„Jis vis kartodavo, kad geras liudytojas – miręs liudytojas, sakydavo, kad jeigu jį išduosiu policijai, tuomet įvyks nelaimingas atsitikimas: iškrisiu iš balkono, sudegsiu automobilyje ar tiesiog paspringsiu alkoholiu“, – net tada, kai suprato, jog yra giliai įklimpusi, Vaida ir toliau aklai paklusdavo ją išnaudojusiam vyrui, nors šis jai net grasino mirtimi.

Šis vyras – net penkiolika kartų dėl įvairiausių nusikaltimų teistas Andrius Raziūnas (gim. 1985 m.). 2014 m. kalėdamas Pravieniškėse esančioje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jis sugebėjo įkurti teisinių paslaugų ir skolų išieškojimo bendrovę „Turtuvos grupė“, kuriai net keletą metų vadovavo atlikdamas bausmę. Tačiau to niekas net nepastebėjo, nes už gerą elgesį kalinys kas kelis mėnesius trims dienoms būdavo išleidžiamas į laisvę.

Oficialiai „Turtuvos grupei“ vadovavo A. Raziūno sutuoktinė Agnė Raziūnė, ji net nuo savo pavaldinių slėpė, jog sutuoktinis – labai gerai policijos pareigūnams žinomas nusikaltėlis, tuo metu atliekantis bausmę už sukčiavimą ir kitus nusikaltimus. Retkarčiais bendrovės patalpose pasirodantis A. Raziūnas visiems čia dirbantiems buvo tiesiog advokatas Eimantas – niekas net neįtarė, kad po solidžiai atrodančio teisininko kauke slepiasi pavojingas nusikaltėlis.

Policijos ir prokuratūros pareigūnai nustatė, kad nuo „Turtuvos grupės“ nukentėjo mažiausiai 36 žmonės, jie yra pareiškę daugiau kaip 600 tūkst. eurų ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo. Daugiau apie tai skaitykite pirmojoje ir antrojoje Delfi straipsnių ciklo „Skolų valdovo užburti“ dalyse.

Baisiau už greituosius kreditus: senelio palikimas pakirto kojas

Taip pavadintas dar 2016 m. balandį Delfi publikuotas žurnalisto Mindaugo Jackevičiaus straipsnis, kuriame buvo pasakojama apie kaunietį Kastytį Rudoką, – jis pagal testamentą paveldėjo ne tik Rokiškyje gyvenusio savo 90-mečio senelio Bronislovo Lužos palikimą, bet ir skolas. Paaiškėjo, kad Kauno bendrovė „Turtuvos grupė“ dar 2014 m. B. Lužai buvo suteikusi 30 tūkst. litų (beveik 9 tūkst. Eur) paskolą, kurią nutarė išieškoti tik po šio mirties, – iki to laiko net nereikalavo sugrąžinti esą paskolintų pinigų.

Kad B. Luža yra skolingas, jo palikimą paveldėjęs anūkas K. Rudokas sužinojo praėjus lygiai mėnesiui po šio mirties – į mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad jo ieško bendrovė „Turtuvos grupė“. Šioje žinutėje taip pat buvo nurodytas mobiliojo ryšio telefono numeris.
K. Rudokas
Pamaniau, kad gal senelis rimtai buvo „sudurniavęs“, todėl skolų išieškojimu užsiimannčiam vyrui pasakiau, kad jie gali pasiimti senelio butą Rokiškyje, taip pat jo sąskaitoje esančius 5 tūkst. Eur.
„Paskambinau nurodytu numeriu, atsiliepė vyriškis ir pranešė apie neva esamą senelio skolą, kurią aš paveldėjau, – pasakojo K. Rudokas. – Išgirdęs šią žinią sutrikau, pamaniau, kad gal senelis rimtai buvo sudurniavęs, ir skolų išieškojimu užsiimančiam vyrui pasakiau, jog jie gali pasiimti senelio butą Rokiškyje, taip pat jo sąskaitoje esančius 5 tūkst. Eur, bet vyriškis man pasakė, kad butas, ko gero, yra labai mažos vertės ir net pardavus nepavyks padengti skolos.“

Nieko konkretaus su „Turtuvos grupės“ darbuotoju nesutaręs K. Rudokas pažadėjo, kad apie skolos grąžinimą pagalvos ir paskambins kitą kartą. Bet vos tik baigęs pokalbį vyras suprato, kad šioje istorijoje kažkas yra negerai, – kam seneliui reikėjo imti paskolą, jeigu šis turėjo ne tik pinigų, bet ir 36 ha miško, kurio dalį vis parduodavo ir gaudavo papildomų lėšų, be to, jis beveik neišleisdavo gaunamos pensijos, nes buvo be galo taupus. Be to, K. Rudoko teigimu, senelis prieš keletą metų jam buvo davęs didžiulę sumą butui Kaune nusipirkti.

Netrukus K. Rudokui buvo atsiųstas Rokiškio teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas 12 tūkst. 714 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Teismas konstatavo, kad mirties dieną B. Luža turėjo būtent tokią skolą, kurią sudarė daugiau kaip 8,6 tūkst. Eur paskola ir daugiau kaip 4 tūkst. Eur palūkanų. Maža to, teismas vėliau net areštavo paveldėtojo turtą galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti.

„Mano senelis buvo nusistatęs prieš paskolų ėmimą – kai ėmiau kreditą savo butui pirkti, jis sakė, kad labai negerai yra skolintis pinigų“, – prisiminė K. Rudokas.

Išsigandęs, kad dėl paveldėtos skolos gali viską prarasti, K. Rudokas pagalbos kreipėsi į „šiek tiek pažįstamą“ tuometį Seimo narį Remigijų Ačą. Iš parlamentaro komandos K. Rudokas išgirdo, kad taip būti negali: teisininkus stebino, kad kažkas 90-mečiui išdavė paskolą, tačiau per pusantrų metų taip ir nesikreipė dėl negrąžintos sumos. Parlamentaras stojo į K. Rudoko pusę ir kreipėsi ne tik į policijos generalinį komisarą, bet ir generalinį prokurorą. Būtent tada teisėsauga ir sužinojo apie „Turtuvos grupę“, o jai neoficialiai iš Pravieniškių vadovavęs A. Raziūnas, kuris greičiausiai telefonu ir bendravo su K. Rudoku, kaip tik tuo metu lygtinai buvo išleistas į laisvę.

Kai apie jo seneliui paspęstus spąstus paskelbė
Delfi
, teisėsaugą užplūdo ir daugiau žmonių, kurie taip pat skundėsi „Turtuvos grupe“.
„Turtuvos grupės“ generalinė direktorė A. Raziūnė pareigūnams prisipažino, kad B. Luža į jos vadovaujamą bendrovę kreipėsi perskaitęs skelbimą Rokiškio laikraštyje apie teikiamas teisines paslaugas – paskambinęs senolis esą norėjo bylinėtis su savo sūnumi dėl išlaikymo. Dėl to buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis, o tada B. Luža neva panoro pasiskolinti pinigų. Ir šie pinigai esą buvo paskolinti, kai 90-metis atvažiavo į Kauną ir pasirašė dokumentus.
Andrius Raziūnas
Tačiau pareigūnai nustatė, kad B. Luža buvo pernelyg prastos sveikatos ir į Kauną nevažiavo, o A. Raziūnė greičiausiai pati apsilankė jo namuose ir paruošė reikalingus dokumentus teisminiam procesui prieš šio sūnų pradėti. O vėliau, vykdydama sutuoktinio nurodymus, esą ir paruošė dokumentus, kad senolis pasiskolino 30 tūkst. Lt, šiuos dokumentus už jį ir pasirašė, nes ekspertai nustatė, kad paskolos sutartis pasirašyta ne B. Lužos parašu. O kad būtų įtikinamiau, jog paskola tikrai buvo suteikta, kitą kartą būdama Rokiškyje nuėjo į banko skyrių ir B. Lužos vardu pervedė palūkanas į „Turtuvos grupės“ sąskaitą.

Jeigu į šią istoriją K. Rudokas nebūtų paprašęs įsikišti tuomečio Seimo nario, greičiausiai tektų padengti šią išgalvotą skolą. O kai apie jo seneliui paspęstus spąstus paskelbė Delfi, teisėsaugą užplūdo ir daugiau žmonių, kurie taip pat skundėsi „Turtuvos grupe“.

Skola už metalą

Šį straipsnį perskaitė ir Elektrėnuose gyvenanti vienos bendrovės direktoriaus dukra Vaida – jos tėvas buvo paguldytas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, todėl ši į savo rankas perėmė tėvo verslą. Tiksliau – problemas dėl šio verslo.

K. Rudokas
Vaida man rodė sutartį, kurioje buvo mano senelio asmens kodas, tačiau gyvenamoji vieta buvo nurodyta ne Rokiškyje, o Kaune – Donelaičio g. 8 (vėliau sužinojau, kad šiame pastate yra įsikūrusi biblioteka).
„Po straipsnio pasirodymo ir kreipimosi į teisėsaugą į mane kreipėsi Vaida, labai norėjo susitikti pasikalbėti, – sakė K. Rudokas. – Kai susitikome, ji paaiškino, kad neva jos tėvukas, kuris jau miręs, mano seneliui buvo skolingas už kažkokį metalą apie 24 tūkst. Lt. Tai mane dar labiau nustebino, nes senelis jokio metalo nei pirko, nei pardavė, nei turėjo vietos, kur laikyti, nei motyvo jį pirkti ar parduoti. Bet Vaida man rodė sutartį, kurioje buvo mano senelio asmens kodas, tačiau gyvenamoji vieta nurodyta ne Rokiškyje, o Kaune – Donelaičio g. 8 (vėliau sužinojau, kad šiame pastate yra įsikūrusi biblioteka). Dar Vaida paaiškino, kad su ja taip pat buvo susisiekusi bendrovė „Turtuvos grupė“ – esą ji išsigandusi jiems sumokėjo reikalaujamą pinigų sumą. Ji sakė, kad į teisėsaugą nesikreipė, nes bijojo, tačiau iš jos pasakojimo supratau, kad pati yra kažkada kreipusis į šią bendrovę dėl jai iškilusių problemų ir ši bendrovė jai padėjusi.“

Kai pareigūnai ėmėsi domėtis šia istorija, paaiškėjo dar viena afera – esą senolis 2012 m. (gerokai anksčiau, nei susisiekė su skolų išieškojimo bendrove) su Vaidos tėvui priklausančia metalo supirkimo bendrove sudarė sutartį dėl vamzdžių, skardos, armatūros ir kampuočių pirkimo už beveik 31 tūkst. Lt, o sutarties pasirašymo dieną bendrovė esą jam sumokėjo pusę sumos. Vėliau likusią skolą padengė verslininko dukra – pinigus ji iš tikrųjų sumokėjo „Turtuvos grupei“, kuri skolą neva perpirko iš B. Lužos.

Maža to, Vaida buvo apgauta dar ne kartą – į laisvę lygtinai paleistas A. Raziūnas moterį įtikino, kad jos tėvas „su labai žinoma ir garbinga moterimi, kuri labai daug paaukojusi labdarai ir pastačiusi Šiauliuose bažnyčią“ ir yra vieno Seimo nario giminaitė, esą pasirašęs paskolos sutartį ir, jeigu ši neatiduos bent 50 tūkst. Eur, praras visą savo turtą. Ta verslininkė – kartu su A. Raziūnu teisiama pensininkė Antanina Stafeckienė (gim. 1932 m.). Jai moteris bandė grąžinti tariamą tėvo skolą – kartą asmeniškai padavė 13 tūkst., o vėliau dar beveik 29 tūkst. Eur perdavė per A. Raziūną.

Ikiteisminio tyrimo metu Vaida pareigūnams pasakojo, kad pirmą kartą su „Turtuvos grupe“ susidūrė dar 2014 m. vasarą, kai sulaukė skambučio iš šios bendrovės vadovės A. Raziūnės – paskambinusi ji pranešė apie skolą B. Lužai.

„Kadangi mano tėtis susirgo ir buvo išvežtas priverstinai gydytis į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, visa jo įmonės veikla sustojo ir pradėjo augti skolos, – sakė Vaida. – Paskambinusi A. Raziūnė klausė, ką aš ketinu daryti. Kadangi tarp tėvo dokumentų buvau mačiusi sudarytą sutartį dėl metalo pirkimo, pažadėjau, kad sumokėsiu skolą už tėvą. Bet tuo metu neturėjau pakankamai lėšų, todėl nesumokėjau, be to, man tėtis aiškino, kad jis tikrai nepažįsta B. Lužos ir jam nieko nėra skolingas. Tačiau aš tėčiu netikėjau, maniau, kad gal jis tikrai neatsimena. Po maždaug dviejų mėnesių vėl paskambino A. Raziūnė ir pranešė, kad bendrovę padavė į teismą dėl skolos priteisimo. Vėliau gavau teismo pranešimą, kad iš tėvo priteista apie 30 tūkst. Lt skolos B. Lužai. Tiesa, teismo pranešime skolininku buvo įvardytas mano tėvas, nors B. Lužai buvo skolinga jo bendrovė.“

Vėliau, anot jos, paskambinusi A. Raziūnė pranešė, kad „Turtuvos grupė“ perpirko jos tėvo skolą, todėl kuo skubiau reikia sumokėti 10 tūkst. Lt, o kitą skolą bus galima sumokėti dalimis. Vaida tikino, kad šią skolą maždaug per metus padengė.

Paslaptingos ponios skambutis

Tačiau kol visa skola nebuvo sumokėta, Vaida nutarė praplėsti bendradarbiavimą su „Turtuvos grupe“ ir pasirašyti teisinių paslaugų sutartį dėl jos tėvo įmonės skolų.

„Tėvas buvo ligoninėje, o skolų labai daug, todėl, kad jos nedidėtų, pasirašiau šią sutartį“, – teigė moteris.

Po šio sutarties pasirašymo Vaida sulaukė dar vieno skambučio iš „Turtuvos grupės“, bet šįkart jai skambino ne A. Raziūnė, o vyras, prisistatęs teisininku Eimantu Stoniu. Pareigūnai išsiaiškino, kad juo prisistatydavo kalinys A. Raziūnas.

Vaida
Moteris pasakė, kad yra iš Šiaulių, turėjo verslo reikalų su metalais ir statybomis su mano tėčio firma, o šis ją gerai pažįsta. Ir dar pridūrė, kad yra prisiteisusi 1,5 mln. Lt, bet savo vardo ir pavardės nepasakė – sakė, kad tėtis žinos apie kokias skolas eina kalba.
„Paskui jis man skambino ne kartą ir vis pranešdavo apie tėvo bendrovės skolas, kurias galop sumokėjau“, – teigė baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja pripažinta moteris.
O tada Vaida iš teisininko Eimanto sužinojo, kad jos tėvo bendrovė yra minima „kažkokiose bylose“, nes esą neįvykdė įsipareigojimų, todėl teismas jau priteisė dideles sumas. Ir šias skolas teks grąžinti.

„Eimantas pažadėjo atsiųsti teismo nutarčių kopijas, tačiau neatsiuntė ir, kai jam tai priminiau, išgirdau, kad jos dar yra apskųstos, kol kas teismo sprendimai neįsiteisėjo, tai yra ilgas procesas, ir galiu nesijaudinti, – pasakojo Vaida. – Bet vieną dieną man paskambino nepažįstama moteris, kuri primygtinai reikalavo pasikalbėti su mano tėčiu. Kai paaiškinau, kad jis serga, esu jo dukra ir viską jam galiu perduoti, moteris pasakė, kad yra iš Šiaulių, turėjo verslo reikalų su metalais ir statybomis su mano tėčio įmone, o šis ją gerai pažįsta. Ir dar pridūrė, kad yra prisiteisusi 1,5 mln. Lt, bet savo vardo ir pavardės neatskleidė. Sakė, kad tėtis žinos, apie kokias skolas kalbama, prašė duoti jo telefono numerį. Labai nustebau ir išsigandau, keista buvo girdėti apie tokias dideles skolas, nes tėtis pastaruosius dešimt metų nuolat sirgo ir beveik nedirbo. Paskambinusi jam papasakojau apie šį skambutį, bet jis patikino, kad nepažįsta jokios moters iš Šiaulių ir patarė su ja nekalbėti. Bet ta moteris vėl man skambino ir skambino – primygtinai prašė duoti tėčio telefono numerį arba gydymo įstaigos adresą, o aš prašiau nurodyti vardą ir pavardę, bet ši atkirto, kad man kol kas nėra reikalo ją pažinti, esą, kai ateis laikas, tada ir susipažinsime. Ir pagrasino – jeigu neduosiu telefono numerio, ji kreipsis į policiją dėl bylos iškėlimo.“

Vaida vis tiek nedavė numerio, bet sutarė, kad šiai iš ligoninės paskambins jos tėvas ir pasikalbės. Bet jis net neketino – nėra reikalo veltis į pokalbius su nepažįstamaisiais.

„Apie tai papasakojau Eimantui, jis vėliau man pasakė, kad sistemoje mato, jog 2014 m. esą yra visas pluoštas neatsiimtų teismo laiškų ir dar vienas laiškas neatsiimtas 2015 m. sausio mėnesį, siūlė atvykti, pažiūrėti tuos teismo dokumentus, sakė, kad ten yra ir vardai, ir pavardės, asmens kodai, ta moteris yra sena, čia kažkokie asmeniniai tėčio reikalai, – kalbėjo Vaida. – Aš tada atvykti negalėjau, bet vėliau, kai pabandydavau susitarti dėl laiko, Eimantas vis atidėliodavo – tų dokumentų iki šiol nemačiau.“

Vaida, ar jūs esate savižudė?

O tada kaip tik Delfi buvo paskelbtas straipsnis apie „Turtuvos grupę“, minima jai teisines paslaugas teikianti bendrovė, taip pat ir B. Lužos pavardė, kuriam tėvas esą buvo skolingas.

Vaida
Po kiek laiko man paskambino Eimantas ir paklausė: „Vaida, ar jūs esate savižudė? Ar jūs žinote, kur jūs lendate?“
„Išsigandau, pagalvojau, kad esu apgauta, todėl susiradau B. Lužos anūką K. Rudoką ir papasakojau savo istoriją, o jis man pasiūlė kartu kreiptis į teismą, – sakė Vaida. – Bet bylinėtis nenorėjau – juk skola jau buvo sumokėta, nesitikėjau, kad atgausiu pinigus. O po kiek laiko man paskambino Eimantas ir paklausė: „Vaida, ar jūs esate savižudė? Ar jūs žinote, kur lendate?“ Sakė, kad šiandien teisme buvo paminėtas mano tėtis, bet aš atsakiau, kad nieko nežinau, į jokius teismus nenoriu lįsti, prašiau mane palikti ramybėje. Tada jis į elektroninį paštą atsiuntė du nuskenuotus bylos lapus, ten iš tikrųjų buvo minimas mano tėtis ir B. Luža. Tada primygtinai reikalavo susitikti, nes tai – pokalbis ne telefonu. Kai po kelių dienų susitikome Elektrėnuose, jis aiškino, kad šitą bylą K. Rudokas pralaimės, liks be pinigų, plikas ir basas, galės su vaiku gyventi gatvėje, o jie bylą specialiai vilkins kuo ilgiau, rašys kuo daugiau ieškinių, kad K. Rudokas sumokėtų kuo daugiau pinigų. Aiškino, kad visi dokumentai yra tvarkingi, K. Rudokas neva pats meluoja, apie visas paskolas jis žino, pats pasakojo, o manimi, durnele, tik pasinaudoti nori – jeigu ir aš lįsiu į šitą bylą, pati irgi liksiu be pinigų, nes baigtis ir taip aiški.“
Vaida patikėjo – juk taip įtikinimai kalbėjo „Turtuvos grupės“ teisininkas Eimantas. O šiam to tik ir tereikėjo – netrukus įvykusio susitikimo metu jis pasidomėjo, kaip Vaidai „baigėsi skolų reikalai su ta sena moterimi iš Šiaulių“.

