Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Nacionalinio saugumo strategijoje reikia peržiūrėti klausimus, susijusius su valstybės rezervo stiprinimu, globalių prekybos grandinių peržiūra, epidemijų poveikiu nacionaliniam saugumui, bioterorizmu.
„Žinoma, tokį darbotvarkės klausimą turėjo įtraukti komiteto pirmininkas, o ne opozicija. Tai turėjo būti mūsų visų diskusija, ką darome su šiuo dokumentu. Šis dokumentas teikia gaires mūsų institucijoms, ruošiant valstybę nacionaliniam saugumui. Šiame dokumente nieko nėra apie viruso poveikį nacionaliniam saugumui.
Džiaugiuosi, kad VSD vadovybė jau pripažino, kad reikia medicininės žvalgybos (...) Bet reikia pagalvoti, kad tai kompleksinis dalykas. Jūs matote, kad viskas yra bendrame didžiuliame paveiksle. Mokslo vaidmuo, VSD vaidmuo, SST vaidmuo ir t.t. Jeigu mes rimtai žiūrime į nacionalinį saugumą, tai siūlau rimtai apie tai pagalvoti. Taip pat valstybės rezervo klausimas, Suomija buvo su priimtu valstybės rezervu, tai labai įdomu kaip jiems tai padėjo suvaldyti krizę. Tam tikrų apsaugos priemonių gamyba ir turėjimas šalia mūsų. Tai ar tai yra nacionalinio saugumo strategijos valdos ar nėra? Krizių valdymo sistema, ar ji tenkina mus? Ar mes turėjome iš anksto užsidegančias raudonas lemputes ir t.t. Galime diskutuoti, bet aš nemanau“, – teigė L. Kasčiūnas.
Konservatoriui pritarė ir socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė. Anot jo, epidemijų poveikis nepažymėtas strategijoje.
„Tikrai manau, kad bendrai sutarsime, jog atnaujinimo strategijai tikrai reikia. Pirmiausia turėtume įsivertinti, kokiose srityse tų atnaujinimų reikia ir su kuo mes turėtume pasitarti (...) Turėtume tartis su tam tikrais ekspertais priiminėdami sprendimus. Kalbant apie epidemijų poveikių nacionaliniam saugumui, ką minėjo Laurynas, (...) kuomet viskas persikėlė į nuotolinę erdvę, kibernetinio saugumo užtikrinimas tapo ypač aštriu klausimu. Šalia to yra iškilusios kitos grėsmės, kai pandemija panaudojama kaip galimybių langas labai aktyvioms dezinformacijos kampanijoms ir t.t. Mano pasiūlymas būtų sukurti vidinę darbo grupę komitete, kur galėtume gal ne viso komiteto laiko neskirdami, tiesiog pasigilinti ir pateikti pirminius pasiūlymus, kurias sritis reikia koreguoti. Atnaujinimo reikia“, – teigė D. Šakalienė.
G. Kirkilas: pokyčius turėtų inicijuoti prezidentas
TS–LKD partijos narys Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad Krašto apsaugos ministerija turėtų imtis iniciatyvos organizuojant darbo grupę.
„Strategijų rašymas yra tarpinstitucinis dalykas, niekas to neginčija, tai ekspertai būtini. Kaip ir 2013 m., 2016 m., kai buvo keičiama nacionalinio saugumo strategija, tai institucijos atlieka vedantį vaidmenį, bet mes tame procese irgi dalyvaujame. Vedantį vaidmenį visuomet atlikdavo Krašto apsaugos ministerija. Siūlau priimti protokolinį sprendimą, NSGK vardu su siūlymu pradėti Nacionalinio saugumo strategijos papildymą, atsižvelgiant į būsimas ir išmoktas pamokas, atsižvelgiant į atskirų Seimo narių siūlymus, tiesiog pavesti KAM imtis iniciatyvos sudarant darbo grupę“, – A. Anušauskas.
Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas tuo metu siūlė, kad strategijos keitimo iniciatorius turėtų būti ne KAM, o prezidentas Gitanas Nausėda.
„Manau, per mažai, kad kažkuri ministerija imtųsi. Manau, tai ir prezidento reikalas. Mes drąsiai galėtume pasakyti prezidentui, kad, pavyzdžiui, vienoje pirmųjų strategijų iniciatorius buvo Brazauskas, kad tai tiesioginė prezidento funkcija. Taip, galima bus visas žinybas įjungti. Tai kaip komitetas, manau, galime kreiptis į prezidentą, kad strategija turi būti atnaujinta, atsiradus naujiems iššūkiams ir panašiai. Tikrai nemanau, kad tai vienos KAM reikalas. Manau, tai prezidento reikalas būti iniciatoriumi“ , – teigė G. Kirkilas.
Komitetas nusprendė sudaryti darbo grupę Nacionalinio saugumo strategijos peržiūrai. Prie darbo grupės bus siūloma prisidėti ministerijų bei Prezidentūros atstovams bei saugumo ekspertams.
Paskutinį kartą Nacionalinio saugumo strategija buvo atnaujinta 2017 m. sausį.