Andrius Raziūnas, anksčiau turėjęs Šiktorovo pavardę, gimęs 1985 metais, pirmą kartą buvo nuteistas vos 15 metų, tačiau tai tikrai nebuvo pirmasis jo įvykdytas nusikaltimas – dėl anksčiau įvykdytų kitų nusikaltimų pareigūnai jo tiesiog negalėjo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes šis dar nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti už savo veiksmus. Teistas dėl vagysčių, plėšimų, dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir kitų nusikaltimų, o jį pažinoję pareigūnai užsimena, kad „talentą“ sukčiauti vyras galėjo paveldėti iš savo motinos, kuri skelbdavosi esanti ekstrasensė, turinti išskirtinių galių ir burtais galinti išspręsti bet kokias, net pačias sudėtingiausia problemas.

2014 m. A. Raziūnas įkūrė teisinių paslaugų ir skolų išieškojimo bendrovę „Turtuvos grupė“ – tą, kuri mulkino žmones visoje Lietuvoje. Jos generaline direktore buvo paskirta A. Raziūno sutuoktinė Agnė Raziūnė (gim. 1981 m.), prie sutuoktinių poros prisijungė ir kaunietė Antanina Stafeckienė (gim. 1932 m.), kuriai buvo patikėtas turtingos ir perpektyvios verslininkės vaidmuo. Tokių kaip A. Stafeckienė buvo ir daugiau, tik jie – nukentėjusieji: itin dideles sumas valdę žmonės norėdavo savo santaupas dar labiau padidinti, todėl patikėdavo bet kokiomis kalbomis, kuriais jiems buvo žadami dideli pinigai.

Šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. Raziūnas kartu su savo suburtos organizuotos nusikalstamos grupuotės moterimis teisiamas dėl sukčiavimo, turto prievartavimo ir tyčinio nužudymo iš savanaudiškų paskatų siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą. Šioje byloje Vilniaus apygardos prokuratūra nukentėjusiaisiais pripažino net 36 žmones, kurie yra pareiškę 615 tūkstančių eurų ieškinius dėl turtinės žalos padarymo. Dar daugiau kaip 150 žmonių bus kviečiami liudyti į teismą.

Daugelis net nežino, kad yra skolingi

Tačiau tai – tik lašas jūroje. Bent taip teigia pats A. Raziūnas – Kauno tardymo izoliatoriuje laikomas suimtas garsus nusikaltėlis Delfi žurnalistui atsiųstuose laiškuose atskleidė, kad ilgą laiką vengė prisipažinti, jog nuskriaudė daugybę žmonių, tačiau esą dabar atėjo tiesos metas.

Šimtai žmonių tapo skolininkais – daugelis jų net nežino, kad yra skolingi, nes gyvena ir dirba užsienyje, o Lietuvoje teismai, vadovaudamiesi suklastotais dokumentais, priteisdavo tariamas skolas.
Andrius Raziūnas

„Ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui yra žinoma tik maža dalis realiai įvykdytų nusikalstamų veikų, – rašė A. Raziūnas. – Aš, atlikdamas bausmę Pravieniškėse, įkūriau bendrovę „Turtuvos grupė“, organizavau jos veiklą. Tik dėl didžiulės korupcijos buvo suburta nusikalstama, organizuota grupė, kiekvienais metais iš patiklių skolininkų yra išieškomos šimtatūkstantinės sumos, nors realiai tie žmonės nėra skolingi. Man su sutuoktine vadovaujant „Turtuvos grupei“ buvo suklastota tūkstančiai dokumentų, šimtai žmonių tapo skolininkais – daugelis jų net nežino, kad yra skolingi, nes gyvena ir dirba užsienyje, o Lietuvoje teismai, vadovaudamiesi suklastotais dokumentais, priteisdavo tariamas skolas.“

A. Raziūnas teigė, kad apie savo sukurtus „tikrai didžiulio masto sukčiavimo mechanizmus“ nutarė prabilti pirmą kartą. Bet ar tikrai gali būti tiesa, ką sako daugybe žmonių manipuliavęs, jiems melavęs ir penkiolika kartų teistas nusikaltėlis? Ar galima juo tikėti, kai jis daugybę metų mulkino ne tik jam turtus krovusius žmones, bet ir teisėsaugos pareigūnus? O gal bandydamas susisiekti su žurnalistais ir norėdamas papasakoti savo gyvenimo istoriją A. Raziūnas rezga dar kokią nors aferą, apie kurią šiandien tik galime spėlioti?

Anksčiau A. Raziūno įvykdytus nusikaltimus tyrę pareigūnai prisipažino, kad šiuo nusikaltėliu iki šiol negalima nei tikėti, nei pasitikėti, atvirkčiai – reikia kuo ilgiau jį izoliuoti nuo visuomenės. Tikriausiai neatsitiktinai jo baudžiamąją bylą nagrinėjantys teisėjai yra net uždraudę A. Raziūniui bendrauti ir susirašinėti su bet kokiais laisvėje esančiais asmenimis. Tačiau toks draudimas galioja tik teismo dokumentuose – A. Raziūnas, kaip ir dauguma įkalinimo įstaigoje įkalintų asmenų, randa būdų, kaip šiuos draudimus apeiti.