„Atsakiau, kad nieko nežinau, negavau jokių dokumentų, bet Eimantas pradėjo pasakoti, kad ten yra labai negeri dalykai, mano tėtis yra pasirašęs lyg laidavimo sutartį, minėjo dideles pinigų sumas, – prisiminė Vaida. – Sakė, kad toms sumoms padengti neužteks nei mano, nei tėčio turto; jis buvo susisiekęs su ta sena moterimi, jai papasakojo, kad mano tėtis guli ligoninėje, o ta moteris nusprendė laukti, kol jis pasveiks, bet kadangi jis ką tik buvo miręs, situacija keičiasi – anksčiau ar vėliau ta moteris sužinos apie mirtį ir kreipsis į teismą, o aš vieną dieną rasiu antstolių raštelį, kad turtas areštuotas.“

Vaida
Eimantas žadėjo dar kartą pasikalbėti su ta sena moterimi, sakė, kad aš esu geras ir teisingas žmogus, graži moteris, jam gaila mano vaikų, ramino, jog viskas bus gerai.
Vaidai sunku buvo patikėti, ką išgirdo, bet Eimantas ją vis ramino, kad bandys pagelbėti. O kitą dieną paskambinęs papasakojo, kad su šiauliete vėl buvo susitikęs, ši vėl aiškino, jog nori kuo greičiau atgauti savo pinigus.

„Eimantas žadėjo dar kartą pasikalbėti su ta sena moterimi, sakė, kad aš esu geras ir teisingas žmogus, graži moteris, jam gaila mano vaikų, ramino, jog viskas bus gerai, – pasakojo Vaida. – O kitą dieną paskambinęs pasakė, kad buvo nuvykęs susitikti su ta moterimi, turėjo labai sunkų ir nemalonų pokalbį, esą mano tėvas tą moterį norėjo apgauti, o ji į kažkokį bendrą projektą yra investavusi daug pinigų, net rodė dokumentus, o dabar tenori atsiimti tai, kas jai priklauso. Tuos dokumentus ji žadėjo parodyti teisme. Eimantas sakė, kad moterį įtikino, jog esu sąžiningas žmogus ir nepasielgsiu kaip tėvas, tačiau vis tiek dabar reikia sumokėti bent 50 tūkst. Eur. Tai buvo kosminiai pinigai, net apsiverkiau iš šoko.

Aplankas su dokumentais

Vaida prisipažino, kad turi vos 4 tūkst. Eur, o tėvo bendrovės sąskaitoje yra dar apie 10 tūkst. Eur.

„Bet Eimantas pasakė, kad mažai, reikia galvoti, ką būtų galima greitai parduoti“, – sakė ji.

Įkalbėta apsimetėlio teisininko ji šiam aprodė tėvui priklausantį sandėlį, bet esą jis nėra vertas didelių pinigų, todėl netiko. Be to, jame ką tik buvo kilęs gaisras, todėl reikėjo skirti pinigų remontui.

Vaida
Eimantas labai supyko, sakė, kad jis čia kaip durnelis stengiasi, laksto, tariasi dėl manęs, sirba, kad visko neprarasčiau, o aš vėl kalbu tą patį – gi žinau, kad yra dokumentai ir kai juos pamatysiu, tada nebeturėsiu nieko.
„Jis visą laiką mane įtikinėjo, kad būtų kvaila viską prarasti, reikia surinkti tuos pinigus, nes kitaip bus šakės, – prisiminė Vaida. – Neradau vietos, labai norėjau pasižiūrėti tėvo pasirašytus dokumentus, todėl vakare paskambinau Eimantui ir pasakiau, kad vis tiek noriu pamatyti visas tas sutartis ir visus kitus dokumentus, o vėliau – kas bus, tas bus. Eimantas labai supyko, sakė, kad jis čia kaip durnelis stengiasi, laksto, tariasi dėl manęs, dirba, kad visko neprarasčiau, o aš vėl kalbu tą patį – juk žinau, kad yra dokumentai, kai juos pamatysiu, tada nebeturėsiu nieko. Pasakė, kad galiu daryti, kaip tik noriu, žadėjo atvežti rytoj tuos dokumentus. Ir numetė ragelį, daugiau neatsiliepė, neatsakė į SMS žinutę.

Kitą dieną nuvažiavau į Kauną – Eimantas sakė, kad nemiegojo visą naktį, važiavo į Šiaulius ir man atvežė tuos dokumentus, galėsiu juos pasiimti ir dingti. Kalbėjo labai piktai. Kai susitikome, liepė sėstis į jo automobilį „Audi Q7“, parodė storą aplanką ir paklausė, ar tikrai noriu jį pasiimti, nes, kai pamatysiu tuos dokumentus, man bus šakės, tokie žmonės nenori, kad jų pavardės būtų viešai žinomos, galiu net neabejoti, kad parašai ten yra tikri, nes tokiose bylose, kai kalbama apie dideles sumas, yra atliekama parašų ekspertizė. O gal išvis ekspertizės net neskirs, nes ta moteris yra žinoma ir garbinga, o mano tėvas – psichinis ligonis, juo net niekas netikės, o aš tada liksiu ir be buto, ir be sandėlio. Verkiau, kad nenoriu visko prarasti, tiek darbo įdėjau, atidaviau tėčio skolas, man tikrai buvo labai baisu – aplanko su dokumentais taip ir neišdrįsau paimti ir peržiūrėti.

Tokia pati apgavikė kaip ir tėvas

Eimantas moteriai liepė surinkti kuo daugiau pinigų ir pažadėjo suorganizuoti susitikimą su mįslinga šiauliete.

Vaida
Jis sakė, kad ta moteris yra žinoma ir garbinga, o mano tėvas – psichinis ligonis, juo net niekas netikės.
„Anksčiau gyvenime nebuvau susidūrusi su tokiais dalykais, todėl patikėjau, kad tai yra tiesa, – padariau taip, kaip liepė Eimantas, man atrodė, jog nepaklususi jo nurodymams viską prarasiu“, – Vaida sakė, kad po kelių dienų su 13 tūkst. Eur atvažiavo į Kauną ir su Eimantu nuvyko į vieną „Akropolio“ kavinių.
„Eimantas sakė, kad čia mūsų lauks ta moteris, kuriai turėsiu paduoti voką su pinigais, liepė nieko jos neklausinėti, tik atsakyti, jei ši ko nors klaus, – prisiminė Vaida. – Kavinėje laukė sena moteris, kokių 70–80 metų, tvarkingai apsirengusi, inteligentiška. Eimantas priėjęs pasisveikino, aš irgi. Iš karto padaviau voką su pinigais – ji įsidėjo į rankinę. Sakė: „Tavo tėvas labai negražiai pasielgė, mus apgavo, tikiuosi, tu taip nepasielgsi.“ Pažadėjau, kad taip nebus. Ir išėjome – Eimantas pažadėjo, kad su ja dar susisieks.“

