„Čia tau – ne ekskursija“, – į Vieną pasisvečiuoti pakviestai merginai pareiškė šios draugę į prostitucijos liūną įtraukęs panevėžietis. Ir, kad būtų įtikinamiau, iškart pagrasino, jog puikiai išmano chemiją, – žino miltelius, kurie žmogaus kūną gali visiškai sunaikinti.
Istorijos su laiminga pabaiga nutinka tik išgalvotose kino filmų scenose, realybė, deja, kitokia. Tačiau kiekvienas už savo veiksmus turi atsakyti – viename Aukštaitijos kaime gyvenusią merginą ir jos draugę į prostituciją įtraukę du panevėžiečiai buvo nuteisti ne tik dėl pelnymosi iš jų prostitucijos, bet ir dėl prekybos žmonėmis.
Panevėžio apygardos teismas paskelbė, kad dėl šių nusikaltimų kaltais pripažįsta anksčiau du kartus teistą 47 metų Romualdą Tylą ir kartą įstatymams nusižengusį 32 metų Povilą Navalinską – abiem vyrams teisėjas Evaldas Vanagas skyrė po 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Beveik prieš dvejus metus R. Tyla buvo nuteistas kitoje byloje dėl narkotinių medžiagų kontrabandos bendrininkų grupėje, todėl jam paskelbtu nuosprendžiu buvo subendrinta bausmė su anksčiau paskirta ir jis pataisos namuose turės praleisti 17 metų.
Iš abiejų nuteistųjų teismas vienai nukentėjusiajai priteisė 10 tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimą – tiek, kiek ir prašė į prostitucijos liūną įtraukta mergina. O jos draugė nuo ieškinio teisme atsisakė.
Šioje byloje galėjo būti ir daugiau nuteistųjų, tačiau vieno vyro kaltės pareigūnams nepavyko įrodyti, todėl dar ikiteisminio tyrimo metu jam buvo panaikinti įtarimai, o kitas – panevėžietis Marius Riška – sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir pareigūnams padėjo atskleisti ne tik šį nusikaltimą, bet ir kitus, kai R. Tyla su bendrais iš Olandijos į Lietuvą atgabeno itin didelį kiekį narkotinių medžiagų. Jos turėjo būti išvežtos ir parduotos Estijoje.
Būtent tiriant galimą narkotikų prekybą pareigūnams ir pavyko sužinoti, kad jauna mergina iš vieno kaimo buvo išvežta į Austriją legaliai dirbti prostitute Vienos centre esančiame viešnamyje. O vėliau – Šveicarijoje.
„Nemaloni tiesa apie legalią prostituciją – jai visada reikia naujų, šviežių kūnų, paklausa negali nuobodžiauti, – sakė K. Mišinienė. – Prekeiviai žmonėmis netrunka pajusti „verslo“ nišą – nereikia toli ieškoti pažeidžiamų, norinčių ištrūkti iš gniuždančio skurdo, smurto rato moterų ir mergaičių. Kad išaiškintų tokius nusikaltimus, patrauktų organizatorius, vykdytojus, visą tą „Loverboys“ sąvadautojų armiją atsakomybėn, teisėsaugai prireikia ilgų metų kruopštaus darbo.“
Visą laiką bus šalia
Ikiteisminį tyrimą atlikę Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Panevėžio apygardos prokuratūros pareigūnai dar 2016 m. pabaigoje atliko slaptą tyrimą – bandė išsiaiškinti grupę asmenų, kurie į Lietuvą kontrabandos būdu įveža didelius kiekius narkotinių medžiagų. Klausydamiesi tuo metu dar tik galimų įtariamųjų pokalbių jie išgirdo ne tik užšifruotus pasikalbėjimus apie narkotines medžiagas, bet ir apie vieną dailią merginą, kurią vyrai vadino tiesiog „dirbančiu arkliu“, ji esą sutiko savo noru vykti į užsienį dirbti prostitute.
