„Nereikia vertinti Kinijos indėlio negatyvia prasme, to tikimės iš Europos šalių. Mūsų bendradarbiavimas ir draugystė yra ilgalaikiai, o Europos šalims dabar sunkus metas. Jaučiamas neigiamas poveikis ekonomikai, ji beveik sustojo, gyvenimas nėra normalus, žmonės izoliuoti namuose. Tai didelis nuostolis visam pasauliui.

Tikime, kad dirbdami išvien įveiksime virusą, atgaivinsime savo gyvenimą, ekonomiką, nes turime žiūrėti į priekį, o ne kaltinti vieni kitus“, – taip interviu Delfi teigė Kinijos pasiuntinys Lietuvoje Shen Zhifei. Pokalbį ambasados iniciatyva pradėjęs pašnekovas iš pradžių bandė pakreipti optimistine linkme ir dėstyti savo atstovaujamos šalies argumentus, tačiau galiausiai pripažino: yra instrukcijų iš Pekino, kokią žinią perduoti lietuviams.

Be pasiūlytos paramos ir draugystės Lietuvai, Pekinas primygtinai siūlo tiesiog klausyti Kinijos – esą ji yra skaidri, atvira, kupina gerų motyvų. Bet geriau nė nemėginti spausti Pekino ir reikalauti atsakomybės už dabartinę krizę, kurią sukėlė pandemija.

Ne pats geriausias metas

Shen Zhifei diplomatinę karjerą pradėjo prieš beveik 4 dešimtmečius, tačiau ambasadoriaus pareigos jam patikimos tik antrą sykį. Ir jei prieš tai tarnyba Kroatijoje galėjo atrodyti jauki stotelė ir tvirtas karjeros laiptelis, tai ambasadoriaus darbą Lietuvoje per vos daugiau nei dvejus metus lydėjo keli, dėmesį į Kiniją ne visai maloniame kontekste atkreipę įvykiai.

Pernai pirmą kartą Kinijos vaidmuo užfiksuotas VSD ir AOTD Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje, į kurią piktai sureagavo Pekinas. Vėliau Kinijos piliečiai ir diplomatai sulaukė teisėsaugos bei diplomatų dėmesio dėl vaidmens per protestus Vilniaus Katedros aikštėje rugpjūčio 23 dieną, kai baigiantis demonstracijai, kurioje apie šimtas žmonių susirinko pareikšti paramos Honkongo aktyvistams, kilo incidentas. Jo metu dalyvavo ir pats Kinijos ambasadorius.

Dar vieno incidento metu Kinijos piliečiai išniekino ant Kryžių kalno šalia Šiaulių pastatytus kryžius, kuriais reiškiama parama Honkongo protestuotojams. Pradėjus tyrimą greitai nustatyti kaltininkai – jiems sausį uždrausta atvykti į Lietuvą.

Bet sausį kinams jau buvo ne iki kelionių, mat būtent iš šios šalies pradėjo sklisti žinios apie naują, paslaptingą ir ypač pavojingą virusą, kuris dar neturėjo pavadinimo. SARS-CoV-2, arba tiesiog koronavirusu, vadinamas užkratas paplito po visą pasaulį, užkrėtė per 3 milijonus žmonių, pražudė jau daugiau nei 211 tūkst. ir tai – dar ne pabaiga.

Protestai prieš Kinijos reakciją į koronavirusą Brazilijoje

Kai kuriose Vakarų šalyse vis garsiau oficialiai kalbama, kad Kinija reagavo per vėlai, nuslėpė svarbią informaciją, turėtų pateikti daugiau, elgtis skaidriau.

Be to, Europos Sąjungoje įsibanguoja naujas skandalas dėl neva Pekino taikyto spaudimo ir dėl to sušvelnintos ataskaitos, kurioje griežtai kritikuota Kinija. O didžiosios šalys, kaip JAV, Jungtinė Karalystė, jau visai atvirai kelia Kinijos atsakomybės klausimą. Ką apie tai mano Shen Zhifei?

Incidentų nesureikšmino

– Ambasadoriau, jūs Lietuvoje esate jau dvejus metus ir, nepaisant visos sėkmės istorijų jūsų darbuose, mažiausiai du kritiniai įvykiai privertė Kiniją atsidurti dėmesio centre. Pernai kilo incidentai Katedros aikštėje ir Kryžių kalne, o galiausiai, deja, susidūrėme su koronavirusu, kuris iš pradžių užfiksuotas Kinijoje. Kaip jūs manote, kaip tai bendrai atsilieps Lietuvos ir Kinijos santykiams artimiausioje ir tolimoje ateityje, kokias išvadas pastebite?