Po šio susitikimo, Vaidos teigimu, Eimantas labai džiaugėsi: „Liepė ir man džiaugtis, sakė, kad manimi pasitiki, dabar galėsiu toliau ramiai dirbti, nuomoti sandėlį ir nieko nebijoti, niekas iš manęs turto nepaims. Bet, sakė, reikia kuo greičiau surinkti likusius pinigus – 37 tūkst. Eur, nes taip yra sutarta. Pasiūlė man parduoti tėvo butą Kaune, kurį esu paveldėjusi. Bet aš nesutikau. Eimantas supyko, ėmė šaukti, kad nesilaikau žodžio, esu tokia pati apgavikė kaip ir mano tėvas – negi man negerai, kad lieka sandėlis, jeigu ne Eimantas, tai aš ir jo dabar neturėčiau. Sakė, kad labai dėl manęs stengėsi, turiu būti jam dėkinga, bet aš ir vėl keliu problemų.“

Pardavė ir butą – džiaukis ir dėkok

Vaida teisininkui Eimantui pakluso – šis surado nekilnojamojo turto įmonę, kuri netrukus pasiūlė ir pirkėją.

„Jis mane privertė butą parduoti pačiam pirmam susidomėjusiam pirkėjui, o pinigus liepė atiduoti jam – pardavusi butą gavau 29 tūkst. Eur, taip ir padariau – kai tik išėjome iš notaro, jis paėmė pinigus, – sakė Vaida. – Visa tai įvyko taip greitai, kad net negalėjau patikėti, jog netekau tėvo buto. Viskas atrodė kaip per miglą, Eimantas manęs niekur nepalikdavo vienos, nuolatos arba piktai, arba gražiai kalbėdavo, kad privalėjau parduoti butą, tik taip galiu išgelbėti sandėlį, kad sandėlis yra vertingesnis negu butas, o butui dirbdama užsidirbsiu, čia nėra jokios problemos, liepė nesijaudinti, sakė, viskas yra gerai, aš turiu tik džiaugtis bei jam dėkoti, kad viskas taip gerai išėjo.“

Vaida
Per tas savaites Eimantas sužinojo viską apie mane ir mano gyvenimą, papasakojau jam apie visas ištikusias bėdas, apie tėvo ligą, mirtį, sandėlyje kilusį gaisrą.
Vaidos teigimu, tada Eimantas pažadėjo jos nepalikti vienos – sakė, kad ir toliau padės, pakonsultuos statybų klausimais, taip pat sutvarkys visus tėvo bendrovės dokumentus, nes jie turi būti tvarkingi, kitaip gali tekti valstybei mokėti baudas.

„Per tas savaites Eimantas sužinojo viską apie mane ir mano gyvenimą, papasakojau jam apie visas ištikusias bėdas, apie tėvo ligą, mirtį, sandėlyje kilusį gaisrą, – sakė ji. – Paskambinusi Eimantui paprašiau padėti sutvarkyti įmonės dokumentus, pasiguodžiau, ir nuo tada mūsų bendravimas tapo labai intensyvus: mes skambinomės vienas kitam, kalbėjome ne tik apie įmonės veiklą, bet ir pradėjome bendrauti asmeniniais klausimais, jis su manimi visą laiką bendravo labai draugiškai, visada užjausdavo.“

Žiūrėk man į akis

Vyras ir moteris nutarė vėl susitikti, bet šįkart – ne darbo reikalais.

„Susitikome prie „Maximos“ parduotuvės, – pasakojo Vaida. – Šio susitikimo metu jam papasakojau apie vos ne visą savo gyvenimą ir bėdas. Eimantas buvo labai mandagus vyras, inteligentas, gražus, patrauklus – jis man rodė dėmesį kaip moteriai, tada atrodė tobulas, todėl per labai trumpą laiko tarpą įgijo begalinį mano pasitikėjimą.“

Pasak Vaidos, neseniai buvo miręs jos tėvas, todėl Eimantas jai padėjo išspręsti klausimus dėl palikimo paveldėjimo.

„Eimantas man pasakė, kad tėvo įmonės dokumentams tvarkyti jam reikalingi dokumentų originalai, todėl juos visus jam ir atidaviau. Gyvenu Elektrėnuose ir kiekvieną dieną važiuodavau į Kauną, kur vyko tėvui priklausančio sandėlio remontas po gaisro, – pasakojo moteris. – Čia dažnai atvažiuodavo ir Eimantas, padėdavo, patardavo, ką toliau daryti. Taip mes labai gražiai bendravome kelis mėnesius, iki rudens pradžios, – tada jis man net automobilį padėjo nusipirkti.

Vaida
Susitikęs jis visą laiką liepdavo jam žiūrėti į akis ir tuomet aiškindavo, kaip aš turiu elgtis. O konfliktui pasibaigus, Eimantas vis sakydavo, kad tai daro tik dėl manęs, nes labai nerimauja.
Bet kai sandėlis buvo suremontuotas, Eimantas pradėjo keistis kaip žmogus – pajutau, kad pradėjo mane labai kontroliuoti. Kadangi po remonto kiekvieną dieną nevažinėjau į Kauną, jis ėmė reikalauti, kad praneščiau apie bet kokius savo veiksmus. Aš, žinoma, ėmiau prieštarauti, o kai tik jam prieštaraudavau, kildavo konfliktas. Susitikęs jis visą laiką liepdavo jam žiūrėti į akis ir tuomet aiškindavo, kaip aš turiu elgtis. Konfliktui pasibaigus, Eimantas vis sakydavo, kad tai daro tik dėl manęs, nes labai nerimauja.“

Tada Vaida nežinojo, kad turtinga pensininkė iš Šiaulių – A. Stafeckienė, kurią A. Raziūnas išnaudodavo savo aferoms daryti ir taip imitavo tariamos skolos grąžinimą.

Partrenkei dviratininką – teks atsakyti

Vaida prisiminė ir kitą istoriją, kuri jai kaip reikiant buvo įvariusi baimės. Tuo metu ji su Eimantu jau palaikė itin draugiškus santykius, bet gyveno su savo vyru. Vieną 2016 m. rugpjūčio savaitgalį moteris su draugais dalyvavo baidarių žygyje, šioje kelionėje susipyko su vyru ir grįžo į namus.