Ši mergina nebuvo pasirinkta atsitiktinai – ją gerai pažinojo P. Navalinskas, kuris vienišai jaunai motinai rodė išskirtinį dėmesį. Skurdžiai tėvų namuose gyvenusi, vos kelis šimtus eurų Panevėžio „Lietkabelio“ gamykloje uždirbusi, jokios specialybės neturėjusi mergina nematė perspektyvų gyvenime, todėl žavaus ir itin savimi pasitikinčio jauno vyro parodytas dėmesys ją kaip reikiant sužavėjo. Mergina neslėpė, kad vaikinui puoselėjo itin šiltus jausmus, o ir šis jos neatstūmė, todėl kai pasiūlė „naują gyvenimą“, ši, nors ir ne iš karto, bet sutiko – juk žadėjo net 30 tūkst. Eur atlyginimą per mėnesį! Na ir kas, kad reikės Vokietijoje dirbti prostitute, na ir kas, kad per dieną teks su keliais ar net keliolika vyrų užsiimti seksu, bet juk visą laiką bus šalia jo – to, be kurio neįsivaizdavo savo tolesnio gyvenimo.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad prieš kelionę į užsienį P. Navalinskas, R. Tyla ir M. Riška merginą apgyveno savo draugo Sauliaus Lukšės namuose Panevėžyje – tai buvo garantija, kad šios niekas neįkalbins nedaryti bene didžiausios gyvenimo klaidos. Kol mergina laukė kelionės, vyrai jos neišleisdavo iš namų, patys nupirkdavo maisto ir kitų būtiniausių daiktų. O kai išaušo ta diena, kai sąvadautojai sutvarkė visus reikalus ir gavo pinigų pradiniam gyvenimui užsienyje, buvo nupirkti autobuso bilietai – S. Lukšės vairuojamu automobiliu mergina nuvežta iki Vilniaus.
Čia į maršrutinį autobusą su mergina įsėdo ir P. Navalinskas – tas pats, kuriuo ši labai pasitikėjo ir neįsivaizdavo tolesnio gyvenimo. Bet tik išvykusi iš Lietuvos ji sužinojo, kad vyksta ne į Vokietiją, kaip jai buvo ne kartą žadama, o į Austrijos sostinę Vieną. Kodėl, vyras jai taip ir nepaaiškino. Kitaip tariant, mažiau žinosi, ramiau miegosi.
Draugei – spąstai
Po ilgai trukusios ir varginančios kelionės mergina su P. Navalinsku apsigyveno viešbutyje, o po dviejų parų – ir išnuomotame bute. Jį parūpino Vienoje lietuvius pasitikęs pareigūnų nenustatytas rusakalbis vyras. Ir tada prasidėjo „parengiamieji darbai“ – mergina buvo nuvežta pas fotografą, kur buvo surengta jos visiškai nuogos fotosesija, paskui teko apsilankyti pas gydytojus ir gauti pažymą, jog neserga užkrečiamomis venerinėmis ligomis. Be to, buvo sutvarkyti merginos dokumentai – ji oficialiai įdarbinta Vienos klube „Club Relax Lounge“.
Gerokai didesnių pinigų tikėjęsis Lietuvoje likęs P. Navalinsko draugas R. Tyla šiam pasiūlė papildomą uždarbį – esą tereikia merginą įkalbėti susirasti draugių, kurios taip pat galėtų verstis prostitucija. Bet prostitute dirbanti kaimo mergina į tokias kalbas net nesileido, todėl patyrė ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Galop ji neišlaikė – feisbuke susirado savo draugę, kuri yra augusi vaikų namuose, ir pasiūlė atvykti į Austriją pas ją pasisvečiuoti.
„Paatostogausi, pamatysi, kaip čia gražu“, – sąvadautojo įkalbėta, klasta draugę viliojo prostitutė.
Toks pasiūlymas skurdžiai gyvenusią merginą kaip reikiant sužavėjo, todėl netrukus su ja susisiekė Panevėžyje gyvenantys P. Navalinsko bendrai. Jie pasirūpino kelionės autobusu iki Vienos bilietu, o paskui nuvežė į autobusų stotį ir, kaip netikėta, net davė 20 Eur smulkioms išlaidoms kelionės metu. Be to, jai buvo perduotas mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo, kaip vėliau paaiškėjo, P. Navalinskas bendraudavo su Lietuvoje likusiais bendrais. Į Austriją mergina atvežė ir suklastotą pasą, kuriame buvo P. Navalinsko nuotrauka, bet vardas ir pavardė – kiti. Taip šis iš anksto bandė slapstytis nuo galimų nemalonumų.
Viskuo rūpinsis
Vos tik nuvykusi į Vieną mergina jautėsi lyg patekusi į rojų – P. Navalinskas jai ne tik aprodė Austrijos sostinę, bet ir nupirko drabužių, vaišino įvairiais gėrimais. Bet netrukus viešnia susidūrė su nemalonia realybe – draugė prisipažino, kad čia verčiasi prostitucija, kas vakarą dirba legaliame viešnamyje. O kartu su ja gyvenantis sąvadautojas pareiškė, kad ir viešniai teks padirbėti, juk ši išvyka į Austriją nėra kokia nors ekskursija.
Iki tol malonus atrodęs P. Navalinskas virto kitokiu žmogumi – ėmė aiškinti, kad šios darbas nebus sudėtingas, nes jai bus surasti klientai, pas kuriuos reikės vykti į šių namus ar išnuomotus viešbučius. Už valandą sekso buvo žadamas 110 Eur atlygis, tačiau, kaip pabrėžė sąvadautojas, visus pinigus teks atiduoti – juk jis viskuo rūpinsis, taip pat nupirks viską, kas bus reikalinga.
