Šių metų vasarį, kai pasaulis dar nebuvo peržengęs koronaviruso pandemijos slenksčio, JAV Strateginėje vadavietėje Ofuto oro pajėgų bazėje, Nebraskos valstijoje buvo surengtos pratybos, kuriose imituotas branduolinis konfliktas.
Savaime tai nebuvo išskirtinis atvejis – tokias simuliacijas rengia visos branduolinės valstybės, tarp jų ir JAV, tačiau retai jas viešina. Dar rečiau viešinami tokių pratybų scenarijai. Tačiau šį kartą Pentagonas atskleidė išties daug: pratybose dalyvavo JAV gynybos sekretorius Markas Esperis, vienas svarbiausių žmonių grandinėje, priimančių sprendimus dėl branduolinių ginklų panaudojimo.
Pagal pratybų scenarijų sumodeliuotos krizės metu Rusija smogė pirmoji ir panaudojo taktinį branduolinį ginklą prieš JAV bazę Europoje, NATO valstybėje. Amerikiečiai atsakė „ribotos galios branduoliniu ginklu“, tikėtina, iš povandeninio laivo paleista tarpžemynine raketa „Trident“ su nedidelės galios branduoline galvute W76-2, kurias JAV laivynas pradėjo naudoti nuo šių metų pradžios. JAV kariškiai ir Pentagono vadovas liko patenkinti: sprendimų priėmimo grandinė veikia, ginkluotė taip pat suveikė, kaip planuota – suduotas sėkmingas atsakas, o vieša žinutė turėjo suveikti kaip atgrasymas Rusijai. Tačiau viskas pakrypo netikėta linkme.
Užkratas branduoliniuose objektuose
Praėjus keliems mėnesiams po šių pratybų Ofuto oro pajėgų bazėje, kur būtų priimami svarbiausi sprendimai dėl branduolinio karo, užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis. Ofutas buvo ne vienintelė JAV bazė, siejama su branduoliniais ginklais – visose, išskyrus vieną užfiksuoti koronaviruso atvejai.
Skubiai imtasi veiksmų, tarp jų – net cenzūros: vadovaujantis Pentagono nurodymu, JAV laivynas ir karinės bazės nebeskelbia tikslių užsikrėtimo skaičių. Vieša informacija apie tai kiek iš tikrųjų yra sergančiųjų strateginę reikšmę turinčiame objekte – ar tai būtų branduolinius ginklus sauganti bazė ar karo laivas, gali kelti grėsmę šalies nacionaliniams interesams.
Vis dėlto žinant kokį paralyžiuojantį poveikį gali turėti viruso protrūkis izoliuotoje vietovėje, neabejojama, kad kilo iki šiol rimčiausia grėsmė nuo Šaltojo karo laikų. Ir ne tik JAV – visoms branduolinius ginklus turinčioms valstybėms.
Iki tol ne kartą nuo epidemijų kentėjusios šalys moderniaisiais laikais pirmą kartą realiai susiduria su tokio masto problema, kai nematomas priešininkas gali pakirsti branduolinius pajėgumus.
Už branduolinį nusiginklavimą pasisakantys mokslininkai tikina, kad ši koronaviruso pandemija esą leido susvyruoti dešimtmečius nepajudinamam teiginiui, jog būtent branduoliniai ginklai padėjo išlaikyti stabilumą pasaulyje ir leido išvengti didžiųjų šalių tiesioginio susidūrimo. Tačiau branduolinių ginklų šalininkai bando sudaryti įspūdį, kad pandemijos – tarsi nebūta, o ginklavimosi varžybos tik įsibėgėja.
Ėmė dažniau rodyti raumenis
Tokius teiginius pagrindžia svarbiausių branduolinių pasaulio valstybių, pirmiausiai JAV, Rusijos, Kinijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės veiksmai. Pavyzdžiui, per pastarąsias savaites, pripažinus, kad koronavirusas išties aptiktas visose bazėse, kur saugomi branduoliniai ginklai, Pentagonas kelis sykius komentavo tai, ko viešai įprastai nemini: pasiruošimą branduoliniam karui.
„JAV branduolinės pajėgos nėra neigiamai paveiktos pandemijos ir pasiruošusios vykdyti atgrasymo misiją“, – tikino JAV strateginės vadavietės vadas, admirolas Charlesas Richardas, pakartojęs dar balandžio pradžioje JAV karinių oro pajėgų generolo Timothy M. Ray žodžius, kad JAV pasiruošusios panaudoti branduolinius ginklus bet kurią akimirką atsakomojo smūgio metu.
