„Kai kuriuose regionuose situacija panašėja, todėl yra visiškai natūralu, kad Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai kalbasi ir planuoja bendrus veiksmus, kada ir kaip atverti, pirmiausia, vidines sienas tarp valstybių, kurios yra šalia, ir kuriose epidemiologinė situacija yra panaši“, – sakė A. Pranckevičius.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas taip pat atsakė į „Delfi“ klausimus dėl sienų kontrolės, ekonominės pagalbos priemonių, piliečių duomenų saugumo.

- Vienas svarbesnių klausimų yra susijęs su sienų kontrole ir galimybėmis atsinaujinti turistinėms kelionėms bent jau po Šengeno erdvę. Kol kas panašu, kad viskas vyksta dvišalių susitarimų pagrindu. Ar iš tikrųjų taip yra? Ar bus ieškoma bendro europinio sprendimo?

- Savo gairėse valstybėms narėms Europos Komisija pristatė planą, kaip palaipsniui išeiti iš karantino. Vienas iš jo elementų yra vidaus sienų kontrolės atšaukimas. Komisija siūlo tą daryti koordinuotai. Yra du lygmenys: pirma, reikėtų atverti sienas Šengeno zonos viduje. Antruoju etapu būtų galima jau atverti ir išorines Europos Sąjungos sienas.

Tam, kad galėtume atverti vidaus sienas, labai svarbu koordinuoti (sprendimus) kaimynėms valstybėms, kartu kalbėtis su EK, ir įvertinti epidemiologinę padėtį pasienio regionuose. Kai epidemiologinė padėtis būna pasiekusi panašų lygį pasienio regionuose, kelionių apribojimai gali būti atšaukiami, ir grąžinamas laisvas žmonių judėjimas. Laisvas prekių judėjimas vyksta nuolatos, yra „žalieji koridoriai“, ir jis nebuvo sutrikęs.

Antruoju etapu, įvertinus viruso plitimo mastą už ES ribų, turėtų būti atvertos išorės sienos. Komisija mano, kad tam reikalingas koordinuotas valstybių narių veikimas.

- Ar galėtumėte pristatyti kertinius minimo EK dokumento punktus? Kokios datos yra numatytos pirmajam etapui, kad galėtų atsiverti sienos Šengeno erdvėje? Ir paskui – jau antrajam etapui?

- Konkrečių datų nėra. Tai priklauso nuo epidemiologinės situacijos visose valstybėse narėse. Natūralu, kad tuo metu, kai buvo rengiamas komunikatas, prieš kelias savaites, nebuvo įmanoma tiksliai numatyti, kada tai galėtų būti padaryta.

Kol kas Komisijos rekomendacija yra išlaikyti ES išorės sienų apribojimus iki gegužės 15 dienos. Tai yra dabartinė data, ir nežinia, ar ji bus pratęsta. Tai priklausys nuo situacijos. Kaip EK pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo praėjusią savaitę, per spaudos konferenciją po Europos Vadovų Tarybos virtualaus posėdžio, situacija skirtingose šalyse yra labai skirtinga. Kai kuriose šalių matome pandemijos kreivės plokštėjimą. Kitose valstybėse narėse ji yra pasiekusi piką. Dar kitose – tik įsibėgėja. Kol kas nėra taip, kad būtų pasiektas panašus lygmuo visoje ES.

Kai kuriuose regionuose situacija panašėja, todėl yra visiškai natūralu, kad Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai kalbasi ir planuoja bendrus veiksmus, kada ir kaip atverti, pirmiausia, vidines sienas tarp valstybių, kurios yra šalia, ir kuriose epidemiologinė situacija yra panaši.

- Kalbant apie bendresnę situaciją, kiek aktyvus yra toks dvišalis tarimasis kitose šalyse? Pavyzdžiui, ar Lenkija sudarinėja tokius dvišalius susitarimus su Vokietija? Jeigu mums atsivertų Lenkija, ar tai reikštų kelio į platesnę Europą atsivėrimą?

- Kiekviena valstybė narė galvoja apie visus savo kaimynus, ir natūralu, kad kalbasi su visais kaimynais, ir bando imtis koordinuotų veiksmų. Natūralu, kad kažkur atlaisvinus žmonių judėjimą, tai įtakos ir kitas valstybes. Tačiau tai nebūtinai reikš, kad apribojimai kitame pasienyje irgi bus panaikinti.