– Jūs teisus, Lietuvoje aš esu jau daugiau nei dvejus metus ir man patinka šis darbas, draugystė su Lietuvos žmonėmis. Per šiuos metus nuveikėme daug gero. Džiaugiuosi matydamas augantį pragmatinį dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, kultūros, socialinėse srityse.

Žinoma, turėjau iššūkių, jei atvirai – turėjau galvaskausmių. Jūs paminėjote kelis incidentus, vadinamąją saugumo grėsmę. Leiskite pirmiausia tai pakomentuoti: nesyk atvirai sakiau, kad vertinti Kiniją kaip grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui yra visiška klaida. Nes, kaip žinote, taika, draugystė ir bendradarbiavimas yra fundamentalūs Kinijos diplomatijos principai.

Mes nekeliame grėsmės kitoms šalims, mes gerbiame kiekvienos šalies ir vyriausybės suverenumo, nepriklausomybės ir bendradarbiavimo principus, kurie bus naudingi abiem šalims ir jų žmonėms. Neketiname kelti grėsmės jokiai šaliai, jos nacionaliniam saugumui ir vystymuisi.

Kadangi jau paminėjote pernykštį incidentą Katedros aikštėje, turiu pasakyti, kad tai buvo vietinės kinų bendruomenės teisėtas veiksmas, atsakant į tų negausių antiKinijos aktyvistų, kurie remia Honkongo riaušininkus ir separatistus, veiksmus.

Tai nėra nutaikyta prieš Lietuvos valdžią ar žmonės. Jie norėjo pasakyti Lietuvos visuomenei, kad Kinija yra tvirtai nusistačiusi prieš Honkongo riaušes ir separatistinius veiksmus. Jūs puikiai suprantate, kad Honkongas yra integrali Kinijos dalis ir mes niekada nesutiksime su veiksmais, kurie atskirtų Honkongą nuo Kinijos.

Taip pat minėjote Kryžių kalno incidentą. Tai, manau, buvo atskiras incidentas, ne visai tinkamas kinų turistų elgesys, kuris neturėjo jokio politinio fono. Ambasada ir Kinijos vyriausybė, žinoma, visada primins kinų turistams laikytis vietos taisyklių ir gerbti vietos įstatymus, tradicijas ir nekelti panašių incidentų.

– Ir kaip tai atsilieps dvišaliams santykiams artimiausioje ir tolimoje ateityje, kokias išvadas pastebite?

– COVID-19 kontekste ar bendrai?

– Bendrai, nes minėjau tuos incidentus, bet, jei norite atsakyti ir COVID-19 kontekste, irgi gerai.

– Tie incidentai yra tik keli negatyvūs pavyzdžiai, turime puikių pasiekimų. Kaip ir sakiau, iš esmės esu optimistas dėl dvišalių santykių. Tikiu, kad tęsime bendradarbiavimą, nepaisydami kelių nesmagių dalykų. Tad tai nepaveiks mūsų santykių, vyriausybės kartu pasiryžusios tęsti bendradarbiavimą, jis yra teikiantis daug vilčių ateityje.

– Gerai, baigiant šių incidentų temą iš pernai, – žinoma, Kinijos valdžia ir ambasada jau anksčiau atsikirto, o ir tai nebuvo pirmas kartas, kai tik kyla jautrus šalies įvaizdžio klausimas, kinų diplomatai ir atstovai reaguoja išsakydami savo įvykių versiją, gina savo šalį, ir tai suprantama, tai – jūsų darbas. Bet kiti klausia, kodėl ambasadai reikėjo tai daryti? Kodėl jūs turėjote veltis į tuos protestus, juk ten nebuvo vien „Kinijos piliečiai“, jūs pats buvote šalia tų protestų, kai kas sako, kad net organizavote ir diplomatiniuose automobiliuose saugojote transparantus. Ar negalėjote to išvengti ir ar dar kartą taip darytumėte?

– Leiskite pasakyti, kad šis renginys organizuotas vietos Kinijos bendruomenės, tai buvo spontaniškas diasporos veiksmas. Žinoma, ambasada buvo pasiruošusi skirti logistinę paramą ir diplomatų buvimu incidento vietoje teikti apsaugą Kinijos piliečiams.

Nes žinau, kad jūsų policija taip pat buvo ten įsivėlusi, ir mūsų buvimo tikslas buvo užkirsti kelią incidentų eskalacijai, kad viskas vyktų taikiai ir saugiai.

– Tai sakote, kad savo buvimu užkirtote kelią tolesnei eskalacijai?

