„Klaipėdos vanduo“ kratosi kaltinimų užteršus marias

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ nesutinka su Klaipėdos aplinkosaugininkų pateiktais kaltinimais dėl žalos, padarytos aplinkai, nuotekoms užteršus Kuršių marias.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į Aplinkos ministrą, prašydama gruodžio pradžioje jos nuotekų tinkluose įvykusią avariją traktuoti kaip neatsitiktinį atvejį. Tuomet bendrovei už ekologinės nelaimės metu gamtai padarytą žalą tektų mokėti kur kas mažesnes baudas.

Taršos integruotos prevencijos leidime yra numatyti neatsitiktiniai atvejai, kada nuotekos gali būti leidžiamos į marias neišvalytos. Pasak bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus Leono Makūno, jau anksčiau buvo bendrovės nustatytas ir aplinkosaugininkams žinomas tokios avarijos likvidavimo grafikas - įmonė tokią avariją galėtų pašalinti per 72 valandas. Todėl, anot L. Makūno, nesuprantamas aplinkosaugininkų leidimas avariją pašalinti tik per 8 valandas.

Kokią baudą už aplinkos taršą teks mokėti bendrovei, paaiškės iki sausio vidurio. Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius tikisi, kad įmonei teks sumokėti tik už teršalų išleidimą.

„Bendrovė visą laiką moka mokestį už teršalų išleidimą, tačiau, kai jų išleidžiama mažai, tai ir mokestis yra nedidelis. Šiuo atveju bendrovė teršalų nevalė, o išleido daug, taigi ir mokestis už teršalų išleidimą palyginus didelis“, - sakė L. Makūnas.

Ekologinė nelaimė Klaipėdoje įvyko gruodžio 6 dieną, trūkus pagrindinei uostamiesčio nuotekų linijai. Tuomet į marias, ir greta esantį Smeltalės upelį ištekėjo beveik 30 tūkst. kubinių metrų fekalijų.