Kalbant apie Lenkijos ir Vokietijos pasienį, tai Lenkija yra įvedusi ribojimus Vokietijai. Tačiau Vokietija nėra notifikavusi ribojimo Lenkijai, nors ji yra notifikavusi judėjimo apribojimą su Prancūzija, Danija, Belgija, Olandija bei kitomis valstybėmis.

Situacija yra labai įvairi, ir labai realu, kad atlaisvinimas bus vykdomas palaipsniui, net ir pats judėjimas greičiausiai vyks etapais: kai kurie skrydžiai vėl pradės funkcionuoti, kai kurie sienos patikros punktai pradės veikti. Kaip ir su karantino švelninimu, kas vyksta visoje ES, matome labai atsargų judėjimą, einant nuo vieno etapo prie kito, paliekant tarp etapų pakankamai laiko poveikiui įvertinti. Taip pat manau bus ir su palaipsniu Šengeno erdvės atvėrimu. Čia reikia labai jautraus ir teisingo balanso tarp sveikatos ir vidaus rinkos interesų. EK savo išėjimo gairėse irgi labai aiškiai pasako, kad pats pirmas ir svarbesnis yra viešosios sveikatos interesas. Kad galime judėti tik tada, kai esame užtikrinti, kad viruso plitimas suvaldytas, kad mokslinės išvados tam pritaria, ir, kad sveikatos priežiūros sistemos ir stebėsenos pajėgumai tose valstybėse yra pakankami. Turime būti tikri, kad, jeigu staiga vėl kiltų naujas protrūkis, arba ateitų nauja pandemijos banga, kad yra pakankamai intensyvios terapijos lovų, respiratorių, plaučių ventiliatorių, apsaugos priemonių gydytojams, kad gydytojų kontingentas yra pakankamai gausus dorotis su galimais viruso paūmėjimais. Visa tai reikia įvertinti prieš judant tolesnių karantino švelninimo priemonių link. (…)

- Suprantama, kad Lenkija dabar turi specifinę politinę darbotvarkę, ten artėja prezidento rinkimai, ir turbūt visuomenės saugumo klausimas yra vienas aktualiausių, tačiau, ar EK gauna kokių nors žinių apie šios šalies norą atsiverti platesniam judėjimui?

- Kol kas nėra tokios informacijos iš Lenkijos apie galimą sienų atvėrimą. Kaip teisingai pasakėte, Lenkijos sienų kontrolės režimas yra vienas griežčiausių ES.

- Girdėjome apie tai, kad buvo lietuvių sunkvežimiai įstrigę pasieniuose, ar tikrai nekyla problemų dėl laisvo prekių judėjimo per šią šalį?

- Ypač pirmosiomis dienomis buvo didelių problemų, kai susidarė ilgos eilės – ypač Lenkijai uždarius sienas su Vokietija ir su Lietuva. (…) Tos problemos buvo išspręstos tomis karštomis kovo vidurio dienomis vadovų lygmenyje – kalbantis Lenkijos ir Baltijos šalių vadovams, ir U. von der Leyen su Lenkijos premjeru M. Morawieckiu.

Iš karto po to, kovo 16 dienos gairėse, EK pristatė bendras taisykles ir žaliųjų koridorių idėją, kad visuose pasieniuose būtų užtikrinti koridoriai, per kuriuos prekės galėtų laisvai keliauti, kad nenutrūktų maisto ir vaistų tiekimas. Taip pat – kad procedūros pasienyje būtų, kiek tai yra įmanoma, sutrumpintos, ir vidutinis laukimas nebūtų ilgesnis kaip penkiolika minučių. Daugiau negu mėnesį kasdien sekame situaciją. Kartais atsiranda tai vienur, tai kitur, trumpalaikės eilės, bet labai greitai jos išnyksta. Iš esmės ta sistema veikia. (…)

Arnoldas Pranckevičius


- Kalbant apie sveikatos ir epidemiologinę situaciją, matome, kad šalyse narėse situacija yra labai skirtinga. Antradienį, per spaudos konferenciją kalbėdamas Vyriausybėje, sakėte, kad buvo padaryta klaidų. Kas iš tiesų nutiko – ar nesuveikė sveikatos žvalgyba? Ar dalis šalių tiesiog atsakingiau sureagavo negu kitos? Kodėl ta padėtis tokia skirtinga?

