Stipriausias – VU

Palyginus su pernai, geriausiųjų penketuke įvyko šioks toks persistumdymas. Tačiau ir šiemet pirmoje vietoje išliko VU, surinkęs 64,09 taško – jis pripažintas instituciškai stipriausiu. Antroje vietoje – Kauno technologijos universitetas (KTU), 62,2 taško. Taškų svoris per metus pakito neženkliai: VU pernai surinko 61,7, KTU – 61,1 taško.

Į trečiąją vietą iš ketvirtos pasistūmėjo Vilniaus Gedimino technikos universitetas (58,4 taško) – tai aukščiausias iki šiol gautas įvertinimas. Į ketvirtą iš penktos pakilo Vytauto Didžiojo universitetas, VDU (55,08 taško).

Didžiausią krytį žemyn išgyveno Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – iš trečios vietos smuktelėjo į penktąją (surinko 50,85 taško).

Privačių universitetų pozicijos trečius metus iš eilės išliko beveik nepakitusios: pirmoje vietoje ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 55,52 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas); Antroje – LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 37,47 taško (pernai jis buvo trečias); Trečią vietą šįkart užėmė Europos humanitarinis universitetas (EHU), surinkęs 31,07 taško (pernai jis buvo antras).

Paskelbtos geriausios kolegijos


Valstybinių kolegijų reitingo penketuke geriausia paskelbta Vilniaus kolegija, surinkusi daugiau kaip 74,94 taško iš galimų 100 taškų. Pernai ši kolegija taip pat buvo pirma.

Iš trečios į antrą vietą pakilo Kauno kolegija, 69,27 taško.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM), surinkusi 65,25 taško taip pat pakilo viena pozicija – iš ketvirtos į trečią vietą.

Labiausiai smuktelėjo, iš antros vietos į ketvirtą, Kauno technikos kolegija, surinkusi 62,25 taško.

Iš šeštos į penktą pasistūmėjo Utenos kolegija, surinko 61,24 taško.

Kaip ir pernai, nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 67,26 taško.

Į antrą vietą iš penktos šoktelėjo Šv. I. Lojolos kolegija, surinkusi 66,38 taško. Iš antros į trečią vietą pasislinko Vilniaus verslo kolegija, surinkusi 63,25 taško.

Vertinant atsižvelgta į studentų nuomonę

Universitetai buvo vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į šešis svarius kriterijus, tokius kaip: mokslo, meno, sporto veikla bei personalo pasiekimai, alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, studentai ir studijos, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje, esamas ir ateities akademinis personalas, studentų nuomonė.

Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų. Reitinguojant universitetus dauguma rodiklių buvo vertinti imant ne absoliučiuosius dydžius, o santykinius, tai yra tenkančius vienam studentui, vienam sąlyginiam darbuotojui, vienam dėstytojui ir pan.

Kolegijos buvo vertinamos pagal penkis stambius parametrus, kurių kiekvienas yra sudarytas iš dar keletos kitų kriterijų: studentai ir studijos, alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje, kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė, studentų požiūris į savo kolegiją.

Kokie alumnai geriausi?

Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė pabrėžė, jog universitetų reitingai – instituciniai, vertinamos ne studijų programos. Kuo skiriasi? Institucinis reitingas labiau prestižinis, parodantis kaip yra kotiruojama konkreti aukštoji mokykla, o štai studijų programų ar krypčių reitingas atspindi studijų konkrečioje aukštojoje mokykloje lygį. Instituciniame reitinge pirmas yra VU – tokiu išliko visą reitingavimo laiką, kitoje pozicijoje nėra buvęs. Techniškos pakraipos universitetai šiek tiek atsilieka.

Ji atkreipė dėmesį, jog tarpusavyje buvo lyginami valstybiniai universitetai su valstybiniais, privatūs su privačiais.

Pagal mokslo, meno, sporto veiklą bei personalo pasiekimų kriterijų lyderiauja du klasikiniai universitetai: VU ir VDU. Pastarasis susijungęs su Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetu tapo vienu didžiausiu šalyje.

