„Pensijos yra itin mažos ir jas būtina didinti, bet vienkartinių išmokų skyrimas neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas gauna konkretus žmogus, labiau primena priešrinkiminį korupcinį sprendimą nei tvarų pensijų didinimą. Vietoj to būtina didinti pačias mažiausias išmokas, pavyzdžiui, šalpos pensijas nuo vaikystės neįgaliems asmenims ir pasiekti tuos žmones, kurie šiuo metu yra pažeidžiamiausi. Mes visi, kaip bendruomenė, turime atsakyti į klausimą, ar spręsdami krizės pasekmes, remsimės vienadieniais sprendimais, ar ieškosime tvarių, ilgalaikių sprendimų, kurie ateityje neštų grąžą tiek pensininkams, tiek visiems Lietuvos piliečiams“, – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
„Šalys visoje Europoje ir už jos ribų skelbia Covid-19 ekonominių ir socialinių pasekmių švelninimo priemones. Visgi tarp jų neteko matyti vienkartinių pensijų padidinimų, tuo labiau prieš pat rinkimus.
Pensininkai daug labiau išlos, jei priemonės bus kuo tikslingiau nukreiptos į ekonomikos stabilizavimą, pagalbą žmonėms išlaikyti darbo vietas, pagalbą netekusiems darbų, pajamų netekusioms šeimoms su vaikais. Nuo to priklausys, ar nekils dar viena masinės darbingų žmonių emigracijos banga iš Lietuvos, priklausys „Sodros“ įmokų pensijoms surinkimas ir pensijų dydžiai ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė Jekaterina Navickė, Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros mokslininkė.
Balandžio pradžioje daugiau nei 150 Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų kartu su mokslininkais kreipėsi į valstybės vadovus ragindami padėti labiausiai nuo COVID-19 pandemijos padarinių nukentėsiantiems žmonėms. Anot kreipimosi autorių, valstybės paramos reikia ne tik verslui, bet ir individualiems asmenims, šeimoms bei nevyriausybiniam sektoriui, kuris padeda pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kitu atveju kartosis 2008-2009 m. ekonominės krizės scenarijus.
2008 m. dėl finansų krizės išaugus nedarbui, skurdui, o valstybei neužtikrinus adekvačių pajamų bei viešųjų paslaugų, per penkerius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 7,5 proc. Menka valstybės pagalba pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms dešimtadaliu padidino absoliutų vaikų skurdą, kuris 2010 m. pasiekė 27,9 proc.
Nevyriausybininkai bei mokslininkai ragina mažinti krizės pasekmes užtikrinant ir tvarų finansavimą nevyriausybiniam sektoriui, kuris teikia paslaugas įvairioms visuomenės grupėms.
„Būdami arčiausiai žmonių, teikdami viešąsias paslaugas – vaikams, jaunimui, senjorams, neįgaliesiems ir kitiems, kuriems šiuo laikotarpiu pagalba yra labai reikalinga, nevyriausybinės organizacijos yra geriausiai įsigilinusios į žmonėms ir bendruomenėms pandemijos metu kylančius iššūkius, rūpesčius bei problemas. Todėl būtina užtikrinti finansinį šių teikiamų viešųjų paslaugų tvarumą bei nepertraukiamumą“, – sako Nacionalinės NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė.
Kreipimąsi pasirašė Nacionalinė NVO koalicija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, NVO koalicija „Už vaiko teises“, NVO vaikams konfederacija, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkai.