LVŽS lyderis rinkimų grėsmes lygino su ėjimu į parduotuvę.
„Daryti tokią prielaidą, kad negalėsime eiti į parduotuvę, tokiu atveju mes negalėtume eiti į rinkimus. Bet jeigu galėsime eiti į parduotuvę, o aš esu įsitikinęs, kad galėsime, tai tokiu atveju galėsime eiti ir į rinkimus“, – aiškino Seimo narys.
Bet parduotuvėse – srautai mažesni nei būna prie balsadėžių. Be to, į rinkimus daugiau eina vyresnio amžiaus žmonės, tai yra rizikos grupė. Dėl balsavimo paštu – R. Karbauskis skeptiškas.
Rinkimams paštu ruošiasi Lenkija. Ten padėtis dar keblesnė: prezidento rinkimai turi vykti jau po poros savaičių. Jaroslavo Kačynskio vadovaujami valdantieji „Teisė ir teisingumas“ rinkimų datos pakeisti nesutinka.
Lenkijos premjero administracijos vadovas Michal Dworczyk pabrėžė, kad nepaisant pandemijos, valdžios institucijos privalo funkcionuoti.
„Tad jeigu galime organizuoti aštuntokų ar abiturientų egzaminus, taip pat galime ruoštis ir prezidento rinkimams“, – žurnalistams aiškino jis.
Bet kiti baiminasi, kad balsuojant paštu ant biuletenių išliks viruso pėdsakų, užkrės ir pašto darbuotojus, ir rinkimų komisijos narius. Lenkijos sveikatos ministras pareiškė, kad vienintelė saugi išeitis – rinkimus nukelti dvejiems metams. Nukelti reikalauja ir miestų merai.
Vroclavo meras Jacek Sutryk pasiūlė kitą idėją – nukelti rinkimus.
„Rinkimus boikotuoti būtų blogai, nes kai kurie rinkėjai ateitų balsuoti, kai kurie – ne. Mes sakome: arba neina balsuoti niekas, arba balsuojame visi, bet kitą dieną“, – kalbėjo Vroclavo meras.
Lietuvoje toks variantas negalėtų būti nė svarstomas. Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius LNK žinioms sakė, kad negali būti situacijos, kad Seimo rinkimai nebūtų surengti.
„Nėra galimybės nukelti rinkimus, nes rinkimų data yra įtvirtinta pačioje Konstitucijoje. Seimo rinkimų principai. Vienas iš jų – rinkimų periodiškumas ir rinkimų būtinumas. Negali būti tokios situacijos, kad rinkimai neįvyktų, būtų neperiodiškai rengiami“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Lietuvos Konstitucija numato tik vieną išimtį. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė ją įvardijo.
„Tai yra karo padėtis, kada rinkimų data gali būti nukelta ir rinkimai tada turėtų būti vykdomi trys mėnesiai po karo pabaigos. Kitų variantų nukelti nematytume“, – sakė parlamentarė.
Opozicija sako, reikia pradėti ruoštis jau dabar. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tikina, kad reikia ruoštis jau dabar.
„Labiausiai nenorėčiau to, kad spalio mėnesį Vyriausybė išeis, sakys, to niekas negalėjo numatyti. Dabar jau sakoma, kad taip gali būti, turint pusę metų galima tam pasiruošti. Gal daugiau punktų balsavimo, gal daugiau išskaidyti žmones, žmonės įleidžiami balsuoti tam tikromis grupėmis“, – galimus problemos sprendimo variantus vardijo G. Landsbergis.
Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kaip ir R. Karbauskis, paralelę veda su parduotuvėmis.
„Rinkimus tikrai, mano supratimu, jeigu situacija nepakis, nepablogės, galima suorganizuoti taip, kad gyventojai nesusiburtų į vieną vietą vienu metu, išdėstyti lygiai taip kaip ir parduotuvėse nustatyti intervalus, atstumus“, – aiškino jis.
Rinkimai į Seimą vyks spalio 11 dieną. Kol kas apklausos rodo, kad daugiausiai balsų laimėtų konservatoriai, antri būtų valstiečiai, treti – socialdemokratai.
Lenkijoje apklausos rodo, kad „Teisės ir teisingumo“ kandidatas Andžejus Duda po poros savaičių turėtų laimėti dar vieną kadenciją per pirmą turą. Apžvalgininkai įtaria, kad būtent todėl J. Kačynskio partija ir nenori rinkimų atidėti, nes po pandemijos bus ekonomikos nuosmukis ir jų kandidatas rinkėjų paramą praras.