– Žinoma, nes policija buvo įsivėlusi ir, jei ji būtų negerai pasielgusi su Kinijos piliečiais, mes, būdami vietoje, gintume Kinijos piliečių teises.

– Bet juk galiausiai jūs iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos sulaukėte notos būtent dėl Kinijos diplomatų dalyvavimo. Leiskite paklausti kitaip: ar įsivaizduotumėte scenarijų, kai lietuvių diplomatai laisvai dalyvauja panašiame renginyje Pekine dėl Honkongo ar kitos temos, kur jie reiškia nepasitenkinimą vietos protestuotojais?

– Pekine žmonės laisvi dalyvauti socialiniuose renginiuose. Leiskite paklausti jūsų: jei kas Pekine atvirai remtų siekį grąžinti Lietuvą į SSRS laikus, ar manote, kad jūsų vyriausybė leistų tokiam renginiui laisvai vykti? Tikiu, kad jūsų diplomatai įsikištų ir sustabdytų tokį renginį. Mes taip pat turime tokį įsipareigojimą ir atsakomybę Lietuvoje.

– Taip, kaip ir minėjau, diplomatai turi, bet galime prisiminti, kaip Kinija reaguoja, kai tik kyla Taivano klausimas. Pavyzdžiui, 200 Lietuvos politikų, mokslo ir visuomenės veikėjų pasirašė kreipimąsi, kuriuo prašoma remti Taivano dalyvavimą kai kuriose tarptautinėse organizacijose, o Lietuvos prezidentas buvo atsargus ir parėmė tik praktinį bendradarbiavimą, nes Lietuva sulaukė pagalbos ne tik iš Kinijos, bet ir iš Taivano atskirai. Taigi, tokių praktinių, su politika nesusijusių, veiksmų metu, net kai Kinija teigia, kad Taivanas yra jos dalis, šie pavyzdžiai rodo, jog nepriklausomi veiksmai sudėtingu laiku gali būti produktyvūs. Be to, kad „Taivanas yra Kinijos dalis“, kokia Kinijos Liaudies Respublikos pozicija dėl šių praktinių veiksmų pandemijos metu?

– Tikiuosi, nesate vienas tų pasirašiusiųjų, nes esate žinomas žurnalistas. Dabartinė Kinijos pozicija žinoma ir gerbiama, nes Lietuvos vyriausybė tvirtai remia vienos Kinijos politiką. Taivano klausimas – istorinis pilietinio karo palikimas. Visi žmonės abejose Taivano sąsiaurio pusėse yra kinai, tai – dabartinis ir istorinis faktas. Šiandien žmonės vis dar atskirti – irgi faktas.

Bet toks laikinas atskyrimas nerodo nuolatinės nepriklausomybės – tai yra raudona linija, kurios niekada neliesime. Tai yra principas, kuriuo vadovaudamasi Kinija vystys diplomatinius santykius su užsienio šalimis, – pagarba vienos Kinijos principui ir Taivano pripažinimas integralia Kinijos dalimi.

Bet, žinoma, vadovaudamiesi šiuo principu mes nesame nusistatę prieš neoficialius kontaktus tarp šalių ir Taivano žmonių, verslo ar labdaros. Aš itin vertinu dabartinę Lietuvos poziciją, kuri atsargi, sumani, bendradarbiaujant su Taivano žmonėmis techniniu, ekspertiniu, praktiniu lygiais, ekonomikos, kultūros, labdaros srityse.

Tačiau oficialiai Kinijos valdžia yra vienintelė atstovaujanti visos Kinijos, įskaitant Taivaną, žmonėms. Tad kai Seimo nariai ir keli šimtai žmonių remia Taivano bendradarbiavimą su PSO ir kitais JTO padaliniais, tai yra oficialus, politinis veiksmas, kuriam Kinijos valdžia prieštarauja ir laiko tai atvira provokacija prieš vienos Kinijos principą.

Ką ir kada apie virusą žinojo Pekinas?

– Paminėjote kelis dalykus ir vienas jų – Taivano dalyvavimas PSO veikloje. Nekalbame apie politinį statusą, o apie tai, kad, Taivano teigimu, PSO dar pernai gruodį įspėta apie naują virusą, tačiau PSO į tai neįsiklausė iki pat gruodžio 31-osios, kai paskelbė apie „27 nežinomos kilmės plaučių uždegimo atvejus, užfiksuotus Uhano mieste“. Kinija nesyk tikino esanti skaidri, kad reagavo laiku, – apie tai dar pakalbėsime, bet, žiūrėkite, buvo visas mėnuo, kai Kinija galėjo įspėti kitas šalis, pasidalyti informacija, bet to nepadarė iki sausio pradžios. Kodėl?

