Nors Lietuvoje alkoholio pardavimai per karantiną neišaugo, greitosios pagalbos medikai teigė tokių apsinuodijimų, kokių būta per velykinį savaitgalį, nematę ilgą laiką. Policijos pareigūnai fiksuoja išsaugusį smurtą artimoje aplinkoje. Tūkstančiai žmonių prarado darbo vietas ir pajamas.

Kaip mūsų gyvenimas atrodys po karantino? Ar šis laikotarpis turės įtakos nusikalstamumo lygiui, priklausomybėms, ar dar norėsime eiti į parduotuves ir ar bus už ką pirkti? Apie tai laidoje Delfi 11 diskutuota su VU profesoriumi kriminologu ir sociologu Aleksandru Dobryninu, psichiatru-psichoterapeutu Raimundu Alekna ir „Luminor“ banko vyr. ekonomistu, socialinių mokslų daktaru Žygimantu Mauricu.

Pasaulis nebebus toks, koks buvo iki šiol

Ekonomistas Ž. Mauricas laidoje konstatavo, kad pasaulis po pandemijos nebus toks, koks buvo iki šiol.

„Pagrindiniai pokyčiai bus susiję su darbu iš namų, ką mes sėkmingai šiuo metu ir darome. Kitas pokytis bus susijęs su prekių ir paslaugų pristatymu į namus. Tai yra namai taps visos ekonominės veiklos epicentru.

Šalutiniai pokyčiai bus susiję su bekontakčiu atsiskaitymu ir su gamybos procesų automatizavimu, robotizavimu ir perkėlimu arčiau vartotojo. Tai – tam, kad nepasikartotų scenarijus, kai tiekimo grandinės stringa“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas

Pasak ekonomisto, dalis tų pokyčių liks ilgą laiką.

„Mes pilnai negrįšime, kur buvome anksčiau, ir tai pakeis mūsų ekonomiką gal net dešimtmečiams. Šalutiniai poveikiai bus labai dideli. Pavyzdžiui, jeigu daugiau žmonių dirbs iš namų, tai bus mažesnės spūstys rytais ir vakarais. Galbūt, transportas bus organizuojamas kitaip.

Jeigu mes kalbame apie didesnį prekių pristatymą į namus arba arčiau namų, tai irgi yra didelė industrija, kuri dar tik žengia pirmuosius žingsnius, ypač Lietuvoje. Daugės atsiėmimo paslaugų, kurjerių paslaugos taps vienos prioritetinių, ir galimai dalis tų paslaugų bus automatizuojama“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Daugiau pirksime internetu

Ekonomistas prognozavo, kad ir pasibaigus ribojimams daugiau pirksime internetu.

„Žmonės labai pripranta prie pasikartojančių veiksmų. Tarkime, jei dabar, turėdami daug laiko namuose, naršydami internetu, jie naudojasi tais nuotoliniais kanalais, jie jau susiformuoja savo prekių krepšelius, įsimena įmones, kurios suteikia jiems patogią prieigą ir patogų būdą apsipirkti, palyginti kainas, net pateikia apžvalgas apie produktus.

Vėliau, pasibaigus karantinui, visa tai liks jų naršyklėse, ir kažkokiam nepatogumui atsiradus ateityje, (…) jis sakys: „o kam man į parduotuves važiuoti? Geriau apsipirkti nuotoliniu būdu“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Pasak jo, tas esami pasikeitimai savo ruožtu lems kitus pokyčius.

„Kalbant apie darbą iš namų, žmonės pradės labiau vertinti savo gyvenamosios aplinkos kokybę, stengsis įsirengti, kiek leidžia galimybės, darbo kambarį, kad netrukdytų pašaliniai. Jei tai taps norma, tai padidės ir paklausa būsto, kuris suteikia galimybes dirbti iš namų“, – sakė Ž. Mauricas.

Žmonės išgyvena gedėjimą

Psichiatras R. Alekna dabartinę situaciją įvardijo kaip kolektyvinį gedėjimą, kurį išgyvename, netekę stabilumo, prie kurio buvome įpratę.

„Tas procesas nesibaigia gedėjimu. Po gedėjimo prasideda naujos egzistencijos užgimimas ir jos raida. Kaip jau minėjo Ž. Mauricas, neturėsime situacijos, kaip buvo“, – sakė R. Alekna.