Kone pusė taškų svorio buvo teikiama alumnų kuriamai pridėtinei vertei ir darbdavių vertinimams. Buvo remiamasi Užimtumo tarnybos informacija, žiūrima, kaip sekėsi 2019-aisiais įsidarbinti kiekvieno universiteto absolventams. „Darbdaviai galėjo vertinti alumnus, kurie dirbo jų įmonėse. Geriausiais ir labiausiai graibstomais laikomi sveikatos mokslų bei techniškos pakraipos universitetų alumnai, VU alumnai. Iš privačių – ISM“, – nuotoliniame Švietimo reitingų pristatymo renginyje vardijo J. Kučinskaitė.

Jonė Kučinskaitė


Studentų nubyrėjimas, anot J. Kučinskaitės, parodo universitetų principingumą ir nesitaikstymą su nemotyvuotais, nežinančiais ko nori, besiblaškančiais studentais. Kita vertus, gali rodyti ir tai, kad dalies studentų netenkina studijų kokybė. Arba tai, jog būsimi studentai įstojo nieko nežinodami apie pasirinktą profesiją. Galbūt gimnazijose, iš kurių jie atėjo buvo prastas profesinis orientavimas, trūko konsultavimo.

Remiantis pasaulio universitetų standartais, normaliu yra laikomas 3-6 proc. nubyrėjimas iš universitetų ar kolegijų. Į šituos rėmus esą telpa vienintelis LSMU, iš kurio nubyrėjo tik 6,1 proc. visų pakopų studentų, iš kitų nubyra dvigubai ar netgi trigubai daugiau. Tai, anot J. Kučinskaitės, rimta problema.

Gabiausių šalies abiturientų, vadinamųjų šimtukininkų preferencijos, lyginant su ankstesniais metais, mažai pasikeitė. Jie rinkosi didžiuosius universitetus, tokius kaip VU, KTU, LSMU. Iš privačių – ISM.

Konkuravimas tarptautinėje erdvėje: buvo žiūrima, kiek yra nuolatinių, pilnoms bakalauro, magistro, doktorantūros studijoms atvykusių studentų iš užsienio, kiek yra dėstytojų iš užsienio, kaip yra vykdomi studentų mainai. Tam įvertinti tiko „Erasmus“ programos, aiškiausia apskaita.

Remiantis praėjusių metų statistika, tarptautiškiausiais universitetais pripažinti Mykolo Romerio universitetas (MRU), VGTU, KTU. Tarp privačių – EHU, LSSI.

Studentų nuomonė: žurnalo „Reitingai“ užsakymu, sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ 2020 m. vasario mėnesį apklausė daugiau nei 2 tūkst. studentų. Palankiausiai savo universitetą įvertino MRU, privačių – ISM studentai.

Kalbėdama apie universitetų prisijungimą J. Kučinskaitė sakė, jog jis vyko gan sėkmingai. Išskyrė VDU, LEU ir ASU – bendras sutarimas sujungti potencialą pasiteisino. „Praktiškai turi visas studijų kryptis, net ir žemės ūkio. Pagerino savo rezultatus pagal moksliškumo kriterijus, anksčiau jie būdavo šiek tiek žemesni“, – sakė ji.

Tačiau regionuose esantys universitetai esą smuktelėjo. „Šiaulių, Klaipėdos universitetuose neliko kai kurių studijų programų. Atsidūrė paskutinėse pozicijoje, leidžiasi žemyn. Matyt, dėl menko programų pasirinkimo regioniniams universitetams sunkiau konkuruoti“, – svarstė J. Kučinskaitė.

Visgi, anot reitingų sudarytojų, karantinas gali pakoreguoti statistiką. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino manymu, daugelis dėl karantino šiemet planuoja likti Lietuvoje, tad padaugės stojančiųjų į vietos universitetus, tai gali suteikti jiems antrą kvėpavimą.

Kolegijų reitinguose – intriga

Geriausiųjų kolegijų penketuke metų metais išlieka Vilniaus ir Kauno kolegijos, LAJM – pozicijos pasislenka vos vienu laipteliu.