– Kaip žinote, COVID-19 yra gana naujas virusas. Žinote ir tai, kad apie panašius, įtartinus atvejus pranešta dar prieš protrūkį Kinijoje. Šiandien niekas negali tvirtai pasakyti, ar naujo viruso protrūkis prasidėjo Kinijoje, moksliniai tyrimai tęsiami.

Kadangi tai yra pirmas naujai atsiradęs virusas, mums reikia laiko suprasti. Žinoma, turime patirties su SARS 2003 metais ir iki šiol nežinome, nei iš kur atkeliavo, nei kaip dingo šis virusas.

Koronavirusas Nandzingo, Kinijos, mieste

Niekas negali būti tikras, kokia yra naujojo iš pradžių Uhane užfiksuoto koronaviruso kilmė, ar tai yra SARS, ar kas nors naujo. Mums reikia mokslinių tyrimų analizės ir tada galima bus pateikti išvadas. Reikia laiko, norint suprasti, kaip sklinda virusas, ir tada imtis tinkamų veiksmų. Sekame natūralų viruso aptikimo grafiką, kaip jis sklinda, ir tada imamės apsauginių veiksmų.

Nėra taip, kad pirmieji apie virusą paskelbė Taivano žmonės, manau, kad kai kurie atvejai pranešti PSO iš Kinijos medikų pusės sausio pradžioje, skirtumas tas, kad tuomet dar niekas nebuvo tikras, jog tai ir yra naujasis koronavirusas, negalėjo suteikti jam tinkamo pavadinimo, bet pirmųjų atvejų ataskaita buvo parengta sausio pradžioje.

– Taip, dar grįšime prie tų faktų, kai pirmieji atvejai užfiksuoti gruodį Kinijoje, ne Taivane, bet dabar pakalbėkime apie dabartinę padėtį Kinijoje. Yra daug pranešimų iš Kinijos, kad ten gyvenimas grįžta į įprastas vėžes, ir dėl to kyla įvairių reakcijų pasaulyje – nuo nuostabos iki netikėjimo tais skaičiais, kuriuos pateikia Kinija. Pranešimai apie nutildytus mokslininkus, apie informacijos trūkumą iš Kinijos, visa tai skamba iš tų, kurie nesuinteresuoti santykių su Kinija blogėjimu, bet abejonių vis daugiau. Kaip manote, kodėl?

– Aš vertinu, kad jūs atviras ir turite gerų ketinimų keldamas šiuos klausimus, tai atsakysiu atvirai. Nežinau, ar žmonės turi abejonių dėl skaičių iš Kinijos. Mes vadovaujamės skaidrumo principais – tie užsikrėtimų, mirčių atvejai atnaujinami kasdien. Ir žmonės gali gauti šią informaciją, duomenys yra atviri.

Visas pasaulis stebėjo Kinijos pastangas kovojant su koronavirusu, įskaitant miesto uždarymą, griežtas saviizoliacijos namuose taisykles, karantino priemones, visas pasaulis stebėjo, mokėsi iš mūsų patirties nuo pat pradžių, buvome atviri visam pasauliui, visi tai matė.

Nemanau, kad yra skaidrumo klausimas, nes Kinija šiandien tokia skaidri. Kaip ir Lietuva, Kinija sustabdė koronaviruso plitimą, mūsų ir jūsų vyriausybės nuveikė gerą darbą – pastarosiomis dienomis užfiksuojama labai mažai atvejų.

Uhano mieste panaikintas draudimas išvykti
Foto: AP / Scanpix

Kinija grįžta į normalų gyvenimą, gamyba atnaujinta, socialinis gyvenimas tęsiasi, žinoma, atsargiai. Aišku, vis dar susiduriame su antrosios bangos grėsme ir turime imtis griežtų saugojimosi priemonių, vis dar turime būti atsargūs, bet kartu galime pasakyti, kad sustabdėme koronaviruso plitimą.

– Ambasadoriau, pateiksiu klausimą kitaip: mes kalbame ne apie nepateiktus skaičius, juos teikia visos šalys, įskaitant Kiniją, bet vis daugiau šalių reiškia susirūpinimą būtent dėl skaičių iš Kinijos ir iš jos prašo daugiau skaidrumo. Jūs sakote, kad esate skaidrūs. Gerai, ar tai – jūsų skaidrumo riba, ar galite padaryti daugiau, kad nuramintumėte abejones?