Kas yra toji „Turtuvos grupė“, nuo kurios galėjo nukentėti, anot A. Raziūno, šimtai apie tai nieko nenutuokiančių žmonių? Iki šiol veikiančiame bendrovės puslapyje internete rašoma, kad ji savo veiklą pradėjo norėdama padėti ir privatiems, ir juridiniams asmenims – iš pradžių buvo įkurta individuali įmonė, o po metų, „augant klientų ir partnerių skaičiui bei siekiant patenkinti visų lūkesčius“, įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę.

„UAB „Turtuvos grupė“ – tai teisinių paslaugų, skolų išieškojimo ir administravimo bendrovė, kurioje dirba ilgametę patirtį skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų srityse turintys kvalifikuoti darbuotojai, „Turtuvos grupė“ atsakingai žiūri į klientų aptarnavimo kokybę, formuojame ilgalaikius, pagarba ir abipusiu pasitikėjimu pagrįstus santykius, – save visuomenei pristato bendrovė. – Mes dedame visas pastangas siekdami geriausio rezultato efektyviai išieškoti susidariusius įsiskolinimus. Siekiant maksimalaus rezultato taikome efektyviausias kompleksines priemones skolai išieškoti. Mes nenuolaidžiaujame piktybiškai neatsiskaitantiems su kreditoriais skolininkams!“

Moterys ėjo iš proto

„Turtuvos grupė“ skelbiasi, kad skolų išieškojimą ir administravimą vykdo ne tik visoje Lietuvoje, bet net ir 34 kitose šalyse. „Mūsų šūkis – nelik skolingas!“ – A. Raziūno įkurta bendrovė skelbiasi, kad bendradarbiauja ne tik su antstoliais, bendrove „Creditinfo Lietuva“, bet ir įvairiomis valstybės įstaigomis – Valstybine mokesčių inspekcija, Darbo inspekcija, ikiteisminio tyrimo įstaigomis bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.



Skambūs žodžiai įtikindavo šimtus „Turtuvos grupės“ klientų – ikiteisminį tyrimą atlikę Vilniaus policijos ir prokuratūros pareigūnai nustatė, kad Kaune, Laisvės alėjoje įsikūrusios bendrovės vadovai gaudavo skolų išieškojimo bendrovės klientų duomenis, jų skolų išieškojimo procesus ir, disponuodami šia informacija bei panaudodami įvairias sukčiavimų schemas, dažniausiai iš vyresnio amžiaus asmenų apgaule išviliodavo ir užvaldydavo jų didelės vertės pinigines lėšas bei nekilnojamąjį turtą. Be to, su skolų išieškotojais susidūrę žmonės sulaukdavo bauginančių grasinimų.

Viena nuo „Turtuvos grupės“ nukentėjusi moteris buvo rasta negyva – pareigūnai įtaria, kad ji buvo nužudyta. Byloje yra ir garsių pavardžių – liudytojais buvo apklaustas buvęs futbolininkas Edgaras Jankauskas, buvęs Kauno meras ir Seimo narys Vytautas Šustauskas, kuriam A. Raziūnas prisipažino talkinęs įkalinimo įstaigoje renkant parašus, kurių reikėjo kuriamai „ubagų karaliaus“ partijai. V. Šustauskas net keletą kartų buvo aplankęs A. Raziūną, kai šis kalėjo Pravieniškėse esančioje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Moterys, susipažinusios su A. Raziūnu, dėl jo pamesdavo galvą – negailėdavo ne tik savo ilgai kauptų santaupų, bet net jam patikėdavo ir savo brangenybes.

Šioje byloje – daugybė itin jautrių garbaus amžiaus žmonių pasakojimų apie prarastus pinigus ir itin cinišką advokato Eimanto elgesį, netikėtai užmegztą ir dar netikėčiau pasibaigusį romaną su turtinga Kauno verslininke, įtartinus sandorius, apie kuriuos žmonės sužinodavo tik tuomet, kai netekdavo pinigų. Moterys, susipažinusios su A. Raziūnu, dėl jo pamesdavo galvą – negailėdavo ne tik savo ilgai kauptų santaupų, bet net jam patikėdavo ir savo brangenybes. O kiti, praradę savo pinigus ir tikėjęsi juos susigrąžinti, kreipęsį į garsiai reklamuojamą bendrovę buvo apgauti dar kartą.

Delfi atvertė šią išskirtinę sukčiavimo bylą – iš jos aiškėja, kad su A. Raziūnu bendravę ne tik „Turtuvos grupės“ klientai, bet ir darbuotojai net neįtarė, jog jiems advokatu Eimantu Stoniu prisistatinėjęs vyras yra visai kitas asmuo, taip pat niekam nė nekilo mintis, kad „advokatas“ yra bendrovei vadovaujančios generalinės direktorės A. Raziūnės oficialus sutuoktinis, tuo metu už įvairius nusikaltimus atliekantis bausmę Pravieniškėse, iškur tik retkarčiais savaitgaliais išleidžiamas į namus Kaune.

Suglumo net visko matę pareigūnai

Teisėsaugos pareigūnai „Turtuvos grupe“ susidomėjo dar 2016 m. viduryje, kai į policiją dėl galimo sukčiavimo kreipėsi keli nukentėjusieji. Tyrimą dėl įtartinos bendrovės paprašė pradėti ir tuometis Seimo narys Remigijus Ačas.