JAV gali paleisti tarpžemynines raketas iš šachtų sausumoje, povandeniniuose laivuose arba panaudoti sparnuotąsias raketas bei bombas iš lėktuvų. Šachtos sausumoje yra mažiausiai apsaugoti objektai, todėl tik mažesnioji JAV branduolinio arsenalo dalis – 400 raketų su 800 galvučių saugoma būtent šachtose.
Povandeninius laivus aptikti sunkiausia – JAV turi 14 „Ohio“ klasės povandeninių laivų, kurių kiekvienas pasiruošęs paleisti keliolika tarpžemyninių raketų su branduolinėmis galvutėmis. Tačiau kaip rodo JAV lėktuvnešio „USS Theodore Roosevelt“ pavyzdys, vos vienas viruso atvejis laive gali baigtis tragiškai – kovo mėnesį patvirtinus pirmuosius koronaviruso atvejus ir nesuvaldžius užkrato plitimo JAV lėktuvnešis buvo iš esmės išvestas iš rikiuotės – per 600 įgulos narių užsikrėtė, vienas jų mirė, o apie pavojų įspėjęs kapitonas buvo atleistas.
Ir jei lėktuvnešis yra JAV galios simbolis, būtent povandeniniai laivai bei aviacija yra tikroji JAV karinė galia, galinti užtikrinti branduolinį atgrasymą, o prireikus – ir tokių ginklų panaudojimą.
Todėl panašios taktikos JAV pastaruoju metu ėmėsi ir su branduolinius ginklus galinčius gabenti orlaiviais. Pavyzdžiui, balandžio viduryje JAV ramiajame vandenyne surengė pratybas, kurių metu imituotas masinis bombonešių B-52 pakilimas iš Guamo salos.
Jie pakilo ir nebegrįžo, taip nutraukdami nepertraukiamą šių milžiniškų ir dešimtis sparnuotųjų raketų su branduoliniais užtaisais galinčių gabenti orlaivių atgrasymo misiją Guame.
Tačiau netrukus vietoje jų JAV surengė kitą įspūdingą pasirodymą – iš žemyninės JAV dalies pakilęs bombonešis B-1B praskrido netoli Rusijos kontroliuojamos Kamčiatkos. Originali šio bombonešio paskirtis buvo branduolinių ginklų panaudojimas, tačiau tokios misijos žemai skraidyti galintis B-1B jau kurį laiką nevykdė. Tai paskatino kalbas, kad JAV atnaujino šių bombonešių branduolinę misiją, vadovaujantis nauja tvarka: JAV pajėgos turi būti mažiau nuspėjamos ir greitai perdislokuojamos pakitus aplinkybėms.
Kita vertus, toks galios demonstravimas koronaviruso pandemijos metu taip pat vertinamas ir kaip JAV bandymas parodyti kitoms šalims, pirmiausiai Kinijai ir Rusijai, kad Amerika ne šiaip yra branduolinė galybė, bet ir iš tikrųjų, nepaisant milžiniško užsikrėtimų skaičiaus JAV, vis dar yra pasiruošusi bet kada panaudoti mirtiniausius savo ginklus.
Nebegali toleruoti net smulkmenų
Amerikiečiams mažiau nuspėjamiems būti lengviau, nei, pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei ar Prancūzijai, kurios teturi po keturis povandeninius laivus su tarpžemyninėmis balistinėmis ir branduoliniais ginklais.
Tai reiškia, kad vienu metu du laivai turi būti sausumoje – remontuojami arba profilaktiškai prižiūrimi, o kiti du turi būti jūroje. O tai nepalieka erdvės klaidoms ar net tiesai, kalbant apie laivų įgulas.
Pavyzdžiui, du Prancūzijos povandeniniai laivai iš uostų išplaukė dar prieš Paryžiui kovo 17-ąją paskelbus karantiną ir laivų įgulos net nežinojo apie kardinaliai pasikeitusią padėtį jų šalyje bei pasaulyje. Ilgesnę misiją jūroje paskatino ir koronaviruso atvejai Prancūzijos lėktuvnešyje.
Tuo metu Karališkojo Laivyno povandeniniai laivai su branduoliniais ginklais laikosi panašių procedūrų ir jiems primenama, kad bet kokie menkiausi nusižengimai, į kuriuos iki pandemijos būtų žiūrima pro pirštus, nėra toleruojami. Tai rodo povandeninio laivo „HMS Trenchant“ pavyzdys: po kelių mėnesių sunkaus pratybų laikotarpio į krantą grįžę jūreiviai surengė vakarėlį bazėje.