– Gerai, pakalbėkime apie skaičius. Daugelis tiki, kad Rytų Europos šalyse yra didelis infekcijų skaičius, didelis mirtingumas. Lyginame savus skaičius, žiūrime į Kinijos skaičius ir sakome, kad pastarieji kažką slepia, skaičiai nerealūs, jie mums nepateikia tikrų duomenų. Tai nelogiška.

Galite pastebėti, kad daugelyje Rytų Azijos šalių panašūs nedideli užsikrėtimo ir mirčių skaičiai, palyginti su Europa ir JAV. Turiu pasakyti, kad kitų kaltinimas nėra geras pasiteisinimas dėl savo nesugebėjimo užkirsti kelio infekcijos plitimui ir nesugebėjimo gydyti žmonių, gelbėti gyvybių.

Kinija sėkmingai užkirto kelią koronaviruso plitimui, tai – tikras faktas. Mūsų gyventojų skaičius didelis, 80 tūkst. užsikrėtusiųjų, o mirčių – 4 tūkst., tai irgi, jei palygintume, nėra didelis procentas, bet tai yra faktas.

– Bet kaip jūs įrodysite tuos „faktus“ kitoms šalims, kurios netiki, nes toks susirūpinimas didėja dėl to, kas iš tikrųjų vyksta Kinijoje.

– Kodėl jie netiki? Tikiu, kad skaitėte jūsų ambasadorės Pekine Marčiulionytės straipsnį, ji matė visą procesą Kinijoje. Turite 300 lietuvių, kurie buvo su kinais pandemijos metu, dauguma jų vis dar ten tebėra, jie papasakos jums tikrą istoriją apie savo patirtis.

Žmonės Kinijoje atidžiai stebi ir žino priežastį, kodėl galime kontroliuoti tuos skaičius, nes mes ėmės griežtų ir efektyvių priemonių. Kitos šalys to nepadarė.

Atsakomybė – ant mokslininkų pečių

– Galima suprasti, kodėl Kinija kartais reiškia nepasitenkinimą, kai virusą vadina „Uhano virusu“ arba „Kinijos virusu“, – tai darė ir kai kurių šalių prezidentai. PSO dar 2015 m., prieš šitą pandemiją, išleido rekomendacijas, kad reikėtų vengti tokio stigmatizavimo, nes pavadinti virusą pagal šalį neproduktyvu. Pavyzdžiui, ispaniškasis gripas neprasidėjo Ispanijoje, jis taip pavadintas todėl, kad toje šalyje nebuvo cenzūros. Bet juk taip nėra šiuo atveju, tiesa?

– Ispaniškasis gripas kilo XX a. pradžioje, 1911-aisiais ar panašiai (1918-aisiais – red. past.). Šiandien PSO sako, kad nereikėtų vadinti viruso pagal šalį ar miestą, nes neturėtume stigmatizuoti viruso, klijuoti etikečių šalims, miestams, tai nepadeda. Ispaniškas gripas buvo senokai, šiandien niekas nevadina virusų, pvz., „Paukščių gripu“, mes žinome pavadinimą H1N1.

– Na, Ebolos virusą taip ir vadiname – pagal upės pavadinimą...

– Aš kalbu apie gripą, plaučių uždegimą ir panašiai, juk nesakome „JAV gripo virusas“, net jei jis atkeliauja iš JAV, tokia tarptautinė praktika. Kaip ir sakiau, Uhanas buvo vienas pirmųjų miestų, užpultas viruso, jis buvo pandemijos židinys, bet nėra įrodymų, kad virusas kilo Uhane, Kinijoje

– Kai sakote, kad nėra įrodymų, jog virusas kilo Kinijoje, net kai PSO skelbė, kad virusas iš pradžių užfiksuotas Kinijoje, yra toks mažas skirtumas tarp šių žodžių, nepaisant to, virusas pradėjo sklisti iš Kinijos, apie tai pradėjome kalbėti sausį, bet šios teorijos, kad virusas nekilo Kinijoje, – kuo jas pagrindžiate, kokie jūsų argumentai? Ar turite įrodymų, kad koronavirusas kilo kitoje šalyje?

– Visų pirma, į šį klausimą turi atsakyti medikai, profesionalai, mokslininkai, ne politikai ar diplomatai. Antra, aš, kaip ir jūs, esu stebėtojas. Mes girdėjome daug gandų. Pavyzdžiui, kad virusas iš pradžių pastebėtas JAV dar pernai lapkritį, o pirmas atvejis Šiaurės Italijoje aptiktas anksčiau už Uhano, tada jie dar nežinojo, kad tai yra koronavirusas, manė, kad gripas ar plaučių uždegimas. Buvo daug gandų, aš neturiu išvadų, palikime tai mokslininkams tirti, kol neturime pakankamai įrodymų.