„Tai, ką išgirdau iš šono, kad kai kurie žmonės gąsdinami, „Turtuvos grupė“ naudoja psichologinį spaudimą, žmogų varo į neviltį, sako, niekur nesikreipkite, mes dirbame kartu su antstoliais, teisėjais, teisėsauga, – man labai nesinorėtų patikėti, ką jie sako, bet kuo toliau, tuo labiau pradedu tikėti, kad tai glaudžiai susieta grandinė“, – politikas kreipėsi net į generalinį prokurorą, nes policija į nukentėjusiųjų skundus esą nereagavo.

Į šiuos parlamentaro priekaištus pareigūnai negalėjo nerereaguoti – 2017 m. vasario pradžioje Kaune ir Vilniuje buvo sulaikyti sutuoktiniai Raziūnai bei kartu su jais į įtartinus sandorius įsivėlusi kaunietė pensininkė A. Stafeckienė. Per kratas buvo surastas didžiulis kiekis įvairiausių nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutarčių, pasirašytų vekselių, kitų dokumentų, elektroninių laikmenų ir mobiliojo ryšio telefonų, kurie buvo skirti konspiraciniam bendravimui užtikrinti.

„Jau pirminė surastų dokumentų analizė leidžia teigti, kad galbūt buvo padarytas ne vienas sukčiavimas, o kai kurie galimi senyvo amžiaus nukentėjusieji jau mirę“, – po įtariamųjų sulaikymo policija kreipėsi į visuomenę, prašydama atsiliepti nuo „Turtuvos grupės“ nukentėjusius asmenis.

Nuo meilės iki neapykantos

Vos tik į areštinę uždaryti sutuoktiniai ir jų bendrininkė palūžo ir atskleidė schemą, kaip veikė garsioji bendrovė. Tiesa, nuo 2013 m. lapkričio „Turtuvos grupei“ vadovavusi A. Raziūnė į tyrėjų klausimus atsakinėjo tik per pirmąją apklausą, tačiau, kaip ir jos sutuoktinis, kaltės nepripažino. Nesijaučia kalta ir turtingą verslininkę vaidinusi A. Stafeckienė.

Sėdėdamas kalėjime Andrius man padėdavo atlikti „Turtuvos grupės“ darbus, tačiau oficialiai į bendrovę įdarbintas jis niekada nebuvo.
Agnė Raziūnė

„Sėdėdamas kalėjime Andrius man padėdavo atlikti „Turtuvos grupės“ darbus, tačiau oficialiai į bendrovę įdarbintas jis niekada nebuvo, – sakė moteris. – Kadangi jis pats savo vardu nieko tvarkyti negalėjo, todėl man ir kitoms bendrovės darbuotojoms nurodinėdavo, ką reikia dirbti. Kai klientas paskambindavo į „Turtuvos grupę“, į skambutį atsiliepusi administratorė išsiaiškindavo problemą ir užsirašydavo kontaktus, kuriuos perduodavo A. Raziūnui, nes jis turėdavo sukoordinuoti visus darbus. Andrius nenorėjo, kad bendrovės darbuotojos sužinotų, kad jis yra teistas, todėl joms prisistatė esantis Eimantas Stonys. Tikrojo jo vardo ir pavardės bendradarbės nežinojo. Jos taip pat nežinojo, kad Andrius yra mano vyras, aš į jį taip pat kreipdavausi kaip į Eimantą.“

Moters teigimu, jos sutuoktinį kas tris keturis mėnesius išleisdavo iš įkalinimo įstaigos atostogų trims paroms: „Tuo metu jis atvažiuodavo į bendrovę dirbti kaip Eimantas. Jis visą laiką dirbdavo tiesiogiai su klientais, net kalėjime, nes ten turėjo telefoną, į kurį ir skambindavome. Be jo žinios mano vadovaujamoje bendrovėje jokie dokumentai nebuvo tvarkomi.“

Andrius Raziūnas

A. Raziūnė prisipažino, kad nors jos sutuoktinis stengdavosi sudaryti ne tik patikimo, bet ir draugiško žmogaus įspūdį, tačiau realybėje jis yra visai kitoks.

„Andrius ilgą laiką prieš mane naudojo psichologinį smurtą – visa tai prasidėjo, kai jis įsigijo „Turtuvos grupės“ akcijų, – tyrėjams sakė A. Raziūnė. – Dar tuomet, kai jis kalėjo Pravieniškėse, iš jo girdėjau daugybę įžeidinėjimų – esu „žiurkiasnukė, padla, žertva“, dėl įvairių nesutarimų jis grasindavo atvažiuoti ir padegti mano namus, ne kartą sakė, kad pabėgs iš kalėjimo ir man kojas sulaužys.“

Moters teigimu, situacija dar labiau pasikeitė, kai A. Raziūną teismas 2016 m. birželį lygtinai paleido į laisvę.

