Lietuvoje iš tikrųjų palaipsniui lengvinamas karantinas dėl koronaviruso ir žmonės po truputį jau gali grįžti darbus. Taip pat pritaikytos sąlygos ir tėvams, kurie abu neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir dėl darbo negali vaikų prižiūrėti, todėl juos galės palikti darželiuose. Tėvai dėl tokios priežiūros darželiuose karantino laikotarpiu savivaldybės administracijai, kurioje gyvena, turi pateikti prašymą su darbdavių išduotomis pažymomis.
Tačiau „Delfi“ parašiusi moteris norėjo atkreipti dėmesį į įsakymą dėl rizikos grupėje esančių asmenų, kuriems nėra rekomenduojama dar grįžti į darbą, ir kad į jį nėra įtrauktos nėščiosios.
„Į ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigas dėl saugumo negalės būti vedami vaikai, kurie serga lėtinėmis ligomis, nurodytomis Sunkių lėtinių ligų, dėl kurių ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiu asmeniui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, sąraše, taip pat vaikai, gyvenantys kartu su labiausiai koronavirusinės infekcijos paveikiamais žmonėmis, priskiriamais rizikos grupei (vyresnio nei 60 m. amžiaus asmenimis ir (arba) sergantiems lėtinėmis ligomis, nurodytomis Įsakyme Nr. V-483). Tačiau kyla klausimas, ar nereikėtų prie padidintos rizikos grupių priskirti ir nėščiąsias, pasirūpinti ir jų saugumu?“, – klausė ji.
Moterį neramina, kad nėščiosios ir vėl atsidūrė už borto ir valdžia nesiėmė papildomų priemonių jas apsaugoti.
„Ar tikrai jos neturi teisės neiti į darbą ir likti namuose prižiūrėti savo mažamečius vaikus, norint apsaugoti juos, save ir savo gimsiantį kūdikį, gauti nedarbingumo pažymėjimą dėl karantino sau ar vaiko priežiūrai namuose, o galbūt prastovas ar galimybę dirbti nuotoliniu būdu?
Ką daryti besilaukiančioms moterims, kurioms nėra sudarytos sąlygos nuotoliniam darbui ir reikia kontaktuoti su daugybe žmonių, iš kurių nežinia, kiek yra užsikrėtusių, pavyzdžiui: pardavėjoms, ikimokyklinio ugdymo pedagogėms, įsigaliojus balandžio 23 d. išleistame LR Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimui dėl COVID-19 ligos valdymo priemonių vaikų priežiūros organizavimui įstaigose?“.
Pasak jos, besilaukiančios moterys turėtų labiau nei kiti žmonės saugotis koronaviruso plitimo laikotarpiu, kadangi infekcija sunkiau perserga žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Taip pat ji pateikė ir daugiau galimų rizikos faktorių nėščiosioms.
„Nėštumo metu fiziologiškai imuninė sistema tampa silpnesnė, užsikrėtus gali išsivystyti sunkesnė koronaviruso infekcijos eiga, kilti grėsmė tolimesniam nėštumo vystymuisi, moters ir vaisiaus sveikatai bei gyvybei. Juo labiau, kad komplikavusis koronaviruso infekcijai, gali prireikti medikamentų ar gydymo būdų, kurie yra kontraindikuotini nėštumo metu. Dėl nusilpusio imuniteto nėščiosios dažniau serga kitomis kvėpavimo sistemos ligomis, sukeltomis tos pačios šeimos virusų (SARS-CoV), kaip ir naujasis koronavirusas, ar gripu, joms ir naujagimiams yra padidėjusi sunkios pneumonijos rizika“, – rašė ji.
Sunerimusi moteris taip pat nurodė, kad aukšta temperatūra, karščiavimas yra chromosominių anomalijų rizikos veiksnys, gali paveikti nervinės sistemos vystymąsi pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
„Vėlesniu laiku, jei nėščiajai būtų taikoma plaučių ventiliacija ar dėl koronaviruso kamuotų dusulys, trūktų oro, tokiu atveju, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas gali veikti lėtinę vaisiaus hipoksiją (nepakankamą vaisiaus aprūpinimą deguonimi). Todėl platesniu požiūriu, nėščios moterys priklauso COVID-19 rizikos grupei, o įstatymiškai – ne. Ar tai ne įstatymo spraga?!“.
Jos teigimu, reikėtų nerizikuoti, neeksperimentuoti, o apsaugoti nėščiąsias ir jų gimsiančius kūdikius, priskiriant besilaukiančias moteris padidintos rizikos grupei.
Užsikrėtusių nėščiųjų labai nedaug
SAM Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė Jolita Macelytė komentavo, kad šiuo metu nežinoma, ar nėščios moterys turi didesnę tikimybę susirgti COVID-19, lyginant su likusia visuomene, ar joms yra didesnė rizika susirgti sunkesne ligos forma.
„Nėščiųjų organizme atsiranda pokyčių, dėl kurių gali padidėti kai kurių infekcijų atsiradimo rizika. Moterys turėdavo didesnę tikimybę susirgti sunkesnėmis ligos formomis, sukeltų tos pačios šeimos kaip COVID-19 virusų, ir kitomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, pavyzdžiui, gripu. Labai svarbu nėščiosioms skirti ypatingą dėmesį savo apsaugai, saugantis ne tik nuo virusinių, bet ir kitų užkrečiamų ligų“, – tikino ji.
Taip pat, remdamasi kitų šalių patirtimi pandemijos metu, nurodė, jog nėščiųjų, užsikrėtusių COVID- 19 virusu, yra labai nedaug.
„Turimais duomenimis, virusas taip pat nėra aptinkamas nei placentoje, nei vaisiaus vandenyse, nei motinos piene, todėl neprivaloma imtis papildomų apsaugos priemonių, naujagimių mamoms būti su vaikais yra saugu. Vis dėlto, būtina laikytis bendrųjų higienos taisyklių. Nėščiųjų priežiūra organizuojama vadovaujantis specialistų rekomendacijomis, daugiau informacijos rasite ČIA“.
„Delfi“ primena, kad anksčiau paskelbta, kad balandžio 21 dieną Santaros klinikose pagimdė COVID-19 užsikrėtusi moteris, o po dviejų dienų įstaiga paskelbė, kad gauti neigiami tyrimo dėl COVID-19 rezultatai tiek mamai, tiek naujagimiui.