„Šiandien, kai vidinis patikrinimas baigtas – matome, kad abejonės dėl STT pareigūnų veiksmų nepasitvirtino“, – pranešime teigė STT vadovas Žydrūnas Bartkus.

Tačiau, jo teigimu, tarnybos darbuotojai turėtų vengti asmeninių prašymų santykiuose su kolegomis ir kitais asmenimis.

„Be abejo, pripažįstame faktą, kad darbuotojai tarpusavio santykiuose bei santykiuose su kitais asmenimis turėtų vengti asmeninių prašymų, kurie leistų kilti abejonėms dėl profesinės etikos. Apie tai bus primenama visiems tarnybos darbuotojams“, – teigė STT direktorius.

STT teigia, kad vidinio patikrinimo metu nenustatyta, jog šios tarnybos pareigūnas būtų daręs poveikį teisėjams, neteisėtai būtų perdavęs informaciją apie tarnybos ikiteisminius tyrimus, taip pat nesiekė asmeninės aplinkos žmonėms palankių sprendimų.

„Suprantame, kad paviešintas susirašinėjimo turinys be konteksto kelia klausimų. Klausimų kilo ir mums, nes norime ir turime būti tikri, kad visi STT pareigūnai savo veiklą vykdo skaidriai ir sąžiningai. Kai tik buvome informuoti apie tokio susirašinėjimo egzistavimą pas trečiuosius asmenis, jau kitą dieną pradėjome vidinį patikrinimą, kad visapusiškai įvertintume STT pareigūnų veiksmus“, – sakė Ž. Bartkus.

Šiuo metu teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame poveikiu STT vadovybei įtariami advokatai Giedrius Danėlius, Valdas Rakauskas ir Dainius Baronas bei verslininkas Antanas Petrošius, kuris taip pat yra įtariamasis Nacionalinio kraujo centro byloje.

G. Danėlių teisėsauga įtaria neteisėtu poveikiu STT direktoriui Ž. Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą Nacionalinio kraujo centro byloje.

BNS gauta teismo nutartis rodo, kad įtarimai G. Danėliui yra susiję su jo ketinimais panaudoti kompromituojančią informaciją apie STT kriminalinės žvalgybos pareigūną Renatą Martišių.

Teisėjai poveikio nepatyrė – STT

Advokatai neigia šantažavę Ž. Bartkų, o G. Danėlius tvirtino, kad STT pareigūnas galėjo daryti neteisėtą poveikį teisėjams.

Vidinio patikrinimo metu, kaip teigia tarnyba, nustatyta, kad teisėjai, spręsdami kardomųjų priemonių paskyrimą Nacionalinio kraujo centro tyrime, spaudimo nepatyrė.

„Vidinio patikrinimo metu abu teisėjai patvirtino, kad dėl kardomųjų priemonių skyrimo su STT pareigūnais nebendravo ir jokio spaudimo ar poveikio nepatyrė“, – rašoma pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad STT nėra gavusi pranešimų iš šių ar kitų teisėjų dėl galimo STT pareigūnų neteisėto poveikio jų nagrinėjamose bylose.

STT taip pat teigia neturinti duomenų, kad tokio pobūdžio pranešimai būtų gauti prokuratūroje ar kitose ikiteisminio tyrimo įstaigose.

Su Latvijos verslininku bendrauta tik per apklausą

G. Danėlius taip pat tvirtino, kad STT savo veiksmais Nacionalinio kraujo centro byloje „pasitarnavo perpaskirstant tam tikrą rinką – iš vieno verslininko perduoti kitam“, t.y. tuo buvo suinteresuotas Latvijos verslininkas Aleksandras Cesas.

Tačiau ir šiuo atveju STT teigia, kad agentas R. Martišius nepalaikė jokių kontaktų su Latvijos verslininku, nėra gavęs ar jam perdavęs informacijos, susijusios su STT atliekamais tyrimais, taip pat nenustatyta duomenų, kad STT pareigūnas veikė verslininko naudai.

STT primena, kad ikiteisminis tyrimas dėl Nacionalinio kraujo centro buvo atliekamas bendradarbiaujant su Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuru.

Tarnybos teigimu, ikiteisminio tyrimo metu su A. Cesu STT pareigūnai kontaktavo tik vieną kartą – apklausos metu Latvijoje, nes buvo būtina gauti tyrimui reikšmingus duomenis.

STT teigia nenustačiusi, kad jos pareigūnai būtų bendravę su Latvijos verslininku telefonu ar el. paštu.

Pokalbis su viceministre – tik konsultacija

Naujienų portalas 15min.lt buvo paviešinęs STT pareigūno susirašinėjimus, kuriuose minima ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

STT teigimu, šiuo atveju nenustatyta, kad tarnybos pareigūnai siekė asmeninės aplinkos žmonėms palankių sprendimų.

„Patikrinimo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministrė nurodė, kad STT pareigūnas privataus pokalbio metu pasiteiravo dėl teisinės konsultacijos galimybių apie vienos įmonės užsienio darbuotojų leidimus dirbti šalyje“, – rašoma pranešime.

„Išsiaiškinusi situaciją su Užimtumo tarnybos Vilniaus Klientų aptarnavimo departamento direktore, viceministrė pasiūlė vadovautis teisės aktuose nustatytomis procedūromis ir dėl praleisto termino darbdaviui iš naujo pradėti procedūrą dėl naujo leidimo dirbti išdavimo. Patikrinimo metu Užimtumo tarnybos direktorė, tuo metu ėjusi Užimtumo tarnybos Vilniaus Klientų aptarnavimo departamento direktorės pareigas patvirtino, kad jokių prašymų, viršijančių jos įgaliojimus ar teisėtą veikimą ji iš viceministrės nėra gavusi“, – teigiama jame.

STT taip pat primena, kad vidinis patikrinimas buvo atliekamas ne tik dėl susirašinėjimų turinio, tačiau ir dėl informacijos nutekėjimo pas trečiuosius asmenis.

Poveikiu STT įtariami advokatai teigė, kad susirašinėjimus iš paties STT pareigūno R. Martišiaus gavo verslininkas A. Petrošius.

STT teigimu, prokuratūrai pradėjus tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio, vidinis tyrimas dėl informacijos nutekėjimo buvo sustabdytas.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio STT vadovams ir pareigūnams atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras, tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.

„STT nei dabar, nei anksčiau šiame tyrime jokių procesinių veiksmų neatliko“, – rašoma tarnybos pranešime.