Sprendimas – protingas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas, politologas Algis Krupavičius nesistebėjo,kad populiariausios partijos matomumas „banguojantis“.
„Jeigu pabandytume įvardinti konservatorių aktyvumą per paskutinius porą mėnesių, tai sakyčiau, kad turime banguojantį jų matomumą. Bet tam yra objektyvios priežastys – Lietuva jau antrą mėnesį gyvena karantino sąlygomis. Ir normalu, kad tokioje situacijoje pirmiausia yra matomos valdžios partijos, čia nėra joks lietuviškas reiškinys“, – situaciją vertino jis.
A. Krupavičius Delfi sakė, kad turi duomenis apie 17 Europos šalių visuomenės požiūrį į valdančiąsias partijas. Ir visos jos rodo tą patį – krizės akivaizdoje pasitikėjimas valdžia didėja.
Partijai A. Krupavičius perdavė ir „gerąją naujieną“ – ši opozicinė partija matoma geriausiai.
Pokyčius šios partijos išorinėje komunikacijoje A. Krupavičius pastebėjo. Jo teigimu, partijos „Nr. 1“ tapusi I. Šimonytė matoma buvo jau per dažnai.
„Pačioje karantino pradžioje, Tėvynės sąjunga bandė tęsti „rinkimų kampanijos liniją“. Daugeliu klausimų „Nr. 1“ Tėvynės sąjungos pozicijos pristatytojas, įgarsintojas buvo Ingrida Šimonytė. Ir tikrai viešojoje erdvėje matėsi ji daug kartų, įvairiomis temomis. Save pozicionavo kaip galimą ministrę pirmininkę. Sakyčiau, kad jos matomumo dažnis buvo per didelis. Jos veidas buvo gerokai dažnesnis nei bet kurio kito iš šios partijos“, – kalbėjo politologas.
Jis sveikino sprendimą į pirmąsias partijos linijas grąžinti ir partijos pirmininką G. Landsbergį.
„Manau, kad ypač šioje išskirtinėje karantino situacijoje, tam tikras nuosaikumo, susilaikymo elementas politiko elgesyje turi būti. Manyčiau, kad jie „perspaudė“, jei galima tokį žodį naudoti. Dabar, lyg, ta situacija normalizavosi, galbūt konservatoriai matosi mažiau, bent jau atsirado daugiau žmonių. Ir partijos pirmininkas G. Landsbergis, jei ne perėmė tą lyderystę, bet bent jau pusiausvyra atsiranda“, – kalbėjo politikos ekspertas.
A. Krupavičius teigė, kad jo nuomone, tokia taktika yra „gerokai protingesnė“, nei vykdyti „gana beatodairišką rinkimų kampaniją“.
Paklausus, ar pasibaigus karantino laikotarpiui, I. Šimonytė vėl „grįš į pirmą liniją“, politologas sutiko.
„Panašu, kad būtent tokią taktiką yra pasirinkusi Tėvynės sąjunga. Dėmesį telkti į I. Šimonytę ir bristi į tą pačią prezidento rinkimų kampanijos upę“, – sakė jis.
„Karantino padiktuota politinė darbotvarkė bus laikina. Ir per porą mėnesių darbotvarkės temos labai keisis. (…) Ten bus verslo situacija ir gaivinimas, užimtumas, darbo vietos. Temų sąrašas, kuris bus aktualus, bus gerokai kitoks, nei yra šiandien. Gal ir partijų politikų vertinimų atskaitos ašys irgi keisis“, – Delfi pasakojo politologas A. Krupavičius.
Dar sugrįš
Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas Delfi vertindamas šią situaciją, svarstė, galbūt dabar apie rinkimus kalbėti nepatogu ir neetiška, tad ir I. Šimonytė televizijos ekranuose matoma rečiau.
„Gal ši partija dabar etiniais dalykais remiasi. Gal tokioje situacijoje jie laiko neetiška veikla politikuoti, kalbėti apie rinkimus. Kai yra egzistencinė grėsmė. Tai galima paaiškinti, gi žmonėms paskutinėmis savaitėmis tikrai ne Seimo rinkimai rūpėjo“, – pasikeitusią Tėvynės sąjungos poziciją aiškino politologas.
V. Dumbliauskas prognozavo, kad įveikus virusą ir svarstant, kaip gelbėti stagnuojančią ekonomiką, ši lyderė vėl grįš.
„Bet, kai prasidės diskusijos dėl ekonomikos skatinimo, manau, kad tada I. Šimonytė vėl sugrįš į eterį. Nes valstiečiai, galvokime, gi neturi jokio rimto ekonomisto, stratego. (…) Manau, kad čia I. Šimonytė ir grįš. Socialdemokratai irgi turėtų pagalvoti, ką jie turi. Realu, kad būtent čia valstiečiai ir pridarys klaidų, verslas jau dabar pyksta. Tada gal ir konservatorių, socdemų ekonomistai, gal jie tada pradės pavyzdžiais baksnos, kas negerai ir kur“, – prognozavo V. Dumbliauskas.
Politologas teigė, kad I. Šimonytė gali savo „šarmu“ patraukti į partijos pusę ir ne Tėvynės sąjungos rinkėją. Nors partija turi labai daug ir „nemylinčių“.
„Čia labai didelis klaustukas. Bet Tėvynės sąjunga turėtų gauti daugiau balsų, nei kad gavo 2016 metų Seimo rinkimuose“, – įžvalgomis dalijosi MRU politologas.
Politikos ekspertas tikino, kad būtent šis klausimas ir bus lemiamas artėjančių Seimo rinkimų aspektas.
„Jeigu visa epideminė situacija bus aptvarkyta, tada lieka ekonomika. Ir tai bus tas lemiamas Seimo rinkimų aspektas“, – sakė jis.
Delfi primena, kad Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.