Vis dėlto, kaip sako Socialinių tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis, toks išmokų dalinimas naudos atneš mažai. Anot jo, būtų galima gauti kur kas didesnį efektą, jei šiais pinigais būtų apmokamos tam tikros labiausiai nukentėjusių sektorių teikiamos paslaugos.
„Čia aš matau dideles galimybes Vyriausybės politikai. Pavyzdžiui, puikiai būtų galima galvoti apie viešbučių sektoriaus išnaudojimą vaikų turizmui, plėtojant moksleivių judėjimą. Dalį pinigėlių iš tos krizės suvaldymo fondo galima panaudoti tokio pobūdžio veiksmams, kad pinigai nebūtų tuščiai investuojami kompensacijoms, o būtų kryptingi pinigai vaikų priėmimui. Atitinkamai būtų galima suaktyvinti keleivinį transportą, kur tokiu būdu irgi galėtume mokėti už paslaugą, kad tie vaikai būtų atvežami – į sostinę, prie jūros ir panašiai.
Yra būdų, kaip tie pinigai galėtų būti išnaudoti ne tiek aktyvinant paramą, kiek tam tikrus verslo sektorius. Aš manau, čia daug priklauso nuo Vyriausybės veiksmų, kiek jie bus orientuoti į aktyvumą, į ekonominės veiklos skatinimą, o ne tik į pasyvų pajamų praradimo rėmimą“, – laidoje „Delfi 11“ kalbėjo B. Gruževskis.
Jo teigimu, kai kurie sektoriai laisvėjant karantino ribojimams ir taip dar labiau atsigaus. Kaip pavyzdį jis pateikė žemės ūkį ir statybas. Tuo tarpu, anot B. Gruževskio, viešbučiams ir restoranams bus sunkiau, tad į šias sritis pagalbą ir reikėtų nukreipti.
„Realiai, mums naudinga būtų mažiau naudoti pinigus per kompensavimą, t.y., per išmokas, per pašalpas, o tą, ką minėjau – per paslaugas. Jeigu norime padėti viešbučiams, tai gal nekompensuokime jiems per pajamų praradimą, o sudarykime sąlygas į tuos viešbučius atvežti vaikus, atvežti kokius nors kolektyvus iš Mažeikių į Vilnių, ir jie galės gyventi viešbutyje, o viešbutis gaus pinigus už paslaugas. Čia mes užsuktume mechanizmą, kuris būtų žymiai efektyvesnis negu pasyvus pinigų perskirstymas“, – įžvalgomis dalinosi profesorius.
Kritikavo vienkartines išmokas ir išskyrė keturis prioritetus
Kalbėdamas apie dabar Vyriausybės numatytas priemones Socialinių tyrimų instituto vadovas daugiausiai kritikos turėjo vienkartinėms 200 eurų išmokoms.
„Pirmiausiai, aišku, labiausiai neigiamai vertinu vienkartines universalias išmokas. Tai mažiausios vertės ir primityviausias pinigų panaudojimo būdas. Tikrai yra galimybių tuos pinigus panaudoti žymiai efektyviau.
Aišku, gerai gauti kiekvienam, bet tikrai nesąžininga mokėti žmonėms, kurie ir taip galėtų puikiai funkcionuoti. Tos vienkartinės išmokos, ypač universalios, nėra efektyvios ir tikrai žemiausios vertės“, – teigė jis.
Pasak B. Gruževskio, klausimų kyla ir dėl pasirinktų žmonių grupių, kurioms nuspręsta skirti paramą
„Aš manau, turi būti laikomasi principingos schemos, kaip tuos pinigus panaudoti kalbant apie paramą žmonėms. Pirma grupė, kur tikrai nėra abejonių, kad tai yra prioritetas, tai žmonės, kurie neturi jokių pajamų savo poreikių patenkinimui. Jokiu būdu tai nesame mes visi. Pavyzdžiui, mes, dėstytojai, dėstome universitetuose, daug žmonių dirba. Šimtai tūkstančių žmonių tikrai gali dirbti ir gauti tam tikras pajamas. Bet dalis žmonių neturi jokių pajamų. Jų padėtis yra ekstremali ir pirmiausiai į juos turime orientuotis kalbant apie paramą žmonėms. Jeigu išdalinsime universalias išmokas visiems, aišku, jiems tų pinigų liks mažai, nors jie nieko neturi, neturi pajamų savo poreikių tenkinimui“, – sakė profesorius.
B. Gruževskio teigimu, antrasis prioritetas turėtų būti žmonės, kurie gali pradėti dirbti, tačiau jų darbovietėms reikia paskatinimo, kad tai daryti apsimokėtų.
