Pagal šiuo metu galiojančią nuostatą, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamus darbus atlikti darbo vietoje. Nuspręsta nuo gegužės 18 d. numatyti, kad darbas viešajame sektoriuje būtų organizuojamas ir klientai aptarnaujami užtikrinant (…) operacijų vadovo sprendimu nustatytas būtinas (…) sąlygas arba nuotoliniu būdu.
Premjeras atkreipė dėmesį, kad yra pasirinkta galimybė rinktis, kaip organizuoti darbą biuruose.
„Šiandien Vyriausybė priėmė sprendimą, ir palieka alternatyvias formas pasirinkti dėl darbo biuruose – arba nuotolinis darbas, arba reikalaujama išpildyti saugumo priemones, ir dirbti betarpiškai“, - sakė S. Skvernelis.
Ministras pirmininkas sakė, kad, jei nusprendžiama organizuoti darbą biuruose, reikia laikytis operacijų vadovo nustatytų reikalavimų dėl patalpų dezinfekcijos, asmens apsaugos priemonių naudojimo, higienos priemonių, patalpų vėdinimo, atstumų išlaikymo.
Vyriausybės vadovas numatė, kad tokie variantai išliks pakankamai ilgai, kol nebus kitokių veiksmingų priemonių.
Didelės rizikos asmenis numatė saugoti
Vyriausybė savo ilgalaikėje dvejų metų strategijoje numatė, kad didelės rizikos asmenys turi būti saugomi.
Asmenų priskyrimas aukštam rizikos laipsniui numatomas pagal asmeninės rizikos laipsnį ir socialinės rizikos laipsnį. Asmeninės rizikos laipsnis suprantamas kaip asmens rizika, susirgus virusu, neišgyventi arba turėti rimtų sveikatos problemų.
Socialinės rizikos laipsnis priklauso nuo asmens kontaktavimo su aukšto asmeninės rizikos laipsnio asmenimis, taip pat su infekuotais ar galbūt infekuotais asmenimis, gausiais artimais kontaktais su daug žmonių. Visa tai sukelia riziką plisti virusui, rašoma strategijoje.
Vyriausybė laikosi nuostatos, kad kuo aukštesniam rizikos laipsniui priskiriamas asmuo, tuo intensyvesnis turi būti apsaugos priemonių taikymas. Žemo rizikos laipsnio asmenims taikomos standartinės visuomenės sveikatos priemonės.
„Pažymėtina, kad karantino sąlygų lengvinimas ir prireikus specialių sąlygų taikymas asmenims, priskirtiems aukštam rizikos laipsniui, – pagrindinė priemonė išsaugoti šiam rizikos laipsniui priklausančių Lietuvos žmonių gyvybes ir sveikatą.
Analizuojant mirusiųjų nuo viruso skaičių pagal skirtingas amžiaus grupes, matyti, kad nuo viruso ligoninėje mirusiųjų dalis yra didžiausia amžiaus grupėje, kuriai priklauso vyresni nei 80 metų asmenys, ir siekia 9,3 procento, 70–79 metų amžiaus grupėje – 5,1 procento, 60–69 metų – 2,2 procento. Mirtingumo lygis 50–59 metų amžiaus grupėje lygus 0,6 procento.1 Tai atitinka ir bendrąsias tendencijas kitose šalyse pagal Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad didžiausias mirtingumo lygio skirtumas yra tarp 50–59 ir 60–69 metų amžiaus grupių (mirtingumo lygis skiriasi net 3,6 karto), darytina išvada, kad rizika numirti susirgus nuo viruso itin išauga asmenims, sukakusiems 60 ir daugiau metų“, – rašoma dokumente.
