Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė laidoje „Delfi diena“ sako, kad pokalbis buvo ilgas, nes po tiek tylos buvo apie ką pakalbėti.
„Pradėsiu nuo to, kad Baltarusijos skambutis buvo Rytų partnerystės kontekste. Rytų partnerystės viršūnių susitikimas įvyks birželio 18 dieną, dalyvaus Europos Sąjungos vadovai ir tų šešių Rytų partnerystės šalių vadovai. Viena iš jų – Baltarusija.
Rengdamasis šiam susitikimui prezidentas ketina kalbėtis su visomis šešiomis valstybėmis. Šiame sąraše Baltarusija buvo pirmoji. Pokalbis buvo ilgas, atviras, truko beveik penkiasdešimt minučių. Po dešimties metų, žinoma, yra ką pasakyti ir aptarti. Kalbėta apie koronavirusą, ekonominius ir prekybinius ryšius, kultūrą, švietimą, taip pat – ir Astravo atominę elektrinę“, – sako A. Skaisgirytė.
Paklausus, ar Lietuva siekia Baltarusiją įtraukti į dialogą, prezidento patarėja tikino, kad siekiama, jog Baltarusijoje būtų kuo daugiau Europos.
„Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga tą dialogą palaikė visą laiką. Mes esame suinteresuoti, kad kuo daugiau Europos būtų Baltarusijoje, kad kuo daugiau europinių vertybių būtų joje. O kaip tai įmanoma daryti be dialogo?“ – svarstė pašnekovė.
Reakcija į Baltarusijos skelbiamą statistiką
Daugeliui vis dar kelia nerimą Baltarusijos požiūris į koronavirusą. Anot prezidento patarėjos, iš pokalbio nepasirodė, kad A. Lukašenka nepripažintų viruso grėsmės ir pavojų.
„Iš ketvirtadienio pokalbio nepasirodė, kad prezidentas A. Lukašenka neigtų koronaviruso grėsmę. Galbūt renkasi kitokius kelius kovoti, pavyzdžiui, jis minėjo, kad ypač daug dėmesio skiriama koronaviruso židiniams, ten, kur yra daugiausia užsikrėtusių. Tie židiniai bandomi izoliuoti“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Maždaug 9,5 mln. gyventojų turinčioje Baltarusijoje, Lietuvos Prezidentūros turimos statistikos duomenimis, koronavirusu yra užsikrėtę maždaug septyni tūkstančiai žmonių (galbūt šiai dienai jau ir daugiau), apie 60 žmonių nuo šio viruso mirė.
„Manytume, kad prezidentas A. Lukašenka supranta apie koronavirusą; tai yra virusas, kuris plinta ir per sienas, o kadangi Lietuva ir Baltarusija yra tranzito valstybės, per kurias keliauja labai daug prekių, tai viena ir kita šalis suinteresuotos, kad vyktų bendradarbiavimas, kad vyktų apsikeitimas tomis priemonėmis, kurių yra ir kitose šalyse“, – tikino ji.
Prezidento patarėja pabrėžė, kad dabar svarbiausia – užkirsti kelią virusui plisti.
„Kad ir kiek Baltarusijoje būtų užsikrėtusių žmonių, faktas tas, kad jų ten yra. Žinoma, mes dėl statistikos galime diskutuoti, bet tai nekeičia reikalo esmės. Yra užsikrėtusių Baltarusijoje, galbūt net daugiau, nei skelbiama, yra užsikrėtusių ir Lietuvoje, mes turime kažką kartu daryti, kad galėtume sumažinti viruso plitimą“, – sakė prezidento patarėja.
Dėl Astravo – bandymai pristabdyti
Dar vienas svarbus klausimas, apie kurį buvo kalbėta su A. Lukašenka, – Astravo elektrinė.
„Projektas jau gerokai pažengęs į priekį, Jūs tai puikiai žinote. Pradėtas prieš gerą dešimtmetį, o dabar jau kalbama apie kuro atvežimą ir elektrinės paleidimą. Žinoma, tas kuro atvežimas vis atidedamas, todėl atidedamas ir elektrinės paleidimas. Mums atrodo, jeigu neįmanoma sustabdyti, tai reikėtų bent nukelti paleidimo procesą kiek įmanoma ilgesniam laikui“, – mano pašnekovė.
Pašnekovė darkart pakartojo, kad yra įstatymas, kuris draudžia Lietuvai pirkti elektros energiją iš nesaugių šaltinių.
„Atsakymas paprastas – Lietuva turi įstatymą, kuris draudžia pirkti elektros energiją iš nesaugių šaltinių. Tai būtų įstatymo pažeidimas“, – tvirtina A. Skaisgirytė.