„Tai yra verslai, kurie gali atidaryti įmones. Tai yra smulkus verslas, kuris gali teikti paslaugas. Ir jeigu mes jiems duosime tam tikrą paramą ar apsaugos priemonėms, ar kažkokių mokesčių kompensavimu, svarbu, kad žmonės galėtų funkcionuoti. Ir tam reikalinga minimali parama, kad jiems tai apsimokėtų daryti“, – aiškino jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad nieko keisto, jog dėl karantino sumažėjo didžiosios gyventojų dalies pajamos. Vis dėlto, teigia jis, jei jau nuspręsta skirti išmokas, reikėtų orientuotis į tuos lietuvius, kurie dėl to nebegali įvykdyti savo įsipareigojimų. Čia jis išskyrė šeimas su vaikais ir daugiavaikes šeimas, kurių situacija tikrai galėjo pablogėti.
„Trečias prioritetas, jeigu jau tuos pinigus turime ir galime panaudoti, tai yra žmonės, kurių pajamos dėl pandemijos sumažėjo, ir kurie negali vykdyti visų savo įsipareigojimų. Reiškia, ne tai, kad apskritai sumažėjo, o tai, kad jie negali vykdyti savo įsipareigojimų, t.y., apmokėti darželio ar dar kažko. Ypač šeimos, kur yra vaikai arba kur prižiūrimi vyresnio amžiaus žmonės“, – laidoje kalbėjo B. Gruževskis.
Ir tik paskutinėje vietoje, sakė jis, reikėtų rūpintis visais kitais, tačiau ir išmokos turėtų būti mokamos atsižvelgiant į turimas pajamas.
„Tik ketvirta grupė yra visi kiti, kurie prarado tam tikras pajamas, kurių gyvenimo lygis sumažėjo, bet jiems tos išmokos turi būti skiriamos pagal jų pajamų lygį. Taip, gal ir mano sumažėjo pajamos ir daugelio mūsų sumažėjo, bet reikia žiūrėti pagal tam tikrą lygį. Kažkam sumažėjo 15 proc. ir jis gaus 200 eurų, kažkam sumažėjo 80 proc. ir jis irgi gaus tik 200 eurų“, – pasirinktą strategiją kritikavo B. Gruževskis.
Vyriausybės plane – išmokos bedarbiams, subsidijos verslui ir dovana pensininkams
„Delfi“ primena, kad papildomam socialinių priemonių paketui Vyriausybė pritarė praėjusią savaitę. Tokį planą dar turi palaiminti Seimas.
Vyriausybės parengtame projekte numatyta, kad dėl karantino nukentėjusiems darbdaviams galėtų būti mokama subsidija darbo užmokesčiui. Jos dydis būtų apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto darbo sutartyje.
Pirmąjį ir antrąjį mėnesį būtų mokama 100 proc., bet ne daugiau nei minimali mėnesinė alga (MMA, 607 eurai popieriuje). Trečiąjį ir ketvirtąjį mėnesį – 50 proc., bet ne daugiau nei MMA, penktąjį ir šeštąjį – 30 proc., bet ne daugiau nei MMA.
Taip pat skelbta, kad nauja darbo paieškos išmoka būtų mokama Užimtumo tarnyboje įsiregistravusiems bedarbiams, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas ir jie nesinaudoja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis. Siūloma, kad 33 proc. nuo MMA (200,31 euro) gautų asmenys, kurie neturi teisės į kitas nedarbo socialinio draudimo išmokas. 7 proc. nuo MMA (42,49 euro) būtų skiriama tiems, kurie gauna kitų nedarbo socialinio draudimo išmokų.
Siūloma nustatyti ir vienkartinę išmoką asmenims, kuriems yra ar bus paskirtos iki 2020 metų gruodžio 31 dienos socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės), socialinio draudimo netekto darbingumo (neįgalumo), socialinio draudimo našlių, socialinio draudimo našlaičių, netekus maitintojo, ištarnauto laiko pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, šalpos senatvės, šalpos neįgalumo, šalpos pensijos už neįgaliųjų slaugą namuose, šalpos našlaičių, socialinės pensijos, šalpos kompensacijos, pensijos.
200 eurų dydžio vienkartinė išmoka būtų išmokėta 2020 metų rugpjūčio mėnesį be atskiro asmens prašymo, išskyrus atvejus, kai asmeniui atitinkama išmoka bus paskirta po 2020 metų liepos 1 dienos. Tokiu atveju vienkartinė išmoka bus išmokėta kartu su pirma paskirta atitinkama išmoka.