„Tada jis vis dažniau pradėjo negrįžti namo, kur nakvodavo, nežinojau, o rudenį prasidėjo fizinis smurtas nuo pasistumdymo, namuose buvo televizorius sudaužytas, dukros telefonai sudaužyti, – visa tai matė vaikai, todėl juos buvau išvežusi pas savo tėvus, – sakė A. Raziūnė. – Iš pradžių buvo tik pasistumdymai, bet po to jis perėjo iki sudavimo kumščiais, ne kartą mane smaugė, daužė, spardė. Ir tam nereikėdavo priežasčių – dažniausiai jam sukeldavo pyktį tai, kad aš jį ryte žadindavau, o šis nesikeldavo, todėl vėliau, kai pavėlavęs atsibusdavo, pradėdavo smurtauti.“

Moteris sakė, kad dėl smurto buvo priversta kreiptis į medikus, tačiau šiems taip ir neišdrįso prisipažinti, kad ją sumušė sutuoktinis. „Gydytojams pasakiau, kad paslydau ar nukritau – aš bijojau Andriaus, todėl jam neprieštaraudavau, jam net negalima paprieštarauti, nes tada prasideda isterijos“, – prisipažino A. Raziūnė.

Advokatas Eimantas

Tuo metu A. Raziūnas sakė, kad „Turtuvos grupė“ nuo pat veiklos pradžios klientams kėlė patikimo verslo partnerio įvaizdį, todėl jis tenorėjo šia situacija pasinaudoti – darbas sutuoktinės vadovaujamoje bendrovėje jam atvėrė dar nematytas galimybes.

Buvau teistas ir viešojoje erdvėje apie mane buvo daugybė neigiamos informacijos, todėl nenorėdamas pakenkti žmonos reputacijai ir įmonės interesams, Agnei pasiūliau niekam nesakyti, kad esu jos vyras.
Andrius Raziūnas

„Teoriškai buvau įgijęs žinių civilinėje teisėje, todėl galėjau padėti žmonai jos vadovaujamos bendrovės veikloje, bet buvo sudėtinga, nes tuo metu kalėjau Pravieniškėse esančioje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, – sakė A. Raziūnas. – Buvau teistas ir viešojoje erdvėje apie mane buvo daugybė neigiamos informacijos, todėl nenorėdamas pakenkti žmonos reputacijai ir įmonės interesams, Agnei pasiūliau niekam nesakyti, kad esu jos vyras. Jai nebuvo jokio skirtumo, todėl nutarėme, kad darbo aplinkoje ji mane vadins Eimantu. Taip tapau Eimantu – ne tik žmonai, jos bendradarbiams, bet ir klientams. Šį vardą sugalvojau spontaniškai.“

Foto: Shutterstock

Bet Eimantas nebuvo tik Eimantas – visi žinojo, kad jis yra advokatas. Bent taip jis pats prisistatydavo. Ir niekas tuo net nesuabejodavo.

A. Raziūnas pasakojo, kad „Turtuvos grupė“ esą visada vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis: „Bendrovė nuo 2014 m. pradžios iki 2017 m. vasario, kai buvau sulaikytas, vykdė visas sutartis ir prisiimtus įsipareigojimus, buvo sudaromos įsiskolinimų administravimo, teisinių paslaugų, reikalavimo perleidimo sutartys, net keli šimtai sutarčių, pagal jas bendrovė išieškodavo skolas, teikė teisines paslaugas, pirko skolas. Tai patvirtinti gali šimtai įvykdytų sutarčių, banko įvykdymų nurodymai, išrašai, dešimtys teismų procesų, šimtai paruoštų dokumentų fiziniams bei juridiniams asmenims. Bendrovė dirbo šioje srityje labai intensyviai ir pasiekė gerų rezultatų, įmonėje visada dirbo kvalifikuotas teisininkas, o jeigu reikėdavo praktikuojančio advokato paslaugų, tai bendrovė pasirašydavo sutartį su advokatais, kurie teikdavo paslaugas pagal savo kompetenciją.“

Jis teigė norėjęs žmonai pagelbėti sudėtingame darbe, todėl esą ir pasiūlė, kad skambinančiuosius klientus nukreiptų būtent jam į įkalinimo įstaigą.

„Kad galėčiau išsiaiškinti, ko jie nori ir kokių paslaugų tikisi, – pažymėjo A. Raziūnas. – Biuro administratorė skambinančiuosius klientus registruodavo klientų registracijos knygoje ir jų kontaktus man atsiųsdavo SMS žinute, o aš sėdėdamas zonoje skambindavau žmonėms ir prisistatydavau esantis iš „Turtuvos grupės“. Per tuos trejus metus esu bendravęs su maždaug 400-600 žmonių.“

A. Raziūnas prisipažino, kad neturi teisinio išsilavinimo, tačiau tikino, jog esą „yra gerai susipažinęs su Civiliniu kodeksu bei turi patirties civilinėse bylose“. Vyras taip pat atviravo, kad įšėjęs į laisvę ketino įsikurti bendrovės biure – specialiai jam buvo suremontuotas darbo kabinetas, užsakyti baldai. Bet nesuspėjo – laisvėje praleidęs vos pusę metų vėl buvo sulaikytas ir sulaukė kaltinimų dėl mažiausiai keturiasdešimties nusikaltimų.

Kirpėją apakino vyriškas žavesys

O tada paaiškėjo, kad aukų A. Raziūnas ieškojo dar prieš įkuriant „Turtuvos grupę“. Jomis tapdavo dažniausiai vyresnio amžiaus ir vienišos moterys.