Ir nors trankios muzikos, kepsnių ir šėlsmo vakarėlį leidęs surengti kapitonas teisinosi, kad viskas vyko ant povandeninio laivo denio bei griežtai izoliuotame doke – jūreiviai laikėsi karantino taisyklių, laivyno vadovybė tai įvertino rimčiau ir atleido kapitoną iš pareigų.
„Jie tiesiog neturi erdvės klaidai. Jei nors vienas įgulos narys užsikrėstų koronavirusu, kapitonas neturėtų kitos išeities ir grįžti į uostą arba rizikuoti visų įgulos narių gyvybėmis – povandeninis laivas yra ankšta vieta, virusas gali plisti labai sparčiai“, – apie pavojus pažymėjo Britų ir amerikiečių saugumo informacinės tarybos direktorius Sebastianas Brixey-Williamsas.
O jei vienas laivas būtų priverstas grįžti į uostą, visa Jungtinė Karalystė, kadaise turėjusi galingiausią laivyną pasaulyje teturėtų vienintelį laivą, kuris, iškilus būtinybei taptų paskutine branduolinio atgrasymo atrama. Vieną laivą sumedžioti yra lengviau, nei du ir tokiu atveju Londonas faktiškai netektų savo branduolinių pajėgumų.
Tokią riziką supranta ir Rusija, dar kovo pabaigoje turėjo karantinuoti visą branduolinio povandeninio laivo „Oriol“ įgulą. Rusijos laivynas turi 10 povandeninių laivų, gabenančių šalies strateginį arsenalą – tarpžemynines raketas su branduolinėmis galvutėmis.
Tačiau koronavirusui pastarosiomis savaitėmis Rusijoje plintant žaibiškai, kyla abejonių, ar Rusijos povandeniniai laivai yra pajėgūs įvykdyti savo užduotis. Incidentų ir tragiškų nelaimių lydimas Rusijos povandeninis laivynas negali nuolat būti jūrose, tačiau karantino sąlygomis dirbančiuose Rusijos uostuose nėra saugu – užkratas šalyje dar net nepasiekė piko, o vien Rusijos ginkluotose pajėgose oficialiai patvirtinta per 1,2 tūkst. užsikrėtimo atvejų.
Virusas atskleidė rimtas spragas
Vis dėlto tokie pavojai yra menkniekis, palyginus su žala, kurią padarytų pats branduolinio ginklo panaudojimas. Daugelį metų tai tebuvo teorija – be dviejų branduolinių bombų panaudojimo 1945-siais, modernusis pasaulis galėjo remtis tik kariškių ir mokslininkų tyrimais bei svarstymais, ką reikštų branduolinių ginklų panaudojimas pasaulyje.
Tačiau koronaviruso pandemija atskleidė netikėtus trūkumus. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė tiesiogiai susidūrė su dilema dėl sprendimų priėmimo po to, kai kovo pabaigoje koronavirusas į ligos patalą paguldė šalies premjerą Borisą Johnsoną.
Būtent jis yra atsakingas už sprendimą ar šalis turi panaudoti branduolinius ginklus. Dabar toks sprendimas patikėtas jį pavadavusiam Užsienio reikalų sekretoriui Dominicui Raabui – iš anksto numatytam patikėtiniui krizės metu, nors tokia informacija turėjo būti laikoma paslaptyje.
Tuo metu informacija, kuri nebuvo paslaptis – kiek intensyvios terapijos lovų, kiek dirbtinių plaučių ventiliavimo aparatų ir kitos kritinės įrangos ligoninėse turi kiekviena šalis, pasirodė esanti gerokai svarbesnė realios krizės metu. Bet tai yra menka paguoda, paaiškėjus, kad daugeliui šalių, kurios pirmą kartą realiai, o ne pratybose susidūrė su pandemijos scenarijumi, milžiniškais užsikrėtusiųjų skaičiais, krūviu bei stresu medikams. Tačiau įrangos trūkumas tokios pandemijos metu tėra menkas nesklandumas, palyginus su branduolinio ginklo panaudojimo atvejais.
Bent jau tuo įsitikinę Antverpeno universitete dėstantis mokslininkas Tomas Saueris ir Australijos nacionalinio universiteto branduolinio neplatinimo bei nusiginklavimo centro direktorius Rameshas Thakuras – du garsūs mokslininkai, pasisakantys už branduolinių ginklų grėsmės mažinimą pasaulyje.
