„Delfi“ pasiekė dviejų išsiskyrusių moterų istorijos, kurios nesuprato, kodėl jų mamos, kurios prieš mėnesį pasiėmė nedarbingumo pažymėjimus dėl vaikų priežiūros, taip ir nesulaukė išmokos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje skelbiama, kad ekstremalios situacijos ar karantino metu, kai yra uždaromos mokyklos ir darželiai bei dėl to atsiranda būtinybė prižiūrėti ikimokyklinuką, priešmokyklinuką, pradinuką ar ugdymo įstaigą lankiusį vaiką su negalia iki 21 metų, buvo galima išsiimti nedarbingumo pažymėjimą. Taip pat paminėta, jog jis galėjo būti suteikiamas vaiko tėvams, įtėviams, globėjams ar dirbantiems seneliams.

Ir nors dabar ten įrašyta, kad seneliai šia teise gali pasinaudoti tik tuomet, jei vaiko tėvai negali dirbti nuotoliniu būdu ir jei jiems darbe nepaskelbta prastova, tačiau parašiusios motinos tikina, kad anksčiau tokia informacija nebuvo suteikta.

Viena iš moterų pasakojo, kad yra išsiskyrusi ir šiuo metu viena augina ikimokyklinio amžiaus vaiką ir kai dėl karantino visi darželiai buvo uždaryti, ji neturėjo galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

„Kadangi taip dirbti negalėjau, paprašiau mamos pasirūpinti vaiku ir pasiimti nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau praėjus jau daugiau nei mėnesiui po karantino paskelbimo iš „Sodros“ gavome laišką, kad jokie pinigai anūką prižiūrėjusiai motinai nebus išmokėti“.

Pasak moters, pagrindinė priežastis, kodėl buvo taip nuspręsta, esą vaiko tėvas yra dalinėje prastovoje.

„Pagal įstatymą auginu vaiką viena, o tėvas irgi eina į darbą pusei darbo laiko, kadangi prastova tik dalinė. Todėl noriu paklausti mielos valdžios, kur man dėti darželinuką pusei darbo dienos – palikti vieną? Ir kodėl tuomet džiaugiatės ir eskaluojate, kaip mokami pinigai visiems, kurie dėl karantino pasiėmė nedarbingumo pažymėjimus? Realybė visai ne tokia, kadangi negauname nieko“, – apmaudą liejo ji.

Foto: Shutterstock

Tokia paaiškėjusi tvarka nuvylė ir dar vienos vienišos motinos seserį. Jų 64-erių metų mama irgi nusprendė padėti prižiūrėti vaiką karantino metu.

„Ji pastarąjį pusantro mėnesio nedirba ir prižiūri anūkę, nes sesuo neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kaip senelei, kuri prižiūri vaiką, kas ir padėjo jai išlikti saugiai ir neiti į darbą. Dabar geriausia istorijos dalis – mano mamai už šį laikotarpį nebus išmokėtas nei centas iš „Sodros“. Ji tai sužinojo visiškai neseniai. Kodėl? Nes mano sesės buvęs vyras, su kuriuo ji seniausiai išsiskyrusi, turi dalinę prastovą! Tai reiškia, jog jis kažkur pusiau dirbo, ir tuo pačiu metu privalėjo prižiūrėti savo vaiką“.

Moteris klausė, kodėl išvis jos mamai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir nebuvo pasakytos sąlygos, jog jei bent vienas iš tėvų turi dalinę ar pilną prastovą, tai ji nieko negaus.

„Nesvarbu ar tėvai išsiskyrę, ar gyvena per šimtus kilometrų nuo vienas kito, ar išvis bendrauja su savo tais vaikais, seneliai, prižiūrintys tuos vaikus, pinigų negaus“, – piktinosi ji.

Ji taip pat norėjo atkreipti dėmesį, kad vienišoms mamoms paliekama vienintelė išeitis – imti nedarbingumo pažymėjimą pačioms.

„Tačiau tai yra pažeidžiama grupė, kur darbą išlaikyti ir gauti visą algą yra tikrai labai svarbu, todėl ši situacija joms tikrai kenkia. Juk, pavyzdžiui, vaikui susirgus, seneliams suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas. Kodėl tada neleidžiamas karantino metu? Atseit, kad nevežtų vaikų dėl rizikos grupės, tačiau tie patys seneliai daug daugiau rizikos patiria, jei jiems reikia eiti į darbą“.