Daugiau vykti teikti seksualinių paslaugų mergina nesutiko – nors jai ir buvo grasinama susidorojimu, ši laikėsi savo pozicijos. Nutaręs, kad geriau su ja neturėti reikalų, P. Navalinskas nupirko autobuso bilietą ir naudos nedavusią viešnią išsiuntė į Lietuvą.
Išdavė draugus
O netrukus ir P. Navalinskas su viešnamyje dirbusia prostitute nutarė išvažiuoti iš Austrijos – mergina uždirbdavo gerokai mažiau pinigų, nei buvo tikėtasi. Tačiau jie išvyko ne į Lietuvą, o į netoliese esančią Šveicariją – mergina čia oficialiai buvo užregistruota kaip prostitutė ir maždaug tris mėnesius dirbo trijuose skirtinguose striptizo klubuose ir viešnamiuose. Galop ji nutarė pabėgti nuo sąvadautojo, todėl šiam neliko nieko, kaip taip pat išvykti iš Šveicarijos.
Ir tik po metų P. Navalinskas buvo sulaikytas, kai grįžo į Lietuvą, – jo namuose buvo atlikta krata, kurios metu pareigūnai aptiko 23 šovinius. Tuo metu Panevėžio kriminalistai jau buvo sulaikę jo bendrą R. Tylą, kuris su bičiuliais įkliuvo, kai iš Olandijos į Lietuvą atgabeno daugiau kaip kilogramą psichotropinės medžiagos MDMA. Kartu su R. Tyla įkliuvo ir M. Riška, kuris nuo pat pirmosios apklausos ėmė bendradarbiauti su pareigūnais ir šiems atskleidė, ne tik kaip į Lietuvą buvo atvežti narkotikai, bet ir kaip buvo suviliota bei į užsienį verstis prostitucija išvežta mergina iš kaimo.
Tuo metu į Lietuvą jau buvo grįžusi ir prostitute Austrijos ir Šveicarijos viešnamiuose dirbti turėjusi mergina. Apie patirtą apgaulę ir prievartą ji papasakojo pareigūnams, prabilo ir jos draugė. Tuo metu P. Navalinskas ir R. Tyla kategoriškai neigė, kad yra susiję su merginos išvežimu, R. Tyla net aiškino, jog P. Navalinsko išvis nepažinojo, esą M. Riška buvo domėjęsis, ar jis turi kokių nors draugų užsienyje, pas kuriuos galėtų pagyventi su teisėsauga problemų turintis jo bičiulis. R. Tyla teigė, kad susisiekė su Vienoje gyvenančiu draugu Aleksu, kuris esą ir pažadėjo pagelbėti.
Agresyvi, nes trūko sekso
Jauną merginą suviliojęs P. Navalinskas sakė, kad į Austriją vyko su „savo pažįstama“, o kai ten pabuvo maždaug savaitę, sutiko vieną Alekso draugę Kristiną, kuri šiai esą ir pasiūlė verstis prostitucija.
„Ji pati sutiko, o vėliau lydima vertėjos susitvarkė dokumentus, buvo pas gydytojus, policijoje, o paskui pradėjo dirbti bare, – sakė P. Navalinskas. – Per dieną ji aptarnaudavo po 3–5 klientus, atlygį už paslaugas nustatydavo baro savininkas, šis taip pat pasiimdavo dalį. Likusius pinigus – nuo 40 iki 300 Eur – ji parsinešdavo į namus ir dėdavo į voką. Iš šių pinigų mes kartu gyvenome – pirkome maistą, drabužius.“
P. Navalinskas tikino, kad ir jis Austrijoje turėjo „veiklos“ – užsiėmė vagystėmis. Ir esą iš savo „uždirbtų“ pinigų kartą M. Riškai į Panevėžį buvo atsiuntęs 800 Eur – tai esą buvo negrąžinta skola. Pinigus jis taip pat buvo išsiuntęs ir kartu gyvenančios merginos motinai – ši prižiūrėjo prostitutės vaiką.
„Aš prieš ją niekada nenaudojau smurto, jeigu tarp mūsų ir kildavo konfliktų, tai tik dėl jos pačios agresyvaus būdo ir sekso stokos“, – pareiškė P. Navalinskas.
Jis taip pat neigė, kad į prostituciją įtraukė į Austriją pasisvečiuoti įkalbėtą draugę, – esą ši žinojo, kuo verčiasi jos bičiulė, tačiau pati šio purvino darbo dirbti nenorėjo ir niekas jos nevertė.