Pasak specialisto, vyksta tam tikras atsiskyrimas – praradimas ryšio su jau buvusia situacija.

„Atsiskyrimo fazėje yra keletas rizikų. Jei žmogus turi psichologinių problemų – o jei yra tokia visuomenė, kur dauguma turi sudėtingesnių psichologinių problemų, tai tas atsiskyrimas gali užsitęsti, ir pereina į pasyvų elgesį. O jis yra pats pavojingiausias, nes tada yra nieko nedaroma, bandoma išlaukti, tikimasi, kad kažkas bus padaryta vietoj jų – valdžia duos pinigų, sutvarkys situaciją, ir jie nesiima asmeninės atsakomybės, kad susitvarkytų su situacija“, – kalbėjo R. Alekna.

Raimundas Alekna

Psichiatro teigimu, tokiu atveju kyla rizika, kad bus didesnė tikimybė smurto, savižudybių, psichikos ir streso sąlygotų somatinių ligų.

Elgesys priklausys nuo to, kurioje gedėjimo stadijoje žmonės yra

Kalbėdamas apie gedėjimo procesą, specialistas paminėjo, kad jis turi penkias stadijas: neigimą, pyktį, liūdesį, derybas ir susitaikymą bei pokyčių priėmimą.

„Priklausomai nuo to, kokioje stadijoje didesnė dalis visuomenės bus, toks bus ir jų elgesys. Pavyzdžiui, jei šiuo metu esame neigimo stadijoje, nesuvokiame, kas vyksta, nemaža dalis gyveno kaip gyvena, nuvertiname rizikas, po kurio laiko, kai susidursime su daugiau mums nepriimtinų faktų, atsiras pyktis, kaltų paieška, po to galbūt ir depresinės nuotaikos“, – kalbėjo R. Alekna.

Kartu specialistas pabrėžė, kad gedėjimo procesas yra natūralus ir nesąlygos daugiau savižudybių, alkoholizmo sveikos visuomenės dalyje. Tačiau tiems, kurie turėjo problemų, jos paaštrės.

„Po liūdesio fazės ateis momentas, kada pradėsime svarstyti, kaip prisitaikyti prie naujos situacijos. Tada susitaikysime ir pokyčius priimsime. Prasidės vėl normalus gyvenimas – nebe toks, koks buvo, turėsime naują būtį, kur mes turėsime jau kokybiškai būti visai kitaip.

Priklausomai nuo to, kaip praeisime tos raidos etapus, priklausys po kiek laiko ir kokią visuomenę turėsime. Galime turėti ir stipresnę, stabilesnę visuomenę, kuri panašesnė į Skandinavijos šalių visuomenes, kur mažiau pykčio, agresijos, daugiau bendradarbiavimo ir pačių visuomenės atstovų atsakomybės prisiėmimo – ne tik laukiant, kad kažką valdžia duos“, – kalbėjo R. Alekna.

Nerimaujantys perka daugiau

Sociologas prof. A. Dobryninas dabartinę situaciją vadino adaptacija. Kai socialinės grupės adaptuojasi prie tam tikrų sąlygų.

„Taip yra biologiškai užprogramuota, kad mes, pirmiausia, esame orientuoti į išgyvenimą, individo – paties išgyvenimą, ir kartu mes orientuojamės į grupinį, tai yra rūšies išgyvenimą“, – sakė A. Dobryninas.

Tęsdamas sociologas kalbėjo, kad tokiu būdu ir žmonių polinkis pirkti yra užprogramuotas.

„Kai perkame, jaučiamės, kad esame saugūs, kad galime užtikrinti savo egzistenciją, ir tokiu būdu mes tarsi save raminame. Galime kalbėti apie apsipirkimą kaip priklausomybę, bet kaip ir kitos priklausomybės formos, jis atlieka tam tikrą psichologinę funkciją. Tai malšina stresą, nerimą dėl savo egzistencijos.

Kitaip tariant, jei žmogus nerimauja, jei jis galvoja, kad nebus kaip išgyventi, kaip maitintis arba maitinti savo šeimą, jis ieško išeičių. Apsipirkimas sukuria situaciją, kai žmogus bando save įtikinti, kad „nieko čia baisaus“, – kalbėjo A. Dobryninas.

Pasak sociologo, ar po krizės žmonės supuls į parduotuves, priklausys ir nuo to, kaip jie jausis.

