„Turime virusą, kurio savybės dar iki galo nėra aiškios, apie imuniteto susidarymą irgi iki galo nėra aišku. Turime labai daug neaiškių dalykų.(…)

Praėjo keturiasdešimt dienų karantino. Paskutinėmis dienomis, mano nuomone, galbūt buvo šiek tiek nusilenkta žmonių psichologinei įtampai. Mano kartos žmonės, kurie prisimena pokario laiką, išmoko gyventi su tokiais dalykais. Jaunimas to neišmoko, ir jie šito karantino labai sunkiai laikosi, tai kelia didelių problemų“, – kalbėjo A. Laiškonis.

Profesoriaus nuomone, sprendimus paveikė ir didelis verslo spaudimas švelninti sąlygas.

„Man buvo visiškai nesuprantama, kodėl galima pardavinėti sodinukus „Maximoje“, bet vienu metu nebuvo galima to daryti turguje. Mano galva, stambusis verslas privertė mūsų Vyriausybę padaryti tam tikrą gestą. Verslas dabar visokiais būdais stengiasi susilpninti karantiną, todėl, kad tai lemia nuostolius.

Tačiau aš vis kartoju tą patį: jeigu yra karas, tai žūsta gamykla, ir žūsta žmonės, tada nelieka nieko. Jeigu yra pandemija, tai visos materialinės vertybės lieka, jas galima atstatyti, tačiau mes netenkame savo brangiausių žmonių, kurių niekada nebepamatysime, gal tik sapne“, – sakė A. Laiškonis.

Profesorius net neabejojo, kad žmonės nesuplūs į muziejus, tačiau dėl prekybos centrų nebuvo toks tikras.

„Mūsų žmonės yra neįpratę savęs saugoti. Jie nesupranta, kad saugodami save, jie saugo ir kitus, bet svarbiausia, kad neužkrėstų kitų“, – teigė A. Laiškonis.

Mamas ragina pasveikti telefonu, kapus aplankyti iš anksto

Alvydas Laiškonis
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.


Artėjant Motinos dienai, profesorius ragino žmones neskubėti į svečius pas mamas, o tuos, kurių mamos jau yra išėję, aplankyti kapines iš anksto.

„Mirusiąsias galime pasveikinti šią savaitę nuvažiavę į kapus. Aš irgi šiandieną nupirksiu gėlių, ir pabandysiu prieš savaitę paruošti. Gyvąsias pasveikinkime telefonu“, – mamų ir senelių sveikata ragino nerizikuoti A. Laiškonis.

Kartu profesorius ragino žmones suprasti, kad su tuo virusus gyvensime dar ilgai – kol neatsiras efektyvi vakcina ir vaistai.

„Man – analogija su garsiąja „ispanka“ (ispaniškuoju gripu – „Delfi“), kai nuo 1918 m. praėjo trys susirgimų bangos. „Ispanka“ tęsėsi trejus metus, kol pasaulis išsilaisvino nuo šito viruso. Virusas per ilgesnį laiką nusilpsta. Jis mutuoja“, – pasakojo A. Laiškonis.

Nustebino testavimo planai, pasigenda specialistų

Profesorių labai nustebino spaudoje skaityti pasvarstymai, kaip su greitaisiais testais reikėtų atlikti epidemiologinius tyrimus.

„Kol kas tie testai yra netikslūs“, – nuoširdžiai stebėjosi A. Laiškonis.

Profesorius bent kelis kartus per interviu paragino pradėti Lietuvoje ruošti epidemiologus.

„Mes jų neturime – išskyrus dr. Daivą Razmuvienę. Dar sakyčiau, kad į kiekvieną ligoninę turėtų grįžti infekcijų kontrolės specialistai. Dabar daugelyje rajonų Infekcijų kontrolės skyriai panaikinti. Manoma, kad jie nereikalingi, nes neneša pelno“, – apgailestavo A. Laiškonis.

Profesorius prisiminė 2003 metais, per SARS protrūkį, vykęs padirbėti į Prancūziją.

„Buvau nuvažiavęs, kad išmokčiau, atvežčiau į Lietuvą, ir studentams papasakočiau. Aš tikrai šitą dalyką žinau. Man labai gaila, kad visa geroji patirtis, žinios buvo užmirštos, niekam nepanaudotos.

Dabartiniu metu manau, kad visose ligoninėse turėtų būti tęsiami mokymai, kaip elgtis kiekviename konkrečiame skyriuje. Personalas turi būti tikrinamas ir mokamas, pacientai – testuojami prieš patenkant į ligoninę“, – sakė A. Laiškonis.

Žinios apie situaciją hospise net labai nenustebino

Profesorius irgi skaitė spaudoje apie informaciją apie „Klaipėdos hospisą“, kur higienos pasas buvo išduotas tik vienai lovai.

„Kai pažiūrėjau apie šitą dalyką, tai suprantu, kad mes esame švogerių šalis. Kodėl, jei esame deputatai, jei turime gerą užnugarį, mums nereikia nei dokumentų, nei patikrinimų? Galime atidarinėti įvairiausius namus, ir mums visiškai – nieko.

Mūsų visuomenės sveikatos centrai yra be dantų, todėl, kad neturime specialistų. Net Sveikatos apsaugos ministerijoje nėra Epidemiologijos skyriaus. Lietuvoje dešimt metų kovojome, kad būtų atstatytas specialybė, kad būtų ruošiami epidemiologai, ir jų būtų rajonuose“, – sakė A. Laiškonis.

Pasak jo, visos problemos susiveda į principą, kad pas mus manoma, kad medicina turi nešti pelną.

Šiek tiek nusivylė ir PSO atsaku

Profesorius džiaugėsi žiniomis iš Britanijos, kur planuojama sudaryti dvi grupes, kad pagal visas taisykles prasidėtų vakcinos bandymas.

„Jeigu taip būtų, tai čia būtų idealu ir labai greitai. Jei vakcina neturėtų pašalinio poveikio ir veiktų, tai būtų idealu. Bet prieš tai reikia žinoti, ar koronavirusas palieka imunitetą.

Kadangi esu frankofonas, seku prancūzišką, belgišką, šveicarišką literatūrą, daug tyrimų vyksta dėl vaistų. Bijau, kad neatsirastų antivakcininkai, kurie sakytų, kad farmacijos firmos tarpsta iš pinigų, kurios valstybės duoda“, – sakė A. Laiškonis.

Profesorius teigė esąs šiek tiek nusivylęs Pasaulio sveikatos organizacijos reakcija.

„Jie visą laiką šiek tiek velkasi uodegoje“, – sakė A. Laiškonis.

Kartu profesorius ragino mus visus išmokti gyventi su virusu.

„Mes tikrai su juo gyvensime ir po to, kai pasibaigs tas sunkus karantinas. Turime išmokyti žmones, kad virusas neišnyko, kad jis gali būti ir rudenį, kad reikia būti atsargiems“, – sakė A. Laiškonis.