Nuo kovo vidurio iki šiol iš šalies išvykti leista tik užsienyje dirbantiems arba gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Nuo karantino pradžios iki šiol iš Lietuvos pasieniečiai neleido išvykti daugiau kaip puspenkto šimto žmonių.
Iš kaimyninių valstybių Lenkija ir Rusija šiuo metu užsieniečių neįsileidžia, Baltarusija ir Latvija kitų šalių piliečiams įvažiuoti leidžia.
Iš Lietuvos į Latviją nuo pirmadienio galima išvykti per Būtingės–Rucavos, Saločių–Grenctalės ir Smėlynės–Medumi kontrolės punktus.
Į Baltarusiją asmenys patekti galėtų per šiuo metu veikiančius Medininkų–Kamenyj Log, Šalčininkų–Benekainių ir Raigardo–Privalkos punktus.
Pasieniečiai atkreipia dėmesį, kad dėl galiojančių apribojimų išvykstantysis į Baltarusiją iš jos namo galės grįžti tik per Lenkiją ar per Latviją.
Iš užsienio į Lietuvą grįžę asmenys turės laikytis 14 dienų saviizoliacijos.
Užsieniečiams atvykti į Lietuvą ir toliau draudžiama. Išimtis taikoma tik vežėjams, diplomatams, kariams. Lietuvos pasieniečiai nuo karantino pradžios į Lietuvą neįleido žmonių.
Atnaujinti dalį skrydžių planuojama nuo gegužės 10 dienos.
Duris atveria poliklinikos
Poliklinikos vėl atveria duris pacientams, tačiau, siekiant užkirsti kelią galimam koronaviruso infekcijos (COVID-19) ligos plitimui, kiekviena iš jų turės organizuoti savo darbą pagal pasirengtą ir su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) suderintą paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą.
Tokiam Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui šiandien pritarta Vyriausybės posėdyje, rašoma pranešime spaudai.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šios žinios labai laukė ir pacientai, ir medikų bendruomenė. Tad dabar svarbu įstaigoms tinkamai atlikti namų darbus prieš atveriant duris, ypatingą dėmesį skiriant infekcijų kontrolei.
„Dabartinė epidemiologinė situacija ir sėkmingai valdomas šis pandemijos etapas jau leidžia atnaujinti galimybes žmonėms savo sveikata rūpintis lankantis pas gydytojus ir gyvai bendraujant. Svarstyti įvairūs variantai, bet, pasitarus su medikų bendruomene ir ekspertais, visgi nuspręsta atnaujinti visas planines paslaugas, jų neskirstant pagal grupes. Pavyzdžiui, kardiologinių, kaip buvo siūloma pradžioje. Sutarta, kad gali būti teikiamos visos paslaugos, tik pirmiausia įstaigos turi atlikti namų darbus“, – sako ministras A. Veryga.
Anot jo, svarbiausias – tinkamai pasiruošti infekcijų kontrolei, prioritetu laikant saugumą, užtikrinant pacientų ir darbuotojų apsaugą.
Tai reiškia, kad įstaigų vadovai turės užtikrinti būtiną infekcijų kontrolę teikiant paslaugas pacientams. Registraciją būtina organizuoti taip, kad pacientai nesibūriuotų, o specialistų konsultacijas suplanuoti taip, kad būtų išlaikyti tam tikri laiko tarpai tarp vizitų, patalpos vėdinamos, dezinfekuojamos.
Be to, konsultacijų tiesiogiai, bent artimiausiu metu, bus mažiau nei iki krizės pradžios. Dėl to nusiminti nereikėtų, nes tai sėkmingai keičia nuotolinės konsultacijos, kurias vertina ir medikai, ir pacientai. Tai reiškia, kad nuotolinės paslaugos kol kas lieka prioritetinės ir tik tuomet, jei problemų negalima išspręsti per atstumą, pacientai galės konsultuotis tiesiogiai.
Tad visi kviečiami būti kantrūs ir supratingi.
Prieš atverdamos duris, įstaigos turės parengti planinių stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų atnaujinimo etapais planus. Juose – numatyti viską, kas būtina, norint teikti būtinosios medicinos pagalbos ir planines paslaugas. Taip pat – tvarką, kaip teikti paslaugas didelės ir mažos rizikos grupėms priskiriamiems pacientams, kaip valdyti jų srautus. Turi būti įtvirtinta personalo darbo organizavimo tvarka, kaip bus elgiamasi, jei plis virusas įstaigose, kai darbuotojai dirba keliose darbo vietose. Be to, turi būti numatyta, kaip apsaugos priemonės, pagal saugumo lygius, bus skiriamos darbuotojams ir pacientams.
Įvertinus, kad gydymo paslaugų ribojimo mažinimas ir karantino sąlygų švelninimas gali lemti šio klastingo viruso plitimo augimą, turi būti formuojami lovų rezervai. Tai reiškia, kad ligoninės turės dalį lovų palikti tam atvejui, jei susirgimų skaičius koronavirusu išaugtų.
Taigi tiek ligoninės, tiek poliklinikos galės pradėti dirbti tik suderinusios planą su įstaigos infekcijų kontrolės specialistu, o, kur jo nėra, pasikonsultavusios su Higienos institutu, taip pat – su organizuojančia regiono įstaiga. Suderintą planą turės patvirtinti įstaigos vadovas ir tuomet jį pateikti NVSC specialistams.
Reikalavimai, kaip toks planas turi būti parengtas, bus numatyti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais.
Be to, kol kas nebus teikiamos planinės odontologų paslaugos. Toks sprendimas priimtas, įvertinus tai, kad jos priskiriamos prie labai aukštos rizikos paslaugų. Ir tai, kad odontologas, norėdamas saugiai teikti paslaugas savo pacientui, turėtų naudoti maksimalias apsaugos priemones, kurias naudoja medikai, dirbantys koronaviruso infekcijos židiniuose, pavyzdžiui, apsauginius kostiumus, akinius, pirštines ir kt.
Kaip ir iki šiol, taip ir toliau pacientams bus teikiamos skubios odontologinės paslaugos. Kitaip tariant, tokios, kurių negalima atidėlioti, pavyzdžiui, išmuštas dantis, kraujavimas ir pan.
Na, o siekiant išvengti koronaviruso plitimo, ir toliau bus draudžiamas pacientų lankymas, išskyrus, kai žmogaus būklė yra terminalinė, t. y. jis serga nepagydoma ir progresuojančia liga, taip pat tada, kai pacientai – vaikai iki 14 metų amžiaus, gydančiam gydytojui leidus.