Kokia laukia krizė
Akivaizdu, kad koronavirusas keičia ne tik kasdienį žmonių gyvenimą, bet ir ekonomiką. Ketvirtadienį įvyko dar vienas vaizdo susitikimas, apie kurį daugiau papasakojo A. Skaisgirytė.
„Ir Lietuva, ir Europa matė daug krizių. Paskutinė 2009–2010 metais buvo didžiulė. Šios krizės ypatumas tas, kad paveiktos visos šalys. Krizės mastas be galo didelis, priešas yra nematomas – virusas, todėl sunkiau su tuo kovoti. Žinoma, visi supranta, kad ekonomika nukentės, todėl šalių vadovai jau ketvirtą kartą susitiko vaizdo konferencijos metu ir kalbasi apie tai.
Konkrečiai ketvirtadienio konferencija buvo skirta ekonomikos atgaivinimo planui aptarti. Yra parengti finansiniai instrumentai. Vienas iš jų – labai didelis, daugiau kaip penki šimtai milijardų eurų. Būtinai reikia, kad tais pinigais kuo greičiau pasinaudotų šalis ir verslas. Žinoma, ta parama būtų galima pasinaudoti, reiks atitikti sąlygas, kurios turės būti gerbtinos. Taip pat vakar vadovai sutarė dėl atkūrimo fondo, jį ateityje kurs kartu su EK. Šis fondas bus dalis daugiametės finansinės perspektyvos, apie kurią jau ne kartą esame kalbėję“, – sako A. Skaisgirytė.
Matyti šviesa tunelio gale
Paklausus, ar Europa yra solidari, pašnekovė tikino, kad visų būtiniausių priemonių tikrai imtasi.
„Europos Sąjunga yra didžiulis organizmas, kurio posūkiai užima laiko. Šiuo atveju irgi buvo taip, kad, kai laivas toks sunkus, pasukti jį į kurią nors pusę per kelias dienas labai sudėtinga. Užėmė laiko, kol ES pasiūlė sprendimus, kurie galėtų būti įgyvendinti. Manau, jau dabar yra ta fazė, kai egzistuoja konkretūs sprendimai šalims. Žinoma, Italija labai nukentėjo žmogiškųjų išteklių prasme. Taip pat daug mirčių buvo Ispanijoje, manau, kiekviena šalis buvo ir yra paliesta šios pandemijos. Negalima sakyti, kad ES nėra solidari“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Anot jos, kol kas panašu, kad vasarą apribojimai bus sušvelninti, tačiau išlieka baimė dėl antros viruso plitimo bangos.
„Jeigu kalbėtume apie ekonomiką, manoma, kad vasarą daug apribojimų bus sušvelninta ir bandoma sugrįžti į normalias vėžes. Žinoma, yra klausimas, ar nebus antros viruso bangos, ar rudenį negrįšime prie dabartinio režimo. Tai būtų labai liūdnas scenarijus.“
PSO negali įsakinėti šalims narėms
Prezidento vyriausioji patarėja nebuvo linkusi priekaištauti Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) dėl per mažo jos vaidmens sprendžiant koronaviruso krizę.
„PSO yra Jungtinių Tautų narių organizacija, jeigu kažkuri šalis yra nepatenkinta šios organizacijos darbu, tai gali dalį atsakomybės prisiimti pati. (…)
Ar organizacija galėjo daugiau padaryti? Pagal savo statutą, tai nėra organizacija, kuri lieptų šalims daryti, ir šalys būtų įpareigotos tų rekomendacijų laikytis. Tai yra tik rekomendacijos. Jų turbūt reikėtų laikytis, bet tai yra šalies suvereniteto reikalas, ir, jeigu kažkuri šalis nusprendžia elgtis kitaip, tai nėra galių kaip tam prieštarauti“, - aiškino A. Skaisgirytė.
Prezidentūros atstovė taip pat nepuolė kaltinti išskirtinai Kinijos, kur tas virusas atsirado.
„Kiekvienai šaliai galima išsakyti kažkokių priekaištų. Šito viruso išplitimo greitis ir ypatybė yra ta, kad virusas plito per visas šalis. Ypač tos šalys, kurios turi daug tarptautinio bendradarbiavimo, keliaujančių žmonių, tarptautinių renginių, visos gavo to viruso dozę.
Visada galima sakyti, kad kiekviena šalis galėjo geriau susidoroti. Faktas tas, kad iki šiol neturime vakcinos nuo šito viruso . Labai tikimasi, kad Vokietijoje kuriama vakcina netrukus išvys dienos šviesą. Žinoma, dar bus bandymų periodas, kuris užtruks, tačiau šviesa tunelio gale yra“, - sakė A. Skaisgirytė.