Šiuo metu iš Lietuvos emigravusi Ilona (vardas moters prašymu pakeistas) pareigūnams pasakojo, kad su A. Raziūnu susipažino dar 2011 m., kai gyveno netoli Kauno ir dirbo kirpykloje. Būtent čia ir užsimezgė jos pažintis – vyras užeidavo apsikirpti.

„Jis visada atvažiuodavo pasipuošęs, visuomet stengėsi sudaryti verslaus žmogaus įvaizdį, – pasakojo kirpėja dirbusi Ilona. – Kartą jis mums atvežė dovanų, tada ir prisistatė esąs Andrius, bet apie save daugiau nieko nepasakojo. Andrius visada labai skubėdavo, kartą jis manęs paprašė telefono numerio, sakė paskambins, kai norės susitarti dėl išankstinio vizito. Taip ir būdavo. O maždaug 2012 m. rudenį mano šeimoje vyko skyrybų procesas – skyriausi su savo vyru, dažnai sirgdava, nes labai pergyvenau dėl skyrybų, susirgau depresija ir Andrius tai pastebėjo – dabar suprantu, kad jis tokia mano situacija tiesiog pasinaudojo.“

Jis visada atvažiuodavo pasipuošęs, visuomet stengėsi sudaryti verslaus žmogaus įvaizdį.
Ilona

Moters teigimu, netrukus Andrius nustojo lankytis kirpykloje, o vieną dieną į ją pašto darbuotoja atnešė laišką. Nuo Andriaus.

„Tada ir sužinojau, kad jis yra A. Raziūnas, – pasakojo Ilona. – Laiške jis rašė, kad yra sulaikytas, tačiau nežino už ką, jam bando pripaišyti nusikaltimus, kurių nepadarė, be to, klausė kaip man sekasi, kaip aš gyvenu. Labai nustebau gavusi tokį jo laišką, tačiau tuo metu man buvo labai sunku psichologiškai, maniau, kad jis yra geras žmogus, nes prieš tai buvo sudaręs labai gero žmogaus įspūdį, pagalvojau, kad ir jam gyvenime nepasisekė, todėl į jo laišką nutariau atrašyti. Taip su juo ėmiau susirašinėti. Viename iš laiškų Andrius man parašė, kad serga kraujo vėžiu, su mama susipykęs, su žmona taip pat nesutaria, brolis gyvena Švedijoje ir niekas negali padėti – jis manęs paprašė paskolinti pinigų, nes esą reikia pirkti brangių vaistų. Kadangi tuo metu dėl savo asmeninių problemų nelabai suvokiau situacijos, Andriumi aš patikėjau. Ir nutariau padėti.“

Ilona neslėpė, kad tuo metu turėjo pinigų – po įvykusio skyrybų proceso sutuoktinis jai į banko sąskaitą buvo pervedęs 30 tūkstančių litų (beveik 9 tūkst. eurų).

„Pagalvojau, kad galiu padėti sergančiam žmogui – patikėkite, jo laiškai tikrai buvo pilni gailesčio“, – moteris iš pradžių kaliniui į pataisos namuose esančią banko sąskaitą pervedė 200 Lt.

O tada ir prasidėjo – supratęs, kad iš patiklios kirpėjos gali išvilioti ir daugiau pinigų, A. Raziūnas ėmė jai skambinėti telefonu. Ir jis sugebėjo taip Ilonai susukti galvą, kad netrukus ši jam pervedė visus iš vyro po skyrybų gautus pinigus. Maža to, ji kaliniui pirkdavo įvairius daiktus, kuriuos siųsdavo į įkalinimo įstaigą – tuo metu moteriai atrodė normalu rūpintis likimo nuskriaustu žmogumi, be to, Ilona neslėpė, kad jam nuo pat pirmosios pažinties dienos puoselėjo šiltus jausmus.

Vyko į pasimatymus Pravieniškėse

„Pervedžiau pinigus dalimis – vieną kartą jis sakydavo, kad reikia vaistams, kitą kartą – padengti skolą valstybei, dar kitą kartą – tik maistui, nes įkalinimo įstaigose blogai maitina, – pasakojo Ilona. – Andrius kaskart žadėdavo grąžinti pinigus, sakė, kad sumokės net procentus. Aš juo taip tikėjau, kad net kelis kartus buvau nuvykusi jo aplankyti įkalinimo įstaigoje – Andrius man sakydavo, kad jam tai yra labai svarbu.“

Foto: Shutterstock

Išskirtinio dėmesio apakinta moteris šiandien mano, jog A. Raziūnas buvo įsitikinęs, kad ji yra turtinga, todėl trumpalaikių pasimatymų metu jai siūlydavo dirbti su laisvėje esančia jo žmona – esą ši užsiima prekyba nekilnojamuoju turtu. Tokie pasiūlymai Ilonai iš karto sukėlė įtarimų.

„Įtariau, kad čia kažkas yra negerai, bet vis stengiausi šias mintis vyti kuo toliau nuo savęs, – kalbėjo nukentėjusiąja pripažinta moteris. – Ir netrukus supratau, kad neklydau – kadangi nutariau išvažiuoti į užsienį ir ten atidaryti savo kirpyklą, Andriaus paprašiau grąžinti man paskolintus pinigus.“

Moters teigimu, A. Raziūnas niekada neišsižadėjo skolos, tačiau iš pradžių prašė šiek tiek palaukti, o vėliau pateikė pasiūlymą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo iš anksto jai paspęsti spąstai. Ir Ilona į juos įkliuvo.