Mergina akcentavo, kad dažnai vienišos mamos ir gyvena su savo tėvais, nes vaiku rūpintis vienoms yra per sunku, todėl šis nurodymas, jos nuomone, yra tikras absurdas.

Patvirtino, kodėl išmoka nepriklauso

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis nurodė, kad šiuo metu ligos išmokas už prižiūrimus vaikus, kai ugdymo įstaigos uždarytos dėl karantino, moka maždaug 60 tūkst. tėvų.

„Išmokas už prižiūrimus anūkus gauna ir apie 1500 senelių, kai vaikų tėvai dėl darbo negali būti namuose su savo mažamečiais vaikais, tai yra, kai jiems nėra paskelbtos prastovos ir nesudarytos sąlygos dirbti nuotoliniu būdu.

Kai prašymą skirti išmoką už vaiko priežiūrą pateikia senelis, „Sodra“ paprašo vaiko tėčio ir mamos darbdavių patvirtinti, kad nė vienas iš tėvų nėra prastovoje ir jiems nesudaryta galimybė dirbti nuotoliniu būdu. „Sodra“ nerenka ir neturi duomenų apie gyventojų šeiminę situaciją“, – sakė jis.

SADM komentavo, kad kai mokyklose ar darželiuose paskelbiamas karantinas ir nėra galimybių užtikrinti mažų vaikų priežiūros, tėvai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką ir nedarbingumas suteikiamas vaiko tėvams, įtėviams, globėjams ar dirbantiems seneliams. Pastaruoju atveju irgi paminėjo, kad iš tikrųjų šia teise seneliai gali pasinaudoti tik tuomet, jei vaiko tėvai negali dirbti nuotoliniu būdu ir jei jiems darbe nepaskelbta prastova.

Pasak atstovės, minėtais atvejais ligos išmoka yra neskiriama, jei vaiko tėčiams yra paskelbta dalinė prastova.

„Jeigu dėl nedarbingumo pažymėjimo ikimokyklinuko priežiūrai būtų kreipusis pati mama arba tėtis, ligos išmoka jiems būtų skirta. Kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo vaiko priežiūrai mama arba tėtis vis dar gali.

Primename, kad nedarbingumas suteikiamas 60 kalendorinių dienų arba kol baigsis ekstremali situacija ar karantinas. Ligos išmoka vaiko priežiūrai yra 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, – buvo teigiama atsakyme.

Socialdemokratai kreipėsi dėl įsakymo patikslinimo

Seimo socialdemokratai išplatino pranešimą spaudai, kad kreipėsi į sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrus informuodami, kad jų įsakymais numatytoje vaikų priežiūrai skirtų nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkoje yra spragų, dėl kurių dalis šeimų negali pasinaudoti šia priemone. Jie tikino, kad žmogaus teisių ekspertų vertinimu, dabartinė tvarka nepalanki nuo smurto pabėgusioms, išsiskyrusioms, vienišoms mamoms.

Seimo narė Dovilė Šakalienė kreipimesi į ministrus Aurelijų Verygą ir Liną Kukuraitį nurodė konkrečius atvejus, kai nuotoliniu būdu negalinčios dirbti mamos negali gauti nedarbingumo išmokų, jei buvęs sutuoktinis turi dalinę ar visą prastovą, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama.

„Gauti pagalbos prašymai atskleidžia skaudžias situacijas: iš smurtautojo ištrūkusi mama, kuri ką tik atgavo pusiausvyrą, bet per karantiną turėjo smurtautojui patikėti vaikų priežiūrą arba imti nemokamų atostogų. Arba vieniša „Maximoje“ dirbanti mama, kurios mažylį prižiūrėjo kartu gyvenanti močiutė, nes tėvas nesidomi vaiku – bet, pasirodo, jis turi dalinę prastovą, todėl močiutei nedarbingumo pažymos nepadengs. Vaiko emocinė būsena ir saugumas nevertinami. Dar viena grupė šeimų – kai išsiskyrę tėvai gyvena kelių šimtų kilometrų atstumu, tai kaip dalinę prastovą gavęs tėvas turėtų privažinėti prižiūrėti vaiko?“, – klausia socialdemokratė D. Šakalienė.