Visgi yra naujienų: anot J. Kučinskaitės, intriguoja regioninės Utenos kolegijos reitingas, gerokai šoktelėjęs į viršų.

Šv. Ignaco Lojolos kolegija kyla dalykiniame reitinge. Anksčiau atsilikdavusi, dabar spurtavo – tiek Lietuvos, tiek tarptautiniu mastu.

J. Kučinskaitė įspėjo dabartinius abiturientus, planavusius laisvus metus nuo studijų, vadinamuosius „gap year“ būti budrius. Rekomendavo konsultuotis, ar dėl pandemijos galės išvykti, ar išliko pasirinktos studijų programos. Ji taip pat ragino „susikurti sau užnugarį“, stoti į Lietuvos aukštąsias, kolegijas ar profesines mokyklas, nes ne visiems gali pavykti įgyvendinti savo planus.

Ji atkreipė dėmesį į Pasaulio ekonomikos Davoso forume aiškiai išsakytą mintį, jog jau po dešimtmečio net 9 iš 10 darbo vietų reikės aukštų technologinių įgūdžių. Socialinių ar humanitarinių mokslų specialistų reikės mažai – ir tik pačių geriausiųjų.

Deja, Vyriausybė antrus metus iš eilės palieka sumažintą arba dar labiau mažina ateityje reikiamų specialistų skaičių. „Štai inžinieriams ir technologijų specialistams šiemet universitetuose suplanuota mažiau nei 1380 vietų. Informacinių technologijų specialistams mažiau nei 1600 valstybės finansuojamų vietų, o medicinos tik 290”, – stebėjosi J. Kučinskaitė.

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad 2020-aisiais šalyje stigs bemaž 7,5 tūkst. bendrosios praktikos slaugytojų, apie 190 vidaus ligų gydytojų, 140 vaikų ligų gydytojų. „Nors ne vienoje ataskaitoje pabrėžiama, jog yra vadybininkų ir socialinių mokslų srities specialistų perteklius, šiemet universitetuose tam skiriama daugiau nei 2 tūkst.valstybės finansuojamų studijų vietų. Pernai buvo 723. Tokiems specialistams rengti skirta net keliasdešimt valstybės stipendijų“, – atkreipė dėmesį ji ir pridūrė, jog ir kolegijose situacija sudėtinga.

Iš kiek daugiau nei 6 tūkst. kolegijų pirmakursiams skirsiamų valstybės finansuojamų vietų net pustrečio tūkstančio atiteks verslo ir viešosios vadybos bei kitų socialinių mokslų krypčių studijoms. Tai, kas pasaulyje vadinama prioritetu – slaugai ir akušerijai teskirta vos puspenkto šimto valstybės finansuojamų vietų.

Keturių skirtingų krypčių grupėms – informatikos, inžinerijos, technologijų ir fizinių mokslų studijoms kolegijose numatyta vos 1800 studijų vietų.

J. Kučinskaitė abiturientams linkėjo daugiau analizuoti statistinius duomenis. „Jei norime susikurti saugią ateitį, tai atlikti būtina“, – sakė ji.

Profesinės mokyklos, žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus teigimu, lyginamos įvairiais pjūviais: kaip mokiniai išmokomi teorijos, kaip darbdaviai vertina atskirų mokyklų absolventus, kaip sekasi įsidarbinti, kiek emigruoja. „Kalbant apie akademinį lygį jau daug metų išsiskiria Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras – pusė Visagino abiturientų stoja į šį centrą“, – negailėjo gerų žodžių įstaigai G. Sarafinas.

Jo manymu, kai mokyklos yra didelės, jos kartu ir stiprios pagal daugybę parametrų. Kai pavyzdį pateikė Šiaulių profesinio rengimo centrą, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrą – infrastruktūros išvystytos, dėstytojai aukščiausio lygio, gerai paruošia inžinierius, mechatronikos specialistus. G. Sarafinas pastebėjo, jog profesinėms mokykloms pavyko pagerinti savo reputaciją, visgi tam prireikė viso dešimtmečio, ES pagalbos, 200 mln. eurų skirtų lėšų.