Pasak D. Gaižausko, opozicijos atstovų Gabrieliaus Landsbergio, Lauryno Kasčiūno, Arvydo Anušausko, Virgilijaus Aleknos, Dovilės Šakalienės ir Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Vytautas Bako keliamas nepasitikėjimo juo klausimas yra tik noras išvengti atsakomybės patiems atsakyti į klausimus, susijusius su I. Rozovos tyrimu. D. Gaižauskas teigia, kad tyrimo išvados parodė, jog kai kurie NSGK nariai galimai manipuliavo ir tekino žvalgybinę informaciją, nesilaikė Valstybės paslapčių įstatymo. D. Gaižauskas neslepia, kad tyrimo išvados prašosi ne vieno ikiteisminio tyrimo, po kurių galimi apkaltos procesai Seimo nariams.
„Kylantis sąmyšis ir destrukcija yra dėl to, nes baigiama I. Rozovos išvada. Tiek L. Kasčiūnas, tiek V. Bakas, tiek G. Landsbergis išvengė apklausos žodžiu, kur turėjo paaiškinti labai svarbias aplinkybes dėl galimo manipuliavimo žvalgybine informacija ir kodėl pusę metų slėpė visą informaciją dėl I. Rozovos. Išvadoje bus labai aiškiai tai apibrėžta, ir žmonės supras, kodėl jie tai darė. Kita vertus, balandžio mėnesį paaiškėjo tam tikros aplinkybės dėl nutekinimo slaptos informacijos iš NSGK. Tai čia V. Bakui bus labai stiprūs klausimai keliami. Kaip žinote, ir VSD gavus leidimą apklausti pranešėją iš Generalinės prokuratūros. Procesas tęsiasi, tai toks destrukcinis veiksmas ir vėl sąmyšio kėlimas – tik noras pridengti savo pažeidimus, ypač G. Landsbergio, kaip konservatorių pirmininko“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
Paklaustas, ar po tyrimo išvadų galimi apkaltos procesai ne tik I. Rozovai, D. Gaižauskas teigė, kad taip.
„Panašu, kad taip. Jeigu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai tikrai taip (...) Čia yra keli procesai. Tai pirmas dėl žvalgybinės informacijos manipuliavimo, kuomet naudojama savo politiniais tikslais ne pagal paskirtį. Toliau informacijos nutekinimas. Kad nutekėjo žurnalistams, čia viena, bet niekas negarantuoja, gal buvo nunešta ir verslo atstovams įslaptinta informacija. Realiai, tai labai didelė grėsmė. Į komitetą ateina pati slapčiausia informacija tiek iš VSD, tiek iš AOTD, STT. Tai komitetas turi dirbti ypač saugiai ir užtikrinti maksimalius saugumo standartus“, – sakė D. Gaižauskas.
Pasak D. Gaižausko, kai kurie komiteto nariai pažeidė ir Valstybės paslapčių įstatymą.
„Mes vis dėlto abejojame, jeigu nuteka informacija, ir pas mus komitete dirba politikai, laikydamiesi griežtai taisyklių, kurie užtikrinti Valstybės paslapčių įstatyme. Tai manome, kad gaudami leidimus tam tikri Seimo nariai norėjo kažką nuslėpti. Manau, kažkas tikrai nesuvokia, kaip reikia dirbti su slaptais dokumentais, kad valstybės paslaptys yra griežtų reikalavimų reikalaujantys dokumentai ir su jais reikia elgtis atsargiai. O mes, matydami L. Kasčiūną ir G. Landsbergį, kurie yra proceso dalyviai korupcijos byloje, nežinome, ar pildydami leidimus jie visas aplinkybes nurodė VSD. Nes Valstybės paslapčių įstatyme labai aiškiai nurodyta, kad privalo nurodyti visus faktus, ryšius ir aplinkybes, dėl kurių gali kilti abejonės dirbti su įslaptinta informacija“, – teigė jis.
L. Kasčiūnas kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją: nuo balsavimo nori nušalinti D. Gaižauską
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši išaiškintų, ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas neturėtų nusišalinti nuo trečiadienį vyksiančio balsavimo dėl nepasitikėjimo NSGK pirmininku ir naujo pirmininko rinkimų.
Balandžio 22 d. vykusio NSGK posėdžio metu buvo pareikštas prašymas į darbotvarkę įtraukti klausimą dėl nepasitikėjimo NSGK pirmininku ir naujo pirmininko rinkimų. Dėl šio klausimo įtraukimo į darbotvarkę vyko balsavimas. 6 NSGK nariai balsavo „už“, 6, įskaitant NSGK pirmininką D. Gaižauską, – „prieš“. Kadangi pirmininko balsas buvo lemiamas, šis klausimas nebuvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę.
L. Kasčiūno kreipimesi pažymima, kad, pagal Seimo statuto 16 straipsnio 6 dalį, „prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu Seimo narys, kuris tokiame klausime turi privatų interesą, privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo“. Šiuo atveju D. Gaižauskas dalyvavo balsavime dėl klausimo, susijusio su jo paties pareigomis NSGK.
„2020 m. balandžio 29 d. vyks neeilinis NSGK posėdis, kuriame bus svarstomas klausimas dėl komiteto narių rašto sušaukti neeilinį posėdį dėl nepasitikėjimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku ir naujo pirmininko rinkimų. Tai yra vienintelis darbotvarkės klausimas. Tikėtina, kad NSGK pirmininkas D. Gaižauskas šiame posėdyje gali nenusišalinti nuo balsavimo ir balsuoti sau palankia linkme. Todėl, atsižvelgiant į visa tai, prašau įvertinti, ar Seimo narys, NSGK pirmininkas D. Gaižauskas 2020 m. balandžio 29 d. vyksiančiame neeiliniame NSGK posėdyje gali dalyvauti balsavime dėl darbotvarkės pirmininko ir dėl nepasitikėjimo juo, kaip NSGK pirmininku“, – teigiama kreipimesi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.