„Paskambinęs Andrius pasakė, kad grąžins pinigus, tačiau aš turėsiu pasirašyti teisinių paslaugų sutartį kaip garantą, – prisiminė ji. – Jis sakė, kad gausiu du laiškus, kuriuose bus dokumentai, juos turėsiu pasirašyti ir tuomet man bus grąžinti pinigai. Sutikau. Kai į namus gavau laišką, jame radau teisine kalba surašytą sutartį, ji buvo patvirtinta antspaudu, taip pat pasirašyta. Maždaug po savaitės gavau dar vieną laišką, kuriame buvo įdėtas vekselis ir du pinigų išmokėjimo kvitai – juose buvo parašyta, kad gavau 15 tūkstančių litų.

Nesupratau – juk pinigų nebuvau gavusi, bet paskambinęs Andrius pasakė, kad šie pinigai pasieks mano banko sąskaitą iš karto, kai tik pasirašysiu dokumentus, o kitą sumą gausiu šiek tiek vėliau. Nesutikau, sakiau, kad pasirašysiu tik tuomet, kai pinigai bus mano sąskaitoje, bet tada jis pasakė, kad tokiu atveju man niekas pinigų negrąžins. Ir vėl juo patikėjau – maniau, kad visa tai yra teisėta, todėl dokumentus nusiunčiau atgal į Pravieniškių kalėjimą.“

Vietoj skolos – vekselis ir pinigų išmokėjimo kvitai

Ilona pasirašė ir vekselį, kuriame buvo nurodyta, kad ji esą skolina Sigitui Griškevičiui, kurio ši net nepažinojo, 30 tūkstančių litų. S. Griškevičius – A. Raziūno žmonos dėdė, tuo metu jis jau buvo miręs.

„Aš Andriaus klausiau, kodėl šis žmogus man turi grąžinti pinigus, jeigu aš jam neskolinau, bet jis patikino, kad čia viskas yra gerai, su tuo žmogumi taip yra sutarta, turiu pasirašyti vekselį, nes kitaip neatgausiu pinigų – man tikrai tada labai reikėjo pinigų, todėl juo patikėjau, maniau, kad jog tas žmogus yra skolingas Andriui, todėl skolą grąžins man“, – pasakojo kirpėja.

Foto: Shutterstock

Bet vos tik reikalingus dokumentus ji pasirašė, A. Raziūnas dingo – nei skambino, nei jam buvo galima prisiskambinti. Ir taip – metų metus. Bet praėjus maždaug trejiems metams Ilona vis dėlto sulaukė Andriaus skambučio.

„Jis liepė grįžti į Lietuvą, vėl žadėjo grąžinti pinigus, bet taip ir negrąžino – ir vėl dingo“, – moteris netrukus sužinojo, kad A. Raziūnas yra sulaikytas dėl sukčiavimo.

Peržiūrėjusi ir iš naujo perskaičiusi dokumentus, kuriuos buvo pasirašiusi, moteris suprato, kad buvo apgauta – net jai skolos grąžinimą garantavęs vekselis neturėjo jokios vertės, nes šio įsiskolinimo išieškojimą kita sutartimi ji buvo perleidusi „Turtuvos grupei“.

Liko vos 7 eurai sąskaitoje ir automobilis

Gerokai liūdniau pasibaigė buvusios Teismo ekspertizės komisijos pirmininkės, gydytojos Zosės Marijonos Ditkevičienės (gim. 1935 m.) akistata su „Turtuvos grupe“. Po neaiškiomis aplinkybėmis moterį ištikusios mirties nebeliko nei jos turėto nekilnojamojo turto, nei pinigų, iš namų iškeliavo ir jos brangenybės, vyro ginklai, kolekcinės monetos. Po didžiulius turtus per gyvenimą sukaupusios moters mirties jos dukterėčioms liko vos 7 eurai sąskaitoje ir automobilis.

Pasiturinčios, tačiau labai taupiai gyvenusios moters istorija prasidėjo dar 2008 m., kai ji kaimynei paskolino apie 400 tūkst. litų su palūkanomis. Dalį pinigų grąžinusi kaimynė po trejų metų vėl paprašė paskolinti pinigų. Tačiau čia draugystė baigėsi.

Niekaip nesulaukdama paskolintų pinigų prieš šešerius metus Z. M. Ditkevičienė rado laikraštyje advokato skelbimą – jis skelbėsi, kad efektyviai ir greitai padeda išieškoti skolas, be to, prisistatė kaip skolų išieškojimų įmonės „Turtuvos grupė“ atstovas.

Kaip pasakojo moters dukterėčia Kornelija Lavrinovičienė, tokiu būdu 2014 m. prasidėjo vyresnio amžiaus moters bendravimas su įmone. Prasidėjo ir draugystė su advokatu Eimantu prisistačiusiu A. Raziūnu.

Jau po metų moters dukterėčia K. Lavrinovičienė sulaukė tetos prašymo nuimti iš jos sąskaitos pinigų, kaip teigė – kyšiui „Turtuvos grupės“ advokatui. Kartu su Z. M. Ditkevičienės vyru jie iš bankomato išsigrynino apie 28 tūkst. eurų. Grynų pinigų moteriai neva reikėjo dėl už skolą priteisto žemės sklypo Trakų rajone.