Vaida
Atsibudau tik kitos dienos ryte kažkokiame bute Kaune. Eimantas sėdėjo greta. Tada jis manęs paklausė, ar žinau, kad „nukaliau“ dviratininką.
„Apie tai papasakojau Eimantui, jis mane ramino, patarė daugiau nekonfliktuoti su vyru, nesiaiškinti santykių, o eiti ramiai į mašiną ir laukti, kol jis atvažiuos, – žadėjo kaip galima greičiau atvažiuoti, sakė, tada galėsime pasikalbėti, – pasakojo moteris. – Buvau išgėrusi gal kokias keturias skardines alaus, paklausiau Eimanto patarimo ir nuėjau į prie namų stovėjusį savo automobilį. Atsisėdau ant galinės automobilio sėdynės, laukdama Eimanto užmigau. Atsibudau tik kitos dienos ryte kažkokiame bute Kaune. Eimantas sėdėjo greta. Tada jis manęs paklausė, ar žinau, kad „nukaliau“ dviratininką. Nieko neprisiminiau, bet Eimantas sakė, kad atvažiavo į Elektrėnus, manęs nerado prie namų, todėl ėmė važinėti po miestą ir manęs ieškoti. Sakė, kad mane rado vidury Elektrėnų, mano automobilyje visu garsu grojo muzika, aš sėdėjau vairuotojo kėdėje, o šalia automobilio gulėjo dviratis, sėdėjo kruvinas dviratininkas, būriavosi žmonės, mano automobilis buvo apdaužytas.“

Tokia žinia Vaidai sukėlė tikrą šoką, o Eimantas tęsė toliau – esą šis ją įsitempė į savo automobilį, nors ji ir priešinosi, o iš eismo įvykį filmavusių žmonių paėmė mobiliojo ryšio telefonus ir visus įrašus ištrynė.

Asociatyvi nuotrauka
„Dviratininkui įbrukau tavo automobilio raktelius, padėjau įdėti dviratį į bagažinę ir paprašiau kuo greičiau dingti, kol neatvažiavo policija“, – Eimanto žodžius citavo Vaida.

Jos teigimu, Eimantas ją įtikino, jog su nukentėjusiuoju dviratininku susitarė, kad jos automobilis šiam lieka kaip užstatas, dėl to jis nesikreips į policiją. Bet esą vyras pareikalavo 10 tūkst. Eur, o Eimantas pažadėjo tuos pinigus atvežti.

Angelo sargo įrodymas – kruvini marškinėliai

„Tada Eimantas man padavė mano marškinėlius, kurių priekinė dalis buvo kruvina, nors nei ant savo veido, nei ant kitų kūno vietų jokių sužalojimų nebuvo, taip pat nejaučiau jokių sumušimų, – sakė Vaida. – Aš išsigandau, mane ištiko didelis šokas, verkiau, negalėjau patikėti, kad taip gali būti. Blogiausia, kad nieko neprisiminiau, – tikrai žinojau, jog niekur negalėjau važiuoti, Eimanto laukiau automobilyje. Niekaip negalėjau suprasti, kaip taip galėjo nutikti, juk net nebuvau daug išgėrusi. O Eimantas net kelis kartus manęs paklausė, ar tikrai nieko neatsimenu... Kai suprato, jog visiškai nieko, ėmė aiškinti, kad šitas reikalas tikrai geruoju nesibaigs, nes vairavau girta ir dar sužalojau dviratininką, todėl mane tikrai pasodins į kalėjimą, o vairuotojo pažymėjimą atims visam laikui. Bet kartu jis džiaugėsi, kad yra mano angelas sargas ir nutiko tikras stebuklas, jog spėjo laiku atvažiuoti ir mane išgelbėti, – jei būtų nors kelias minutes pavėlavęs, dabar aš sėdėčiau areštinėje, o ne čia.“

Vaida
Eimantas džiaugėsi, kad yra mano angelas sargas ir nutiko tikras stebuklas, kad jis spėjo laiku atvažiuoti ir mane išgelbėti – jei būtų nors kelias minutes pavėlavęs, dabar aš sėdėčiau areštinėje.
Vaidos teigimu, patekus į tokią situaciją reikėjo veikti nedelsiant, todėl ji nuvažiavo pas močiutę, pasiskolino 600 Eur, o kruvinus marškinėlius išmetė.

„Eimantas sakė, kad turi dviratininko telefono numerį, bet man jo nedavė – tyčiojosi, kad aš pati tikrai su tuo vyru nesusikalbėsiu, jau ir taip prisikalbėjau ir prisidirbau pakankamai, todėl, jeigu noriu, kad padėtų, turiu tylėti ir jo klausyti, – neįtikėtiną istoriją toliau pasakojo Vaida. – Jis žadėjo man paskolinti pinigų, sakė, kad labai tikisi, jog dviratininkas nepersigalvojo ir viskas bus gerai, o man liepė melstis, kad tik kas nors apie įvykį nebūtų pranešęs policijai.“

Moters teigimu, vėliau Eimantas pasakė, kad dviratininkui sumokėjo 10 tūkst. Eur, šis grąžino automobilį ir patvirtino, jog neturi jokių pretenzijų.

„Tuo viskas ir pasibaigė, bet po kurio laiko Eimantas pradėjo reikalauti, kad už dviratininkui sumokėtus pinigus jam kaip garantą užrašyčiau savo butą, o, kai pinigus grąžinsiu, jis butą perrašys atgal, – sakė Vaida. – Nesutikau, tai jį labai sunervino, pyko, rėkė, grasino.“

Moteris sakė, kad Eimantui buvo spėjusi grąžinti 2 tūkst. Eur, o dabar mano, jog net nebuvo pakliuvusi į jokią avariją ir dviratininko nesužalojo.

Tu priklausai tik man

Moters teigimu, netrukus Eimantas ėmė vis dažniau prašyti paskolinti automobilį – net ne vienai dienai: „Sakydavo, kad jo automobilis sugedo.“

O kai atvažiuodavo automobilį grąžinti, be jokios priežasties pradėdavo kalbėti užuolankomis apie kalėjimą.

„Sakydavo, kad jei koks žmogus jį išduos ir teks sėsti į kalėjimą, tai jis neva vis tiek išeis po 2–3 metų ir tam išdavikui gali atsitikti nelaimingas atsitikimas, – prisiminė Vaida. – Po kelių tokių pokalbių pradėjau suvokti, kad tokie grasinimai netiesioginiu tekstu yra adresuoti būtent man. Ir tada aš pamačiau tikrąjį jo veidą: jis tapo agresyvus, labai greit supykstantis, jei paprieštaraudavau, pradėdavo mane įžeidinėti, su manimi grubiai kalbėdavo, vadindavo „žiurkiasnuke“, „kekše“ ir visokiais kitokiais bjauriais bei įžeidžiančiais žodžiais.“

Vaida
Eimantas sakydavo, kad jei koks žmogus jį išduos ir pasodins į kalėjimą, tai jis neva vis tiek išeis po 2-3 metų ir tam išdavikui gali atsitikti nelaimingas atsitikimas.
Vaida neslėpė, kad labai išsigando ir nuo naujos simpatijos bandė atsiriboti, net neatsiliepdavo į telefono skambučius, tačiau „už tai atsiimdavau su kaupu“.

