„Turbūt pagrindinis dalykas yra ne data, bet sąlygos kurios leidžia sušvelninti arba sugriežtinti karantiną“, - kalbėjo S. Krėpšta.

Pasak šalies vadovo patarėjo, nors pirmieji rezultatai atrodo neblogai, reikėtų palaukti rezultatų, kurie leistų įvertinti sušvelninimą, ir kitus žingsnius paremti konkrečiais įrodymais.

Ragino ruošti rekomendacijas vasarai

Antradienį Klaipėdos regiono situacijai ypatingą dėmesį skyręs prezidentas Gitanas Nausėda, artėjant vasarai, paragino Aurelijų Verygą, sveikatos apsaugos ministrą, kuris eina ir ekstremalios situacijos operacijų vadovo pareigas, parengti rekomendacijas, kokiomis sąlygomis gyventojai galės ilsėtis.

„Kol kas neturime rekomendacijų, (...) kaip turėsime ilsėtis. Turime rekomendacijas, kaip turime gyventi, vasarą turėsime turėti rekomendacijas, kaip ilsėtis“, - kalbėjo G. Nausėda.

Prezidento vyriausias patarėjas ekonomikos klausimais atkreipė dėmesį, kad daugelis Palangos viešbučių yra pilnai užsakyti liepos rugpjūčio mėnesiams – su sąlyga, kad nepablogės situacija. Tokias žinias Prezidentūra gavo iš Palangos mero.

„Kurortai vasaros laukia su nerimu, nes nėra tikri, kaip apsaugoti didžiulius turistų centrus. Palangos meras įvardijo, kad, kai oras yra geras, Palangos paplūdimyje būna 200 tūkst. - 300 tūkst. žmonių. Užtikrinti jų visų saugumą bus didelis iššūkis“, - sakė S. Krėpšta.

Kėlė klausimus dėl regionų politikos

Kartu G. Nausėda pasidžiaugė, kad Prezidentūros prašymu į operacijų štabo veiklą savivaldybių atstovą, pasiteisino.

„Visi merai pripažino, kad tai padėjo normalizuoti situaciją ir įsiklausyti į savivaldybių balsą, priimant svarbius sprendimus centrinės valdžios lygiu“, - kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas mato problemų dėl Regionų politikos įstatymo, kuris dabar yra svarstymo stadijoje Seime.

„Čia kol kas deja nėra dialogo tarp Vidaus reikalų ministerijos ir savivaldybių, o kol kadangi jo nėra, nepavyksta konkretizuoti, kokios regionų politikos pertvarkos iš tikrųjų norime. (…) Manau, kad tas dialogas turėtų atsirasti artimiausiu metu, nes priešingu atveju nepajudėsime iš vietos“, - kalbėjo G. Nausėda.

Pabrėžė Klaipėdos universiteto svarbą

Šalies vadovas pabrėžė Klaipėdos universiteto svarbą.

„Visada buvau tas žmogus, kuris pasisakė už regioninio centro buvimą. Klaipėdos universitetas tikrai turi prasmę. (…) Yra nemažai pageidavimų iš potencialių investuotojų, kurie domisi investicijomis į uostą, Laisvą ekonominę zoną ir kitur, kad labai trūksta inžinerinės pakraipos specialistų šiame regione. (…)

Yra ten ambicijų ir daugiau, norima ilgainiui rengti net profesionalius medikus. Tačiau tai yra tolesnio laikotarpio planai“, - sakė G. Nausėda.

Regioną minėjo, kaip bendradarbiavimo pavyzdį

G. Nausėda taip pat teigė, kad, jo teigimu, Klaipėdos regiono savivaldybės „rodo sektiną savivaldybių bendradarbiavimo pavyzdį“, susidūrus su žiedinių savivaldybių problemomis.

„Infrastruktūros, švietimo, susisiekimo klausimai yra sprendžiami ne demonstruojant raumenis viena kitai – kalbu apie Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybę, – bet stengiantis bendradarbiauti ir ieškoti sprendimo kitu būdu“, – pabrėžė G. Nausėda.

Antradienį prezidentas konferenciniais skambučiais bendravo su Klaipėdos regiono merais, medikų atstovais, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto atstovais.