„Teta man pasakė, kad minėtas žemės sklypas priklausė kaimynei ir teismas pusiau legaliai, pusiau nelegaliai priteisė tetai už jos skolą“, – liudijo jau mirusios moters giminaitė.

Po kurio laiko, K. Lavrinovičienės pasakojimu, jos teta A. Raziūno galimai bendrininkei A. Stafeckienei pardavė žemės sklypą. Pastaroji už tai išrašė paskolos raštelius, patvirtinančius, kad tetai priklauso 500 tūkst. eurų. Z. M. Ditkevičienė pasidžiaugė, kad kai viską atgaus iš A. Stafeckienės, suma sudarys net apie milijoną eurų – juk tai nereali investicija!

Pradėjo iš visų skolintis pinigų

Turtinių sandorių istorijos metu, 2016 m. rugpjūtį, mirė Z. M. Ditkevičienės vyras. Po jo mirties našlė sulaukė notarės skambučio iš Kauno, kuri pasakė, jog sandoris dėl žemės sklypo nebuvo registruotas Registrų centre. Jau kitą dieną moters bute apsilankė advokatas Eimantas, kuris pažadėjo gavęs pinigų sutvarkyti dokumentus atbuline data. Moters draugystė su advokatu daug kam kėlė įtarimų: ji patikliai dalijo pinigus vyrui, kurio net pavardės nežinojo, tačiau aklai juo pasitikėjo.

„Kokią sumą teta davė, ji nesakė, tačiau, kaip supratau, sandoris buvo užregistruotas ir nuo tada Eimantas pradėjo labai dažnai lankytis tetos namuose“, – pasakojo baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja pripažinta moteris.

Tą patį mėnesį teta man pasiskundė, kad apsilankė su jaunu vaikinu Vilniuje pas notarus, kuris sutiko paskolinti jai didelę sumą pinigų. Notarai atsisakė sudarinėti sandorį dėl jos amžiaus, todėl teta buvo labai pasipiktinusi.
Kornelija Lavrinovičienė

Pasak Z. M. Ditkevičienės dukterėčios, teta prisipažino, kad advokatu Eimantu prisistačiusiam vyrui atidavė savo brangenybes – šis esą žadėjo jas laikinai užstatyti. Be to, jis, tetos pasakojimu, paėmė visus mirusio vyro ginklus, net brangius vaistus, kuriuos lyg koks geradaris žadėjo perduoti kitiems sergantiems asmenims. Iš namų iškeliavo ir mirusios vyro kolekcinės monetos. Maža to, buvusi gydytoja netrukus pradėjo skolintis pinigų iš visų savo pažįstamų, kad juos perduotų Eimantui – šis tikino, jog jų reikia kyšiams duoti, nes papirkus reikalingus žmones pavyks greičiau sutvarkyti visus teisinius turtinius reikalus.

Neįtikėtina, bet po mėnesio Z. M. Ditkevičienei prireikė dar didesnės pinigų sumos, tačiau dukterėčia atsisakė paskolinti 10 tūkst. eurų, nes negalėjo finansiškai to sau leisti.

„Tą patį mėnesį teta man pasiskundė, kad apsilankė su jaunu vaikinu Vilniuje pas notarus, kuris sutiko paskolinti jai didelę sumą pinigų. Notarai atsisakė sudarinėti sandorį dėl jos amžiaus, todėl teta buvo labai pasipiktinusi“, – prisiminė moters dukterėčia.

Pinigų stygiumi ilgus metus nesiskundusi Z. M. Ditkevičienė buvo priskolinusi pinigų įvairiems žmonėms, tačiau susidūrusi su pinigų stygiumi bendraujant su advokatu Eimantu ji susigrąžino dalį skolų ir, kaip vėliau pasakojo savo dukterėčiai, pinigus atidavė būtent jam – vėl kyšiams, kad šis neva sutvarkytų kažkokius reiklaus.

„Aš pradėjau tetai sakyti, kad tas advokatas kelia įtarimų, tačiau teta pradėjo prieštarauti. Sakė, kad Eimantas – labai geras žmogus. Teta labai įsižeidė“, – prisiminė K. Lavrinovičienė.

Susirūpinusi savo teta moteris pasiūlė, kad kartu su vyresnio amžiaus moterimi įsikeltų gyventi jos kita dukterėčia, tačiau ponia griežtai atsisakė, teigdama, kad jai priežiūros nereikia.

Foto: Saulius Žiūra

Dar po mėnesio Z. M. Ditkevičienė pranešė savo giminaitei, kad nusprendė parduoti savo butą. Per pažįstamą nekilnojamojo turto brokerį patalpino skelbimą apie buto pardavimą – neva butas per didelis jai vienai. Po savaitės teta persigalvojo ir pasakė, kad buto nebepardavinės.

Didžiulį jau mirusios moters pasitikėjimą advokatu Eimantu pasivadinusiam sukčiui rodė ir tai, kad senyvo amžiau moteris buvo paskolinusi savo savo automobilį „Qashay“. Tiesa, automobilių rakteliai dukterėčios rankose atsirado po kelių mėnesių, kai ši paprašė tetos paskolinti automobilį. Eimantui tai labai nepatiko.