„Eimantas ant manęs šaukdavo, rėkdavo, kad neturiu teisės neatsiliepti į skambučius, išjungti telefoną, – aš tikrai pradėjau jo bijoti“, – sakė moteris.

Tai, ko gero, supratęs A. Raziūnas nutarė išpirkti savo klaidą – juk anksčiau dėl jo bet kam galėjusi ryžtis moteris kasdien vis labiau tolo.

Daugiau nebegalėjau: daryk, ką nori

„Tarpušventyje tarp Kalėdų ir Naujųjų metų paskambinęs Eimantas paklausė, ar nenorėčiau pabūti gražiai apsirengusi, – prisiminė Vaida. – Nesupratau, ką tai reiškia, bet jis konkrečiai nieko nesakė, tik liepė, kad būčiau tiesiog gražiai apsirengusi, pasidažiusi ir susišukavusi. Aš nei sutikau, nei nesutikau, tiesiog tuo metu šių jo žodžių nesureikšminau, tik pagalvojau, kad taip mane kviečia kur nors išeiti. Vėliau jis vėl paskambino ir pasakė, kad pasipuošusi turiu būti kitą dieną, – žadėjo man paskambinti. Nutiko taip, kad aš sutartu laiku užmigau ir į jo skambučius neatsiliepiau.

Ryte bandžiau perskambinti, bet jo telefonas buvo išjungtas. Vėliau išvažiavau į Kauną, man paskambino Eimantas ir pasiūlė susitikti. Kai privažiavau prie jo automobilio, jis liepė sėsti į automobilį „BMW X6“, o čia ėmė man grasinti – rėkė, kad aš jam viską sušikau. Dar bandžiau teisintis, bet jis iš manęs atėmė rankinę su telefonu, užrakino automobilį ir pradėjo mane vežioti po Kauną.
Vaida
Eimantas sakė, kad šiandien į Elektrėnus negrįšiu, mano vaikus pavers prostitutėmis arba padarys taip, kad vaikai manęs visą gyvenimą nekęs, nes juos padarys narkomanais.
Visą kelią jis mane terorizavo, kad esu kalta, jog sugadinau projektą, dabar jis turės didelį nuostolį, nukentės jo reputacija, nes jis yra tas, kuris viską padaro. Vis klausė, ką aš dabar darysiu šitaip prisidirbusi, taip pat grasino, kad mane pakas, kad lūš rankos, kojos, aš net nenuvažiuosiu iki Elektrėnų. Norėjau išlipti, bet jis neišleido, o, kai man prasidėjo isterija ir aš pasakiau, kad tegul daro, ką nori, Eimantas išvis susinervino – sakė, kad dabar man jau bus viskas. Ir tada mane vežė link Vilniaus, vis kartodamas, kad šiandien į Elektrėnus negrįšiu, mano vaikus pavers prostitutėmis arba padarys taip, kad vaikai manęs visą gyvenimą nekęs, nes juos padarys narkomanais. Ir toliau terorizuodamas pareiškė, kad dabar važiuojame į draudimo bendrovę, kur aš sudarysiu gyvybės draudimo sutartį, naudos gavėjai bus mano vaikai.“

Pasak Vaidos, Eimantas savo grasinimų neįvykdė – pusiaukelėje apsuko automobilį ir grįžo atgal į Kauną. Bet nuo to moteriai nė kiek nebuvo lengviau: „Jis visą kelią buvo mane suėmęs už rankovės ir ją tampė sakydamas, „ar supranti ką padarei“, dažnai kartodavo, kad geras liudytojas yra miręs liudytojas.“

Surado prie naktinio klubo

„Buvau labai išsigandusi, tokio Eimanto dar nebuvau mačiusi, galvojau, kad tikrai negrįšiu namo, – sakė moteris. – Išsigandau ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaikų.“

Vis dėlto, A. Raziūnas moterį paleido ir ši grįžo į namus. Bet net ir tada ji su vyru nenutraukė santykių – po kiek laiko kartu važiavo į Vilnių.

„Buvau išgėrusi, bet jis vis tiek man liepė kartu važiuoti. Kai atvažiavome, mane paliko automobilyje kažkuriame daugiabučių rajone ir liepė išsiblaivyti, o pats išėjo, – prisiminė Vaida. – Grįžęs po trijų valandų vėl ėmė piktintis, kad neišsiblaiviau, jis taip pat yra išgėręs ir negali vairuoti, todėl jeigu mus sustabdys policija, jis mane užkas. Tada Eimantas mane nuvežė iki Elektrėnų, persėdo į savo automobilį ir liepė man važiuoti iš paskos į Kauną. Čia aš nuvažiavau pas močiutę.“

Praėjus dar savaitei po šio įvykio Vaida buvo viename Kauno naktiniame klube. Kai apie 3 val. iš jo išėjo, pamatė jos laukiantį A. Raziūną.

„Nežinau, kaip jis sužinojo, kad esu klube, bet, vos tik mane pamatė, iš karto ėmė šaukti, kodėl jam nepranešiau, kur einu, pradėjo priekaištauti, kad iš klubo išėjau su kažkokiu gruzinu, nors tikrai nieko nebuvo, ir liepė man sėsti į jo automobilį“, – moters teigimu, automobilyje sėdėjo kita mergina, o jis Vaidą pažadėjo nuvežti iki močiutės namų.

Vaidą labai nustebino toks Eimanto persekiojimas, taip pat reikalavimas atsiskaityti už kiekvieną savo žingsnį.

A. Raziūnas
Nebus tau jokių sutarčių, jokių užsakymų, rytoj ryte atvažiuoji į Kauną, perrašai akcijas ir pradingsi visam laikui.
„Aš jam pasakiau, kad koks jo reikalas, kur ir su kuo važiuoju, jis neturi teisės manęs persekioti, per jį neturiu savo asmeninio gyvenimo, – pasakojo moteris. – Jis tylėjo, bet, kai atvažiavome prie močiutės namų, išlipo iš automobilio ir kumščiu trenkė į veidą, – nuo smūgio aš net nukritau, tada jis pradėjo mane spardyti. O paskui paėmė už drabužių ir pastatęs išrėkė: „Nebus tau jokių sutarčių, jokių užsakymų, rytoj ryte atvažiuoji į Kauną, perrašai akcijas ir pradingsi visam laikui!“ O tada sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Buvau šoko būsenos, bijojau eiti pas močiutę, todėl išsikviečiau taksi ir išvažiavau į miesto centrą. Eimantas vėl ėmė manęs ieškoti – klausė, kur esu. Melavau, kad pas močiutę, bet vėliau jis suprato, kad manęs ten nėra ir privertė pasakyti, kur esu. O tada įsisodino į automobilį, galop parvežė mane į Elektrėnus – liepė eiti miegoti ir blaivytis.“

Net nebandyk duoti parodymų!