– Mhm.

– Šiandien, kol nėra pakankamai įrodymų, niekas negali teigti, kad virusas kilo Uhane, Kinijoje.

– O ar jums tai rūpėtų, ar tai ką nors pakeistų, jei paaiškėtų, kad virusas išties kilo Uhane, Kinoje, nedideliame kaimelyje, ir kodėl?

– Tai – mokslo reikalas: niekas nežino, iš kur atsirado virusas, net jei jis prasidėjo Uhane, tai nėra iššūkis Kinijai, tai – iššūkis pasauliui. Kaip jau pastebėjote, kai tik Uhanas buvo stipriai paveiktas viruso, Vakarų šalys buvo įspėtos; pirmieji jų veiksmai – uždaryti konsulatus, atšaukti savo piliečius, nutraukti oro susisiekimą su Kinija. Tai reiškia, kad tos šalys ėmėsi ekstremalių ir staigių veiksmų.

Taigi, negalima sakyti, kad Kinija jų neįspėjo iš anksto apie viruso plitimo rimtumą, jos tai žinojo! Kitaip jos nebūtų ėmusios tų veiksmų, kurių ėmėsi. Jos žinojo viruso sklidimo rimtumą ir dabar negali kaltinti Kinijos už savo pavėluotas reakcijas.

Jos tikėjo, kad virusas, būdamas Kinijoje, veikia tik azijiečius, jis dar toli nuo Europos, JAV, nuo baltaodžių, bet galiausiai negalėjo to išvengti. Net tos šalys, kurios ėmėsi veiksmų nutraukti susisiekimą su Kinija, jau buvo užsikrėtusios.

Xi Jinpingas
Foto: Sipa / Scanpix

Jūs žinote, JAV atvirai pripažįsta, kad virusas pas juos atkeliavo iš Europos. Italijoje irgi yra istorija, kur pirmasis infekuotasis neturėjo kontaktų su kinais, jis atsivežė iš kažkurios kitos pasaulio dalies. Taip pat galiu pasakyti, kad jau po protrūkio Kinijoje į Lietuvą grįžo apie 100 kinų, – nė vienas neatsivežė viruso, jokios infekcijos. Būtent todėl nė viena šalis negali kaltinti Kinijos, nes Kinija sustabdė viruso plėtrą, Lietuvą yra geras to pavyzdys.

– Jūs minėjote, kad galimai virusas yra itališkos kilmės. Ši teorija apie neva paslaptingus plaučio uždegimų atvejus esą paskleista Italijos mokslininko Giuseppe Remuzzi, bet jis vėliau pats pripažino, kad Kinijos žiniasklaida iškraipė jo žodžius. Kaip tai paaiškintumėte?

– Nieko apie tai nežinau ir todėl negaliu komentuoti, tačiau tikiu, kad tarptautinis tyrimas tęsis ir tikra tiesa bus atskleista visam pasauliui, mes taip pat jos labai laukiame.

– Gerai, tai klokime faktus ant stalo. Kaip jūs paaiškintumėte tai, kad pirmuosius atvejus Kinija neigė, o dar sausio 1-ąją Kinijos oficialus portalas „Global times“ skelbė, jog policija Uhane suėmė 8 asmenis, skleidusius gandus apie nepaaiškintus plaučio uždegimo atvejus, o po kelių dienų policija suėmė gydytoją Li Wenliangą ir apkaltino jį „melagingų komentarų rašymu internete“. Vėliau jo atsiprašė ir kaltinimus atsiėmė. Tai kaip jūs paaiškintumėte, kodėl dabar kas nors turėtų tikėti Kinijos pareiškimais po to, kai paaiškėja tokie atvejai, rodantys, jog Kinijos valdžia norėjo užgniaužti gandus, kurie vėliau pasitvirtino?

Paminėjote gydytoją Li. Šis ponas jau yra miręs. Aš tikiu, kad jis pralenkė laiką, jūs jį vadinate pranešėju (whistleblower). Jo drąsius veiksmus Kinijos žmonės pripažino ir gerbia, jam po mirties suteikiama daug garbės, o jo mirtis yra didelė netektis kinams, medicinos profesionalams Kinijoje.

Global Times įrašas
Foto: Twitter nuotr.