- Kaip EK pirmininkė U. von der Leyen pasakė savo garsioje kalboje Europos Parlamente, niekas nebuvo pasiruošęs šiai pandemijai. (…) Tai yra pasaulinė pandemija. Akivaizdu, kad visose valstybėse buvo padaryta klaidų. Nėra nei vienos valstybės, kuri galėtų pasakyti, kad viskas vyko labai sklandžiai, ir nebuvo imtasi sprendimų, dėl kurių po to reikėtų gailėtis.

Tai yra natūralu, kadangi susiduriame su virusu, kuris mums buvo nežinomas, kurio poveikis ir įvairios jo fazės iki šiol yra tyrinėjamos, ir yra vis dar daug abejonių mokslo srityje dėl ilgalaikių šio viruso suvaldymo galimybių. Natūralu, kad pradžioje visiems buvo sunku reaguoti. Europoje irgi pirmoji reakcija buvo mažai koordinuota, pakankamai chaotiška, žiūrint nacionalinių arba savisaugos interesų. (…)

Bet, kas yra gerai, kad pakankamai greitai, po dviejų-trijų parų, valstybės pradėjo kalbėtis, EK pateikė daug gairių atskirais klausimais, kad padėtų valstybėms turėti bendras taisykles. (…)

Kodėl taip atsitiko? Taip atsitiko ir dėl to, kad sveikatos politika nėra europinė politika, tai yra nacionalinės kompetencijos politika, (…) kur ES gali veikti tik ten, kur jai yra valstybių narių suteiktas mandatas. Dėl to yra natūralu, kad, pagal ES teisę, tik pačios valstybės narės turėjo teisinę galimybę priimti sprendimus – tarkime dėl nacionalinių karantinų įvedimų, sveikatos politikos savo valstybėse ir dėl sienų uždarymo. Pagal Šengeno kodeksą, tai yra valstybių narių sprendimas. EK reikia pranešti, tačiau pačios valstybės gali uždaryti sienas dėl nacionalinio saugumo arba viešosios sveikatos priežasčių. Taigi tie uždarymai buvo legalūs, tik tiek – kad jie vyko pakankamai chaotiškai, ir nebūtinai tuo pačiu metu.

- Daug šalių šito karantino metu pradėjo taikyti įvairias sekimo priemones savo piliečiams stebėti – kaip jie laikosi karantino sąlygų. Ar šis klausimas nekelia nerimo, ir ar piliečių teisės yra pakankamai apsaugotos teisiškai šitoje situacijoje?

- Šituo klausimu EK prieš kelias savaites išleido atskiras gaires dėl mobilių aplikacijų COVID-19 krizės metu. EK sveikina galimybę mobilių aplikacijų priemonėmis vykdyti stebėseną, ir padėti užkardyti viruso plitimą, padėti žmonėms saviizoliacijoje. Tačiau kartu Komisija primena, kad visos tos aplikacijos turi griežtai laikytis Bendro duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taisyklių, tai yra užtikrinti asmens duomenų privatumą.

Kalbant paprastai, tos aplikacijos turi rinkti tik tą informaciją, kuri yra reikalinga tikslui pasiekti. Antra, tai turi būti daroma su žmonių aiškiu sutikimu. (…) Trečia, visa informacija yra laikoma tik pandemijos karantino laikotarpiu, ir po to ji visiškai panaikinama ir nesaugoma.

Daug valstybių turi tam mobilią aplikaciją, Lietuva yra tarp jų. (…) Didžioji dalis jų atitinka BDAR reikalavimus. Komisija labai atidžiai stebi situaciją, ir gali imtis tyrimo, jeigu reikės.

Valstybių vadovai savo videokonferencijoje išsakė norą turėti europinę aplikaciją, kuri atitiktų ES taisykles. Galbūt pavyks tą įgyvendinti. (…)

- Paprašysiu glaustai, bet aiškiai pristatyti pagrindines ES ekonominio atsako pandemijos pasekmėms suvaldyti priemones. Kiek greitai šalims narėms bus prieinamos tos priemonės?

- Tai bus ilgas atsakymas į tokį trumpą klausimą, nes „detalėse – velnias“, o detalių yra labai daug. Skaičius, kurį mes dažnai cituojame, (…) bendro nacionalinių ekonomikos stimulo planų ir ES institucijų finansinių instrumentų paketo suma yra 3,3 trilijono eurų.