„Jeigu jie jausis, kad jų gyvenimas užtikrintas, kad socialinės institucijos, Vyriausybė garantuoja jų saugumą, galbūt antplūdžio nebus. Bet, jei bus nerimo, kad kažko pritrūks, kažkokių pažadų nevykdys, tada vėl matysime, kaip matėme ne kartą, kaip daiktai šluojami nuo lentynų“, – sakė A. Dobryninas.

Aleksandras Dobryninas

Gyventojai jau pradėjo daugiau taupyti

Laidoje dalyvavęs ekonomistas sakė, kad gyventojų vartojimo įpročiai keičiasi per krizes. Pirmiausiais mėnesiais išauga pirmo būtinumo prekių – ypač maisto ir ilgalaikio naudojimo prekių – poreikis.

„Vėliau dėl bendro ekonomikos susitraukimo žmonės atsisako nepirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tai keis ekonomiką ir pakankamai ilgą laiką. (…). Tos veiklos, paslaugos, prekės, kurios buvo labiau prabangos arba nepirmo būtinumo, jos patirs didesnį smūgį.

Pokytis jau dabar vyksta namų ūkiuose, yra žymiai išaugusi taupymo norma, nes namų ūkiai baiminasi, kad jie nusileis žemiau skurdo ribos, ir neturės finansinių išteklių net patenkinti būtiniausius poreikius“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, tokia situacija, kai taupymo norma smarkiai išauga, ir bendras vartojimas susitraukia, yra didžiausia grėsmė pačiai ekonomikai.

„Ekonomika yra kaip dviratis, kol jį kažkas mina, tol ji važiuoja. Jeigu visi taupo, tada tas dviratis pradeda vinguriuoti, ir nukrenta. Kai jis nukrenta, jį pakelti kainuoja žymiai didesnes pastangas ir sumas pinigų. Tas kritimo procesas dažnai yra nekontroliuojamas.

Kritimo metu, arba kai tas dviratis pradeda vinguriuoti, vieni žiūri, kaip išsaugoti save, kiti – kaip išsaugoti visus, valstybė irgi akcentus dėliojasi. Dalis žmonių liks nepastebėti, tai sukels tam tikrą grėsmę visuomenės stabilumui“, – sakė Ž. Mauricas.

Ekonomisto vertinimu, yra tikėtina, kad padaugės pakankamą finansinį smūgį patirsiančių ir užmirštų žmonių.

„Žinote, kai visų akys nukreiptos gesinti degantį laužą, tai tikrai ne visiems to dėmesio pakaks. Dabar svarbu, kad žmonės ne tik per oficialias valstybines institucijas tą pagalbą teiktų, bet ir kaimynystėse, kad kažkur paraštėse paliktų žmonių būtų kiek įmanoma mažiau“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Keisis bendras skurdo paveikslas

Ekonomistas prognozavo, kad tokioje situacijoje keisis bendras skurdo paveikslas.

„Labiausiai paveikti žmonės bus savarankiškai dirbantys asmenys, kurie arba negali vykdyti veiklos dėl įvestų apribojimų, arba jų pajamos ženkliai sumažėjo dėl pasikeitusių vartojimo įpročių. Taip pat – tie kurie praras darbą, ypač tie, kurie augina vaikus.

2009-2010 m. buvo didesnė galimybė emigruoti. Dabar tos galimybės bus mažiau – tiek dėl judėjimo ribojimo, tiek dėl šalių nenoro įsileisti didelio kiekio migrantų. Mums reikės spręsti problemas savo šalies viduje, ir tai bus žymiai sunkiau nei 2009-2010 m.“, – sakė Ž. Mauricas.

Ekonomisto vertinimu, rizikos bus panašios kaip 2009-2010 metais.

„Tik vietoje emigracijos matysime galbūt didesnį nusikalstamumo lygį, galbūt didesnį tam tikrų priklausomybių, polinkio savęs žaloti lygį, nes tų problemų, priešingai nei 2009-2010 m., didesne dalimi negalėsime eksportuoti“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Pasak eksperto, tai bus didelis egzaminas Lietuvai tiek ekonomine, tiek socialine prasme.

Pirmiausia, atsisakys brangesnių prekių

Paklaustas, ko gyventojai atsisakys pirmiausia, ekonomistas prognozavo, kad žmonės atsargiau rinksis brangesnes paslaugas arba prekes.