Ponas Li ir jo kolegos skleidė informaciją socialinėje žiniasklaidoje tuo metu, kai dar niekas nebuvo tikras dėl naujojo koronaviruso. Kalbėta apie SARS sugrįžimą ar panašiai. Tuo metu nebuvo bendros išvados, ar tai yra naujas koronavirusas, net nebuvo įrodytas viruso perdavimo žmogui veiksnys, reikėjo tam tikro laiko analizei atlikti. Todėl, kalbant apie tuos žmones, kurie iš anksto įspėjo, buvo tam tikras vėlavimas ir nesusipratimas. Net kinai nepripažino rimtumo ir žalos, nes tai buvo ankstyvoji stadija. O, kai pripažinome tikrąjį poveikį, buvo imtasi neatidėliotinų veiksmų.

– O kaip dėl Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovo Zhao Lijian pareiškimų „Twitter“?Jis iškėlė teoriją, kad koronavirusą į Kiniją atgabeno JAV armija, paskui jau sakyta, kad tai tebuvo asmeninio pobūdžio komentarai. Kaip mums žinoti, kada yra oficiali Pekino pozicija, o kada – asmens nuomonė?

– Kaip ir minėjau, buvo daug gandų, net JAV pareigūnai skleidžia daug gandų. Negalima sakyti, kad tai yra oficialūs ar asmeniniai pareiškimai, bet gandai ir klaidinga nuomonė sklido kaip virusas ir niekam nepadarė gero. Palaukime mokslininkų, o ne politikų ar diplomatų išvadų – mes negalime atsakyti į šį mokslinį klausimą.

– O kaip dėl ES ataskaitos, kuri išgarsėjo praėjusį penktadienį? Ataskaitoje, be kita ko, teigiama, kad „Kinijos oficialios ir valstybės remiamos paskyros tęsia sąmokslų teorijų sklaidą ES šalyse“, (…) „šaltiniai iš Kinijos bando koordinuotai kratytis nuo atsakomybės už pandemiją ir pabrėžti dvišalę pagalbą“, (…) „daugelis šaltinių patvirtina aukšto lygio koordinaciją tarp Kinijos sistemos ir žinučių sustiprinimo įvairiomis kalbomis ir kanalais, naudojant atviras ir slaptas taktikas“, be to, ataskaitoje buvo Prancūzijos kritika Kinijai už melagingus Kinijos ambasados kaltinimus – visa tai buvo EVT ataskaitos dalis, tačiau didelė dalis kritikos dingo, dalis buvo sušvelninta, kaip teigiama, po Kinijos pritaikyto spaudimo ES. Tai pirmiausia noriu paklausti: ar Kinija tiesiogiai, ar per lobistus spaudė ES sušvelninti ataskaitą?

– Pirmiausia leiskite pasakyti, kad užjaučiu aukas Europos šalyse, kur žmonės kenčia nuo koronaviruso. Viso proceso metu Kinija neteko daug žmonių, daug išteklių kaunantis su koronavirusu. Tuo metu mes sulaukėme užuojautų iš žmonių, Europos šalių vyriausybių, sulaukėme solidarumo, už tai esame labai dėkingi, įskaitant Lietuvos vyriausybės piniginę paramą.

Šiandien, kai Kinija atsigauna, kai gamyba atnaujinama, atsakydami pasauliui jaučiame, kad mūsų tarptautinis įsipareigojimas yra tiekti pagalbą užsienio vyriausybėms, kovojančioms su koronavirusu: aukojame, padedame Kinijoje įsigyti reikalingą medicinos įrangą, esame nuoširdūs ir draugiški suteikdami šią pagalbą Europos ir kitoms pasaulio šalims.

Padėka Xi Jinping už medicinines pagalbos priemones / Belgradas, 2020 balandis

Manau, kad Kinijos pasiaukojimas turėtų būti pripažintas kaip ir Kinijos parama bei pagalba. Čia nėra jokių politinių intencijų, motyvų, tik humanitarinė pagalba, o pirkimų metu – verslas.

Taigi, neturime ketinimų kaltinti Europos vyriausybių dėl jų veiksmų kovojant su koronavirusu. Negaliu kalbėti už Kinijos ambasadą Prancūzijoje ar kitose šalyse, bet mano instrukcijos iš Pekino yra padėti tai valstybei, kurioje reziduoju kovoti su kornavirusu, pripažinti tos šalies pastangas ir būti partneriu kovojant su bendru priešu – nieko daugiau, tai nėra politinis motyvas, tik humanitarinė pirmoji pagalba bet kuriai šaliai, kuriai reikia Kinijos pagalbos. Tai yra paprasta.

– Jei tai yra taip paprasta, tai lieka tas pats klausimas: ar Kinija spaudė ES? Arba, tarkime, ar tai būtų įmanoma jums, kaip ambasadoriui, spausti vyriausybę nekritikuoti Kinijos dėl tų ataskaitoje minimų dalykų, nes net dabartinė ataskaitos versija yra kritiška Kinijos atžvilgiu.

