Pirmasis šio posėdžio klausimas – diskusija dėl Pandemijos iššūkių. Į Seimo tribūną stojusi Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė susirinkusiems Seimo nariams teigė, kad šiai pandemijai nebuvo niekas pasiruošęs.
„Pandemijos pradžioje visi buvome nepasiruošę susidurti su šiais iššūkiais: nei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nei Vyriausybė, nei sveikatos priežiūros įstaigos, nei medikai nebuvo pasiruošę. Tai nėra nuostabu, kad buvo padaryta klaidų. Buvo pykčių, nusivylimo vienais kitais, vyko ir tebevyksta kaltųjų paieškos.
Tačiau noriu pabrėžti, kad medikai nebuvo kaltieji, kurie atvežė ir paskleidė infekciją. Tai vyko natūralus procesas, kaip ir visame pasaulyje. Tačiau šiuo metu konsolidavus visas pajėgas, atrodo, kad situacija ėmė gerėti“, – dabartinę situaciją vertino Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė.
Ž. Gudlevičienė teigė, kad situacija linksta į stabilizacijos pusę.
„Negalima sakyti, kad jau stabilizavosi, tą galėsime sakyti, kai jau mažės užsikrėtusių asmenų skaičius, lyginant su sergančių ir pasveikusių asmenų skaičiumi“, – teigė ji.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, po šalyje užfiksuotų keleto atvejų, kai virusas pradėjo plisti gydymo įstaigų viduje, įpareigojo medikus deklaruoti, kokiose įstaigose jie dirba
Ž. Gudlevičienė teigė, kad ne medikų darbo vietų skaičius, o apsaugos priemonių trūkumas.
„Mūsų nuomonė išlieka griežta, kad ne tiek, kiek darboviečių skaičiaus mažinimas, o apsaugos priemonių aprūpinimas ir pasirinkimas būtų sumažinęs infekcijos plitimą gydymo įstaigose“, – pabrėžė sąjūdžio vadovė.
Medikų atstovė teigė, kad su šiuo virusu reikės išmokti gyventi.
„Kokie iššūkiai toliau? Jau girdime iš medikų profesionalų, kad jau reikia švelninti karantiną. Šiame kontekste mes norime pasakyti, kad reikia išmokti gyventi su COVID–19 infekcija. Jie niekur nedings, ji toliau plis“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Baigiantis balandžio mėnesiui gydymo įstaigų vadovai nežino, kaip ir iš kokių lėšų didinti atlyginimus medikams, teigia Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Ž. Gudlevičienė.
„Šiandien, balandžio 23 dieną, dar nėra aišku, kaip bus, kokiu mechanizmu, iš kokių lėšų didinami tiek, medikų atlyginimai, tiek dirbančiųjų su COVID-19“, – ketvirtadienį per diskusiją nenumatytame Seimo posėdyje sakė ji.
„Pažadas yra 18 proc. (didinti darbo užmokestį – BNS) visiems medikams ir nuo 60 iki 100 proc. – dirbantiesiems COVID padaliniuose. Tačiau pažadas yra balandžio 1-osios. Mūsų klausimas – ar tai tikrai liks balandžio 1-osios pažadas? Nes šiandien nė vienos įstaigos administracija nežino, kaip ir iš kokių lėšų tą vykdyti“, – tvirtino medikų atstovė.
Vyriausybė yra nusprendusi nuo balandžio visiems medikams darbo užmokestį padidinti vidutiniškai 18 procentų.
Seimas savo ruožtu yra priėmęs įstatymo pataisas, kad per karantiną koronaviruso židiniuose dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, įskaitant gydytojus rezidentus, bus mokamas 60–100 proc. didesnis atlyginimas.
Pagal įstatymą, šiems darbuotojams didesnis darbo užmokestis skaičiuojamas nuo karantino paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos. Tai reiškia, kad priedus medikai turėtų gauti jau už kovo mėnesį.
Gražulis sutrikęs
Po Ž. Gudlevičienės pranešimo Mišrios Seimo narių grupės atstovas Petras Gražulis buvo kiek sutrikęs.
„Seimo pirmininke, atsiprašau, gal čia tik opozicinės frakcijos, gal negaliu būti? Čia opozicinių frakcijų pasitarimas, kas čia vyksta nežinau? O kitiems Seimo nariams galima dalyvauti, ar tik opozicinių frakcijų nariai dalyvauja? Biški pavėlavau, gal galite paaiškinti, kas čia vyksta“, – klausimus Seimo posėdžių salėje kėlė P. Gražulis.
Seimo vadovui Viktorui Pranckiečiui teko paaiškinti.
„Informuoju, kad ryte pranešiau, kad čia yra nenumatytas posėdis, pagal opozicijos darbotvarkę. Seimo nariams šiandien yra darbo diena, darbotvarkė yra pateikta, jūsų dalyvavimas maloniai priimtas, galite sėsti“, – posėdžių salėje sakė Seimo pirmininkas V. Pranckietis.
Darbotvarkėje įrašyta ir premjero Sauliaus Skvernelio bei finansų ministro Viliaus Šapokos atsakymai į Seimo narių klausimus.
Opozicijos darbotvarkėje numatyta svarstyti klausimus dėl didesnių subsidijų už prastovas, geresnių sąlygų savarankiškai dirbantiems asmenims, palankesnės motinystės išmokų skaičiavimo tvarkos esant prastovai ir kitus.
Opoziciniai konservatoriai teiks įstatymo projektus dėl reprezentacinių ir parlamentinių išmokų sustabdymo.
Taip pat darbotvarkėn įtrauktas siūlymas dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais pradėti apkaltos procesą Seimo narei Irinai Rozovai.