„Nė viena šalis neturėjo pakankamai lovų intensyvios priežiūros skyriuose siekiant suvaldyti pacientų srautus šio koronaviruso metu. Pandemija rodo ir atominio ginklo galią. Beveik universalus atsakas į paniką, kurią sukūrė COVID-19, leidžia mums paskaičiuoti reikiamų lovų skaičių. Pavyzdžiui, branduolinio karo atveju. Ar tokių lovų skaičiaus užtenka? Ne, toli gražu“, – pažymi mokslininkai.
Ir nors jie pripažįsta, kad tokio konflikto tikimybė yra menka, tačiau net ir atsitiktinis branduolinio ginklo panaudojimas arba ribotas apsikeitimas taktiniais smūgiais – būtent tokiais, kokius simuliavo JAV vasarį vykusių pratybų metu būtų katastrofiškas bet kurios šalies sveikatos sistemai. Mat viena yra parodyti pajėgumus ir gebėjimus pratybose, o visai kas kita – reali situacija.
Koronaviruso pandemijos pavyzdys rodo, kad net galingiausia pasaulio šalis nėra pajėgi susidoroti su tokia krize, kai vienu metu yra šimtai tūkstančių pacientų – branduoliniai ginklai, net nedidelės galios vienu smūgiu gali ne tik pražudyti milijonus, bet ir sukurti situacijas, kai sužeistųjų skaičius yra dar didesnis. O tai reikštų, kad vienu metu prireiktų ypač didelio skaičiaus intensyvios terapijos skyrių.
Ir tai būtų išsivysčiusiose valstybėse. O kas nutiktų ne tokiose turtingose bei modernias, aprūpintas sveikatos apsaugos sistemas turinčiose šalyse?
Pavyzdžiui, Indijoje ir Pakistane, kurios jau nesyk stovėjo ant branduolinio karo slenksčio ir abi turi branduolinius ginklus. Mokslininkų skaičiavimais, galingiausias Pakistano branduolinis ginklas (45 kilotonų galios arba kelis sykius galingesnis už bombą, susprogdintą virš Hirošimos) pražudytų 358 tūkst. gyventojų ir sužeistų dar apie 1,28 mln., jei būtų detonuotas virš Delio.
Ir tai – mažiausias numanomas skaičius, nes šalia epicentro gyvena apie 4 mln. žmonių – dalis jų, tikėtina, be reikiamos pagalbos tiesiog neišgyventų. Bet net ir išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje intensyvios terapijos skyrių bei lovų jose skaičius, kaip dabar paaiškėjo, yra kritiškai mažas – vos apie kelis tūkstančius.
„Nė viena visuomenė nepasiruošusi tokiai katastrofai ir negali būti pasiruošusi“, – pabrėžė mokslininkai.
„Branduolinis kataklizmas ilguoju laikotarpiu yra beveik neišvengiamas, nes norint, kad išsilaikytų taika, atgrasymas bei saugiklių mechanizmai turi suveikti kiekvieną kartą, o katastrofai užtenka vienintelės klaidos. Branduolinių valstybių lyderiai ir sprendimų priėmėjai ne visada nuramina dėl savo racionalių veiksmų“, – pažymi autoriai, priminę, kad būtent 2020-ieji tapo naujų branduolinių varžymų metais.
JAV ir Rusija vysto savo vidutinio nuotolio branduolinius pajėgumus, o Maskva jau leido aiškiai suprasti, kad amerikiečių dislokuotos „Trident“ raketos su nedidelės galios branduolinėmis galvutėmis Rusijai įspūdžio nedaro. Ir skirtumo esą jokio nėra – branduolinis ginklas, net ir taktinis, vis tiek yra branduolinis ginklas.
„Kasmet tokio konflikto tikimybė auga. Jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas iki šių metų pabaigos nepratęs START – strateginių branduolinių ginklų skaičių numatančios sutarties su Rusija, pirmą kartą per pastaruosius 50 metų pasaulis neturės dvišalio susitarimo, kuris užtikrina ir patikros procedūras“, – įspėjo mokslininkai. Tai reikštų ne tik naujas ginklavimosi varžybas, kuriose Pentagonas jau planuoja išleisti apie 50 mlrd. dolerių branduolinių ginklų išlaikymui ir modernizavimui, bet ir mažiau išteklių kovai su pandemija, kuri pasirodė esanti gerokai pavojingesnis priešininkas, nei kitos valstybės, turinčius branduolinių ginklų.