Pasak socialdemokratų atstovų, absoliuti dauguma Europos Sąjungos valstybių siekia užtikrinti kuo didesnį paramos prieinamumą kuo platesniam nuo karantino nukentėjusių asmenų ratui, atsižvelgiant ne tik į finansinius, bet ir psichosocialinius veiksnius, sakoma ministrams nusiųstame kreipimesi.

„Socialdemokratai dabar laukia ministrų veiksmų. Jų galioje nurodytus įsakymus pakoreguoti taip, kad nenukentėtų pažeidžiamiausios šeimos. Ši Vyriausybė bent kartą galėtų pademonstruoti jautrumą aklavietėje atsidūrusioms moterims“, – ragina Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Kreipimesi į ministrus siūlomas ir sprendimas – patikslinti ministrų A. Verygos ir L. Kukuraičio įsakymą dėl nedarbingumo išdavimo tvarkos taip, kad išsiskyrusių tėvų atveju nebūtų sudaromos kliūtys gauti nedarbingumo išmoką už vaiko interesus geriausiai atitinkančią jo priežiūrą karantino metu vaiko gyvenamojoje aplinkoje, prižiūrimam jį realiai auginančių asmenų. Nurodoma, kad galima formuluotė galėtų būti – „jei tėvai arba vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, negali pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems nėra paskelbta prastova“.

Karantinas pratęstas iki gegužės 11 dienos

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymu, Vyriausybė pratęsė karantiną dar dviem savaitėms, iki gegužės 11 dienos. Nuo pirmadienio, balandžio 27 dienos, pradedamas karantino švelninimo etapas ir savo paslaugas, esant tam tikriems reikalavimams, gali teikti kirpyklos ir nagų priežiūros salonai, lauko kavinės, bibliotekos, muziejai ir zoologijos sodai, atveriama galimybė tam tikrų sporto rūšių profesionalioms treniruotėms lauke.

Kaukių dėvėjimas viešose vietose ir toliau išlieka privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai valgoma ar geriama viešojo maitinimo įstaigose. Kavinės, restoranai ir barai lankytojus galės aptarnauti tik lauke, taip pat, kaip ir anksčiau, tiekti maistą išsinešimui.

Nuo pirmadienio klientams duris atvėrė kirpyklos ir nagų priežiūros salonai, bet tik ribojant klientų srautus. Vienam klientui turės būti užtikrintas ne mažesnis kaip 10 kv. m. plotas arba vienu metu paslaugos galės būti teikiamos tik vienam žmogui bei užtikrinamos nustatytos higienos sąlygos.

Tam tikros kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigos irgi atveria duris savo lankytojams. Tačiau bus ribojamas lankytojų srautas bei turės būti užtikrinamos higienos sąlygų laikymasis. Lankymas vyks ne didesnėms nei 2 asmenų grupėms, išskyrus šeimas. Taip pat nuo kitos savaitės lankytojai galės lankyti bibliotekas, archyvus ir muziejus.

Laisvalaikio užsiėmimams atviroje erdvėje – golfo ir lauko teniso aikštynuose, lauko šaudyklose, kartodromuose, vandenlenčių parkuose – privaloma užtikrinti 10 kv. m. plotą, tenkantį vienam žmogui, taip pat tarp lankytojų turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 10 metrų atstumas. Lankytojams atidaromi atvirose erdvėse esantys pažintiniai ir mokomieji takai (išskyrus apžvalgos bokštus), parkai, zoologijos, botanikos sodai, užtikrinant, kad tarp žmonių ar grupių bus ne mažesnis nei 2 metrų atstumas.

Laikantis šių reikalavimų, taip pat galės vykti atrankos į olimpines ir parolimpines žaidynes reikalavimus įvykdžiusių sportininkų ir olimpinių rinktinių kandidatų, kurčiųjų, pasaulio ar Europos čempionatams besirengiančių sportininkų treniruotės uždarose sporto bazėse.

Nuo balandžio 27 d. taip pat bus galima organizuoti transporto priemonių valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo egzaminus ir aviacijos mokymus.