Tai buvo paskutinis kartas, kai ji matė Eimantu apsimetinėjusį A. Raziūną, – kitą dieną vyrą sulaikė policija. Bet net tada moteris neturėjo ramybės – maždaug po savaitės jai telefonu paskambino A. Raziūno advokatu prisistatęs vyras ir paprašė pasakyti savo namų adresą, nes „Eimantas nori parašyti laišką“. Moteris nesutiko, o po kelių savaičių netikėtai sulaukė skambučio iš langų montavimo bendrovės – darbuotoja nurodė, kad reikia patikslinti anksčiau išrašytą sąskaitą faktūrą ir paprašė leisti dokumentus atsiųsti elektroniniu paštu. Vaida nieko blogo neįtarė ir adresą padiktavo, o netrukus gavo laišką, kuriame buvo nuskenuotas A. Raziūno laiškas.

Andrius Raziūnas
„Jame jis man netiesiogiai grasino, liepė neduoti parodymų policijoje, taip pat informuoti, kokius parodymus policijoje jau daviau“, – pasakojo Vaida. Dar po savaitės į moters mobiliojo ryšio telefoną atskriejo SMS žinutė, kurioje buvo domimasi jos vaikų gyvenimu.

Po A. Raziūno sulaikymo Vaidos laukė dar vienas smūgis – moteris sužinojo, kad buvęs jos draugas yra daugybę kartų teistas nusikaltėlis, negana to, į jos vadovaujamą bendrovę įdarbino kitą kalinį. Šis vyras ne tik dirbo pagalbiniu darbininku sandėlyje, bet ir gyveno Vaidai priklausančiame bute Kaune.

„Aš jo ne kartą klausiau, iš kur jis pažįsta Eimantą, tačiau šis visada atsakydavo, jog negali to pasakyti, nes, jeigu pasakys ir apie tai sužinos Eimantas, jam bus blogai“, – Vaidos teigimu, tik tada, kai A. Raziūnas buvo sulaikytas, darbininkas papasakojo, jog su juo kartu sėdėjo įkalinimo įstaigoje ir tą pačią dieną buvo išleisti į laisvę lygtinai.

Vaida
Bijau, kad jis man ir toliau gali kenkti, gali su manimi susidoroti arba man gali „netyčia atsitikti nelaimingas atsitikimas“.
Be to, kalinys atskleidė, kad anksčiau A. Raziūno pavardė buvo Šiktorovas, apie jo įvykdytus nusikaltimus galima paskaityti internete.

Moters teigimu, po A. Raziūno sulaikymo jos vadovaujamą bendrovę ėmė tikrinti įvairių institucijų darbuotojai – ji įtaria, kad už grotų patekęs buvęs jos draugas taip bando kenkti už liudijimą baudžiamojoje byloje, taip pat keršija, nes ji neatsakė į jo iš įkalinimo įstaigos atsiųstus laiškus.

„Bijau, kad jis man ir toliau gali kenkti, gali su manimi susidoroti arba man gali „netyčia atsitikti nelaimingas atsitikimas“, be to, nerimauju, kad nebūtų pakenkta mano vaikams“, – sakė Vaida. Moteris iš A. Raziūno teisme prašo priteisti beveik 50 tūkst. Eur.

Po pasimatymo – į motelį

Tuo metu A. Raziūnas sakė, kad su Vaida jį siejo ne tik darbo, bet ir asmeniniai santykiai – su moterimi jis esą susipažino dar tuo metu, kai kalėjo Pravieniškėse.

„Tarp mūsų užsimezgė romantiškas ryšys, aš jai nesakiau, kad esu A. Raziūnas ir tuo labiau, jog esu nuteistas, įkalinimo įstaigoje atlieku bausmę, – pasakojo jis. – Pamenu, mane iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės išleido trumpalaikių atostogų trims dienoms, todėl susitariau su Vaida susitikti. Mūsų pasimatymas įvyko Kaune – išgėrėme kavos, pasivaikščiojome prie Kauno marių ir tiesiog taip įvyko, kad nuvažiavome į prie Kauno esantį motelį. Po sekso nuėjau į dušą, o, kai iš jo išėjau, pastebėjau, kad Vaida tapo nekalbi ir keistai elgėsi, tačiau man nesakė kodėl. Taip ir išsiskyrėme.“

A. Raziūnas
Po sekso nuėjau į dušą, o kai iš jo išėjau, pastebėjau, kad Vaida tapo nekalbi ir keistai elgėsi, tačiau man nesakė kodėl.
Pasak A. Raziūno, nuo tada jų santykiai pasikeitė – jis dažnai skambindavo Vaidai, tačiau ši ne visuomet atsiliepdavo į skambučius, o jeigu ir atsiliepdavo, ne visada norėdavo kalbėti. Ir tik po ilgo laiko tarpo Vaida esą vėl nutarė atnaujinti santykius – tada prisipažino, kad tuo metu, kai A. Raziūnas buvo motelio dušo kambaryje, ji pasižiūrėjo į jo piniginėje esančius dokumentus, nes norėjo kuo daugiau sužinoti apie teisininką Eimantą.
„Aišku, ji rado mano tikrus dokumentus su A. Raziūno pavarde, be to, manęs laukdama internete perskaitė įvairius straipsnius, sužinojo, kad esu teistas“, – teigė baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras.

Jis tikino, kad Vaida esą nėra tokia šventoji – neva ji visą laiką žinojo jo praeities nuodėmes, o norėdama perimti tėvo įkurtą bendrovę pasinaudojo jo liga ir šį per prievartą uždarė į psichiatrijos ligoninę.

A. Raziūnas taip pat pažymėjo, kad Vaidos tėvui priklausančios patalpos buvo vertos net apie milijoną eurų, o gaisrą sandėlyje esą ji pati inscenizavo norėdama nuslėpti aferas bei sunaikinti dokumentus. Tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai tokių duomenų nesurinko – neabejojama, kad taip A. Raziūnas bando menkinti savo vaidmenį ir siekia būti nuteistas kuo švelnesne bausme.

Nuo A. Raziūno kerų nukentėjo ir daugiau moterų – šias aferas jis darė prisidengdamas esą labai turtinga ponia A. Stafeckiene. „Antanina – labai įžymi, užsiima labdara, turi daug žemių, labai turtinga“, – sukčiavimu kaltinamo nusikaltėlio žodžius citavo nukentėjusioji. Ji net buvo apsilankiusi šios ponios bute Vilniuje – Antanina pasigyrė, kad savo lėšomis pastatė bažnyčią Šiauliuose ir net popiežius jai atsiuntė padėkos raštą. Dar pridėjo, kad planuose – ir senelių namų statyba.

Apie tai – ketvirtojoje „Skolų valdovo užburti“ dalyje.