– Mes nenaudojame medicininės pagalbos mainais į politinę paramą, tai nėra viruso verslas, virusas neturėtų būti politizuojamas, tai nėra politikos įrankis ir neturėtų toks būti.

Mes norime, kad Europos šalys, įskaitant ES, visiškai pripažintų Kinijos pasiaukojimą ir indėlį, tinkamai pripažintų ir nenaudotų kitam politiniam tikslui pasiekti. Mums reikia solidarumo, nes mes susiduriame su bendru iššūkiu, o kaltinti vieni kitus nėra naudinga.

– Minėjote „tinkamą įvertinimą“. Ką turite omeny? Kaip tai atrodytų? Nematau, kad pasaulyje kas nors neigtų, jog Kinija pirmoji smarkiai nukentėjo nuo koronaviruso, tiesiog dabar, net ir pripažįstant, kad Kinija išties nukentėjo, kalbama, kad ji turėtų būti dar atviresnė, kad turėtume būti mažiau priklausomi nuo Kinijos, iškelti gamybą savo šalyje.

– Kaip jau sakiau, Kinija yra skaidri, o bet kokios abejonės dėl to sukuria keblumų. Pasitikėkite Kinijos skaičiais, mūsų informacija, taip pat ir mūsų moksliniais tyrimais dėl viruso, vakcinos. Mes dalijamės visa būtina informacija su pasauliu, esame skaidrūs.

Nereikia vertinti Kinijos indėlio negatyvia prasme, to tikimės iš Europos šalių. Mūsų bendradarbiavimas ir draugystė yra ilgalaikiai, o Europos šalims dabar sunkus metas, neigiamas poveikis ekonomikai, ji beveik sustojo, gyvenimas nėra normalus, žmonės izoliuoti namuose. Tai didelis nuostolis visam pasauliui. Todėl tikime, kad dirbdami išvien įveiksime virusą, atgaivinsime savo gyvenimą, ekonomiką, nes turime žiūrėti į priekį, o ne kaltini vieni kitus.

– Žinoma...

– Nesame tikri. Problema yra kaina. Kieno? Nesame tikri, gali būti gamtos, bet mes turime savo protą, savo moralę, mums reikia solidarumo, dirbti išvien.

Jūs kalbėjote apie pramonės perkėlimą iš Kinijos – aš netikiu, kad tai išsipildys, nes globalizacijos proceso metu ekonomika yra susijusi. Mes visi vaidiname savo vaidmenį tarptautinėje bendruomenėje, tikiu, kad mes būsime geri žaidėjai ir įrodysime, jog esame patikimi Europos partneriai.

– Tai čia tas gerasis scenarijus – daugiau bendradarbiavimo, daugiau pasitikėjimo. O jei dabartinės tendencijos tęsis, jei Kinijai spaudimas augs, jei ji bus spaudžiama būti atviresnė, skaidresnė, atsakyti į keliamus klausimus, ar Kinija pasiruošusi, jei taip jau nutiks, kad mokslininkai įrodys viruso kilmę būtent Kinijoje ar pabrėš klaidas, ar Kinija pasiruošusi prisiimti atsakomybę?

– Kinija yra atsakinga valstybė. Atsakinga savo šalies piliečiams ir tarptautinei bendruomenei, bet nėra atsakinga už virusą. Šis virusas yra iš gamtos ar iš kažkur kitur, tai nėra kinų rankų darbas, niekada nesakysiu, kad Kinija turėtų būti atsakinga už virusą. Mes atsakingi už kovą su virusu, bet ne už jį, tai yra mano žodžiai – niekas neturės kaltinti Kinijos už virusą.

– O jei kitos šalys didins spaudimą Kinijai, koks bus Kinijos atsakymas?

– Tiesa bus tiesa, kaip ir sakiau. Mokslininkai pateiks išvadas ir atsakymus. Tikiuosi, netrukus žinosime atsakymus ir viruso kilmę.

Ačiū už atsakymus.

– Norėčiau pasakyti: būkime optimistiški dėl ateities, kiekviena žmogiška katastrofa baigiasi žmonijos civilizacijos pažanga. Koronavirusas yra katastrofa žmonėms, bet jį įveikusi civilizacija pažengs dar toliau. Tikiu, turėsime geresnius ryšius, bendradarbiavimą, geresnį pasaulį ateityje, patikėkite; tai – žinia, kurią noriu pasiųsti Lietuvos žmonėms.