„Aš ją išlydėdamas į Lietuvą dar 50 Eur daviau“, – sakė sąvadautojas.
Vyras teisme prisipažino, kad iš Austrijos į Šveicariją išvyko rusakalbio Alekso siūlymu – jis žadėjo, kad šioje turtingesnėje valstybėje bus galima daugiau uždirbti iš prostitucijos.
Paklaustas, kodėl nukentėjusiąja pripažinta mergina kalba visiškai priešingai, P. Navalinskas sakė: „Greičiausiai ji supyko, kad mes išsiskyrėme, ir taip nutarė man atkeršyti.“
Pabėgusi susirado naują darbą
Nukentėjusioji teigė, kad dirbdama Austrijos sostinės viešnamyje privalėjo vykdyti visus P. Navalinsko nurodymus, – jis net paimdavo visus uždirbtus pinigus.
„Man duodavo tik 30 Eur per dieną – sakydavo, kad tiek užteks maistui ir transportui, – pasakojo nukentėjusioji. – Dalį pinigų siųsdavo į Lietuvą – esą reikia mokėti žmonėms, per kuriuos mes atvykome į Austriją. Aš iš savo uždarbio negalėjau net atsidėti jokių santaupų, tik kelis kartus išprašiau, kad ir mano mamai nusiųstų pinigų.“
Mergina teigė, kad supratusi, jog neuždirbs 30 tūkst. Eur per mėnesį, kaip buvo žadėta, atsisakė eiti į viešnamį, tačiau P. Navalinskas tuomet imdavo grasinti, o kartą – ir sumušė.
„Prieštarauti jam, toliau nesutikti dirbti aš negalėjau – labai jo bijojau“, – į prostitucijos liūną įtraukta mergina tikino, jog net negalėjo kreiptis pagalbos į policiją, nes nemokėjo jokios užsienio kalbos. Iš baimės ji esą apgaulės būdu pakvietė pasisvečiuoti savo draugę.
„Kai vėliau su P. Navalinsku išvykome gyventi į Šveicariją, taip pat turėjau dirbti viešnamiuose, bet čia jis jau visada būdavo prie manęs, labai mane kontroliavo ir iš karto paimdavo gautus pinigus, ne kartą prieš mane smurtavo“, – prostitute dirbusi mergina tikino, kad jeigu Šveicarijoje būtų gyvenusi viena, tuomet jai nebūtų reikėję mokėti už gyvenamąjį plotą, bet kadangi iš jos „verslo“ pelnėsi sąvadautojas, teko mokėti už būsto nuomą.
„Pradirbusi kelis mėnesius apsisprendžiau nuo P. Navalinsko pabėgti – susiradau normalų darbą, o kai užsidirbau pinigų, grįžau namo“, – teigė ji.
„Loverboys“ karta
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro, kuris rūpinosi į prostituciją įtrauktomis nukentėjusiomis merginomis, vadovė Kristina Mišinienė sako, kad ši Panevėžio apygardos teisme išnagrinėta baudžiamoji byla puikiai iliustruoja prostitucijos „verslo“ užkulisius.
„Ruošiamos pardavinėti merginos yra kruopščiai atrinktos – viena, dar būdama penkiolikos, tapo vieniša, apleista mama, kita – vaikų namų auklėtinė, – sakė ji. – Sąvadautojai sutvarko visus reikalingus dokumentus tapti registruota prostitute Austrijos, Šveicarijos viešnamiuose – jokiam vietiniam pareigūnui neužkliūva iš kažkokių tolimų Rytų Europos kaimelių atvežtos sutrikusios, aklai klausančios savo „šeimininkų“, bijančios jų smūgių jaunuolės.
Kad išaiškintų tokius nusikaltimus, patrauktų organizatorius, vykdytojus, visą tą „Loverboys“ sąvadautojų armiją atsakomybėn, teisėsaugai prireikia ilgų metų kruopštaus darbo, bendradarbiaujančių užsienio kolegų, taip pat – ir moterų liudijimų. Sveikiname su šia užduotimi puikiai susidorojusius Panevėžio prokurorus, policijos pareigūnus, – šioje apskrityje veikia ilgametės aršios kovos su prekyba moterimis tradicijos.
Tačiau tai yra pavienės bylos, tarptautinei prostitucijos „pramonei“ atnešančios nedidelę žalą. Kol neužginčysime paklausos teisių „aš už ją sumokėjau, galiu daryti, ką noriu“, nematysime sekso pirkėjų kaip pagrindinio prostitucijos variklio, bejėgiškai seksime gluminančią kasmetinę teisėsaugos statistiką apie šimtus nubaustų parsiduodančių moterų, keliolika jų pirkėjų, vieną kitą sąvadautoją ar prekeivį žmonėmis.“