„Bendrai smunkant ekonomikai, nemanau, kad restoranai, kurie teikia brangias paslaugas, matys pakankamai spartų grįžimą į prieškrizinį lygį. Taip pat – brangesnių kelionių, galbūt SPA paslaugų. Tai yra tokie dalykai, kurie kainuoja kelias dešimtis arba net šimtus eurų. Dar automobilių, ypač naujų, pardavimai krenta labai ženkliai, ir atsistato tik po labai ilgo laiko“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Ekonomistas patikslino, kad, kalbėdamas apie ilgą laiką, jis turėjo mintyje kitų metų vidurį arba net dar vėlesnį laiką.

Padaugėjo nužudymų

Kalbėdamas apie nusikalstamumo situaciją, sociologas A. Dobryninas atkreipė dėmesį, kad pranešimai iš įvairių šalių liudija, kad bendra nusikaltimų statistika per karantiną gerėja. JK, JAV pranešė, kad bendras nusikaltimų lygis sumažėjo net iki 20 proc.

Sociologas tai siejo su tuo, kad tuo metu, kai žmonės saviizoliuojasi namuose, padidėja būsto apsauga. Tačiau jis atkreipė dėmesį į Lietuvos specifiką. Esame išskirtiniai Europos Sąjungoje pagal smurtinių nusikaltimų ir nužudymų skaičių.

Lietuvoje karantinas prasidėjo kovo 16 dieną. Iš viso per kovą Lietuvoje užfiksuoti keturi nužudymai. Pirmasis – kovo 17 dieną. Balandį iki 18 dienos jau užfiksuoti aštuoni nužudymai. 2019 m. per laikotarpį nuo balandžio 1 iki 18 dienos turėjome tik vieną nužudymą . 2018 m. per tą laikotarpį visai nebuvo nužudymų.

Profesorius sakė, kad mokslinių apibendrinimų daryti jis dar negali, nes reikia išsamesnių duomenų, tačiau tendencijos yra aiškios. Jau ir ankstesni tyrimai rodė, kad žmonės dažniausiai nužudymus įvykdo uždaroje aplinkoje, o dažniausias veiksnys – alkoholis.

Profesorius taip pat aptarė rizikas, kurios yra susijusios su galimai augsiančiu nedarbu. Tyrimai, kurie buvo atlikti Norvegijoje, parodė, kad, kai nemažai jaunų žmonių praranda darbo vietas, auga nusikalstamumo lygis toje grupėje.

„Tie nusikaltimai gali būti susiję su vagystėmis, grobstymais, agresyviu elgesiu. Kriminologai ypač nerimauja, kad tarp tų jaunų žmonių bus nemažai tų, kurie turi gerus įgūdžius informacinių technologijų srityje. Gali padidėti kompiuterinių nusikaltimų lygis. Tai yra rimtas iššūkis, turint galvoje, kad būsimoji ekonomika bus daugiau e-ekonomika“, – sakė A. Dobryninas.

Problemų gali sukelti ir emocinis valgymas

Psichiatras R. Alekna neatmetė, kad streso sąlygomis tarp asmenų, kurie jau ir anksčiau turėjo psichologinių problemų, gali padaugėti tokių, kurie žalingai vartoja alkoholį, o tas gali peraugti į priklausomybę.

„Priklausomybė yra sisteminis dalykas. (…) Šeimos nariai irgi yra psichologiškai sutrikę, ir tas jų sutrikimas gali skatinti vartojimą. Taip gaunasi užburtas rastas. Tokiomis sąlygomis išauga poreikis pagalbos tokioje situacijoje esantiems žmonėms. Bėda, kad nedaug jų nori pagalbos gauti“, – sakė R. Alekna.

Kartu psichiatras sutiko, kad šiuo laikotarpiu gali kilti problemų dėl emocinio valgymo.

„Jei žmogus išgyvena stresą, tai tarp streso hormonų yra ir insulinas, kuris sukelia alkio jausmą, žmogus tą alkį slopina. Tada padažnėja valgymas, padažnėja noras valgyti nesveiką, prisotintą angliavandenių maistą, kad nuslopintų alkio jausmą. Tuo pačiu žmogus neturi galimybių sudeginti kalorijas. Atsiranda nutukimo, cukrinio diabeto rizika“, – sakė R. Alekna.