešimt vaikų. Nemanau, kad gegužės 18-ąją plūstelės visi 28 tūkst. darželinukų“, – baigdama pokalbį sakė ji.