Tai yra beprecedentis paketas, ir jame yra labai daug instrumentų, kurie potencialiai gali būti naudojami. Daugelis jų yra grįsti paskolomis ir garantijomis. Valstybės gali skolintis labai geromis sąlygomis, ir finansuoti savo nacionalines programas. Taip pat yra ir tiesioginių grantų.

Kalbant detaliau, visų pirma, yra Europos Centrinio Banko 750 mlrd. eurų paskolų programa. Kadangi Lietuva yra eurozonos valstybė, tai turime galimybių skolintis iš šito paketo.

Taip pat yra 540 mlrd. eurų paketas, kurį suderėjo ES finansų ministrai, ir, kuriam pritarė valstybių vadovai. Jame yra trys dalys: tai yra 100 mlrd. eurų paskolų programa SURE, skirta darbo vietoms išsaugoti, mokėti žmonėms už prastovas, ir garantuoti, kad įmonės galėtų toliau vykdyti savo veiklą. Ten taip pat yra 200 mlrd. eurų Europos investicijų banko garantijų fondas ir 240 mlrd. eurų – iš Europos stabilumo mechanizmo fondų. (…)

Šalia yra jau dabar pasiekiami pinigai - trys milijardai eurų iš ES biudžeto, kuriuos EK mobilizavo sveikatos sektoriui per Skubios paramos programą. Iš tų pinigų yra investuojama į svarbių medicinos įrenginių pirkimą ir tiekimą, ir kartu – bendrą medicininių atsargų kaupimą ES lygmeniu.

Taip pat – 37 mlrd. eurų iš ES biudžeto valstybėms narėms kovoti su skaudžiausiomis COVID-19 pasekmėmis. Šis Koronos investicijų paketas, kurias valstybės gali naudoti jau dabar ir labai lanksčiai – perkelti iš vienos programos į kitą, naudoti sveikatos sektoriui tiesiogiai finansuoti, priemonėms pirkti, medikams paremti, gelbėti smulkias ir vidutines įmones. (…) EK yra pasiruošusi kofinansuoti šias investicijas iki 100 proc., kas irgi yra beprecedentis žingsnis. Tai padidina valstybių finansavimo galimybes.

Šiame pakete Lietuvai skirta apie 1,5 mlrd. eurų, kurie gali būti greitai mobilizuoti skubiam veiksmui kovojant su pandemijos pasekmėmis.

- Ar Lietuva nevėluoja teikti paraiškų? Ar elgiamės proaktyviai ir naudojamės galimybėmis, kurios yra atviros?

Neturiu mandato vertinti Lietuvos Vyriausybės veiksmų arba pasirinktos strategijos. Mes kaip Komisija stebime visų valstybių politikas, jas vertiname. Bus labai svarbus vertinimas gegužę per mūsų kasmetines rekomendacijas valstybėms. Šį kartą jos bus ypatingos, nes tai bus pandemijos rekomendacijos. Tai bus svarbūs vertinimai, žiūrintys į ateitį, kuriose srityse valstybėms reikėtų skirti didesnį dėmesį ir daugiau investuoti.

Svarbu pabrėžti, kad visa paletė instrumentų, kuriuos nurodžiau, yra neprivalomi. Tai yra valstybės narės pasirinkimo paletė, ir pati valstybė sprendžia, kiek ir iš ko, kokiomis sąlygomis, jai skolintis, ir kokiuose sektoriuose daugiausiai investuoti. Pati valstybė geriausiai žino, kas jai skaudžiausia – kur yra svarbiausia skubi pagalba, o, kur reikalingos ilgalaikės investicijos, ir, kaip sukurti tobulą skirtingų finansinių instrumentų kombinaciją.

Labai siūlyčiau atidžiai stebėti ateinančias savaites, nes gegužę Komisija pasiūlys ne tik Atkūrimo fondo idėją ir atkūrimo strategiją, bet kartu ir ateities ES biudžeto 2021-2027 metams gaires. Vadovai įpareigojo Komisiją atnaujinti daugiamečio biudžeto pasiūlymą. (…) Tai yra labai svarbus dokumentas, kurį EK pirmininkė mato kaip vieną esminių instrumentų padėsiančių ES atsistoti ant kojų ir investuoti į ateities ekonomikos augimą.

Čia Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, bus labai svarbu siekti kuo geresnio pasiūlymo, ir greitų bei sėkmingų derybų tarp valstybių narių ir EP. Šitos derybos atsinaujina, ir tai yra didelė galimybė užtikrinti strategines investicijas ateičiai. Manau, kad ir dabar valstybėje su skirtingais partneriais svarbu diskutuoti apie tai, kokiose srityse Lietuvai yra svarbiausios investicijos iš ES biudžeto, kur jos kurs didžiausią pridėtinę vertę, ir, kur jos labiausiai padės išlipti iš ekonominės recesijos.

Komisijos pirmininkė bandys pasiūlyti didesnį biudžetą, ir tikėsis valstybių narių paramos. Ji siūlys nuo 1,2 proc. iki 2 proc. nuo ES bendrųjų viešųjų išlaidų padidinti nuosavų išteklių „lubas“ , kad būtų sukurta didesnė finansavimo erdvė Europos Sąjungai. Kartu ji siūlys naudoti papildomas lėšas Europos atsigavimo strategijai, ir fokusuotis į keturias sritis:

investicijas į reformas ir sanglaudą. Sanglaudos politikoje išlaikyti pakankamą finansavimą ir užtikrinti, kad išvengtume didėjančio skurdo ir nelygybės tarp skirtingų ES regionų:

  • investuoti į naujas sritis, į žaliąjį Europos kursą ir skaitmeninę Europą, kurios, Komisijos manymu, gali garantuoti proveržį ir naują Europos ekonomikos modelį bei augimo strategiją
  • stiprinti ES strateginę autonomiją skirtingose srityse
  • stiprinti ES ekonomikos atsparumą išorės šokams


Požiūris į ateities biudžetą yra strategiškas, nebiurokratiškas ir netechnokratiškas. Mes manome, kad daugiametis biudžetas gali būti labai svarbus pridėtinis įrankis prie valstybių narių išteklių. Jeigu jis bus panaudotas protingai, jis gali padėti mums greičiau pakilti iš recesijos.

- Ar tarp ekonominių priemonių yra numatomos galimybės dėl žiniasklaidos rėmimo? Kokia yra EK ir Jūsų asmeninė nuostata šiuo klausimu?

- Konkrečiai priemonės žiniasklaidos rėmimui nėra, tačiau yra kultūros sektoriaus finansavimas per skirtingas ES programas. Pačios valstybės narės apsisprendžia, kokios yra nacionalinės žiniasklaidos rėmimo programos.

Tokios diskusijos vyksta daugelyje valstybių narių, nes tai yra sektorius (kaip ir daugelis kitų sektorių), kuris yra stipriai paliestas pandemijos. Svarstant nacionalines programas yra labai svarbu užtikrinti žiniasklaidos laisvę, jos nepriklausomybę, ir garantuoti, kad nebūtų politinės įtakos grėsmės redakcinei politikai.

Noriu užtikrinti, kad Komisija, nepaisant daugelio degančių darbų, toliau labai akylai stebi visose valstybėse narėse teisės viršenybės situaciją, ir bando užtikrinti, kad priemonės, kurių imamasi karantino metu, niekaip nevaržytų žmogaus teisių, teisės viršenybės ir žiniasklaidos laisvės. Tai yra fundamentalūs dalykai, kurių negalime atsisakyti, ir daryti kompromisų šituo klausimu.

- Vyksta daug diskusijų apie tai, ar nėra pavojinga tokia situacija, kai didelė dalis gamybinių pajėgumų yra perkelta į trečiąsias šalis? Ar nereikėtų bent dalį gamybinių pajėgumų plačiau plėtoti valstybėse narėse?

- Tai yra labai svarbus klausimas. Trečias iš U. von der Leyen ilgalaikių prioritetų yra Europos strateginė autonomija. Ji būtent ir kalba apie galimybę ateityje labiau užsitikrinti gamybos galimybes pačioje ES, ir sumažinti priklausomybę nuo pasaulinių tiekimo grandinių – ne tik medicinos, (…) bet ir kitose strateginėse srityse.

EK skirs daug dėmesio ES vidaus rinkai ir ES sugebėjimui atsispirti įvairioms ateities krizėms, stiprins vieningos pramonės strategiją. Turbūt bus nemažai judėjimo grąžinimo tam tikrų gamybos pajėgumų arčiau Europos arba į pačią Europą. Tai gali sukurti naujų galimybių ir Rytų Partnerystės šalims, kuriose vis dar investicinės sąlygos ir darbo jėga pakankamai patraukli. Tai yra viena iš pandemijos galimybių ir Lietuvai.