Aš pradėjau tetai sakyti, kad tas advokatas kelia įtarimų, tačiau teta pradėjo prieštarauti. Sakė, kad Eimantas – labai geras žmogus. Teta labai įsižeidė.
Kornelija Lavrinovičienė

Būtent automobilis ir 7 eurai banko sąskaitoje – vienintelis turtas likęs taupiai turtus visą gyvenimą kaupusios Z. M. Ditkevičienės dukterėčioms. Po netikėtos tetos mirties, įvykusios 2017 m. sausio pradžioje, jos sužinojo, kad visas turėtas senyvos moters turtas dingęs.

Prieš mirtį įtarė klastą

K. Lavrinovičienės sesė Virginija Mackevičiūtė taip pat pasakojo, kad anksčiau teta niekada neturėjo finansinių problemų. Gydytoja dirbusi moteris visuomet gyveno taupiai, buvo pardavusi paveldėtus du butus, žemės sklypą Kelmėje, todėl pinigų turėjo.

Tačiau situacija pasikeitė pradėjus bendrauti su bendrove „Turtuvos grupė“ ir jos atstovu advokatu Eimantu prisistačiusiu vyru.

„Teta man pasakojo, kad advokatui Eimantui vis reikėjo iš jos pinigų. Kaip teta minėjo, pinigai buvo reikalingi skolai išieškoti. Ji advokatui Eimantui duodavo ne 100 eurų, o 10 tūkst. ir daugiau“, – prisiminė moters giminaitė.

Dukterėčiai sunerimus dėl tūkstančius eurų išviliojančio advokato, Z. M. Ditkevičienė pradėjo jį ginti: teigė, kad jis labai geras advokatas, labai viešas asmuo.

„Dar pokalbio telefonu metu teta pasakė, kad advokatas Eimantas nunešė visus jos brangius papuošalus įvertinti, tačiau, kaip supratau vėliau, jis jai negrąžino nei brangenybių, nei pinigų“, – kalbėjo mirusios moters giminaitė.

Įtarimų dėl advokato Eimanto kilo ir istorijos metu mirusiam Z. M. Ditkevičiėnės vyrui. Dukterėčia pamena, kaip teta skundėsi, kad namuose besilankant advokatui sergantis vyras iš antro aukšto pradėjo rėkti, kad svečias aferistas ir kad nenori jo matyti namuose. Teta pasakojo, kad jai buvo gėda, nes į svečius advokatu prisistatinėjantis vyras buvo atvykęs su saldainiais ir gėlėmis.

„Maždaug per mėnesį dėdė mirė mistinėmis aplinkybėmis. Teta pasakojo, kad rado dėdę gulintį lovoje, tačiau prie lango buvo nedidelė kraujo dėmė, jam buvo praskelta galva. Nuo tada iš tetos namų dingo dėdės šautuvai, monetų kolekcija, medalių kolekcija“, – vardijo dukterėčia.

Asociatyvi nuotrauka
Foto: Telšių aps. VPK

Apie iš namų dingusius daiktus draugei Zitai pasakojo ir pati Z. M. Ditkevičienė. Kaip ši liudijo pareigūnams, praėjus maždaug mėnesiui po vyro mirties ji pasigedo kelių vyriškų ir moteriškų auksinių laikrodžių, juodųjų perlų karolių, storesnių auksinių grandinėlių. Dar po kurio laiko nukentėjusioji rado kažkokio lombardo nusitrynusį kvitą tūkstačio eurų sumai. Apie radinį moteris pasipasakojo advokatui Eimantui ir šis ją nuvežė prie vieno iš Vilniaus lombardų. Dėl kvito į lombardą aiškintis nuėjo vienas advokatu apsimetęs sukčius. Sugrįžęs į automobilį jis paaiškino, kad neva visus dingusius daiktus į lombardą pridavė moters vyras dar prieš mirtį. Kvitas buvo labai sutrintas ir vos įžiūrimas.

Maždaug per mėnesį dėdė mirė mistinėmis aplinkybėmis. Teta pasakojo, kad rado dėdę gulintį lovoje, tačiau prie lango buvo nedidelė kraujo dėmė, jam buvo praskelta galva.
Kornelija Lavrinovičienė

Telefonu kone kasdien su giminaite bendravusi V. Mackevičiūtė dar prieš tetos mirtį iš jos lūpų išgirdo ir apie kartu su A. Raziūnu teisiamą A. Stafeckienę, kuri neva turi brangių drabužių saloną, juos vežasi iš užsienio ir pardavinėja. Ji taip pat vaidina svarbų vaidmenį mirusios moters istorijoje.

„Teta man pasakė, kad su Antanina susipažino per advokatą Eimantą“, – toliau tęsė mirusios moters giminaitė.

Po Z. M. Ditkevičienės mirties paaiškėjo, kad mažiau nei prieš mėnesį šiai moteriai buvo parduotas butas sostinėje, kuriame ir gyveno mirusioji.

Ragino nepasitikėti seserimi

„Po tetos mirties su seserimi pradėjome ieškoti A. Stafeckienės. Su ja susitikau jos bute Pilaitėje. Ji pasakė, kad tetai skolinga 500 tūkst. eurų su 30 tūkst. eurų palūkanomis. Antanina paprašė eliminuoti palūkanas ir palikti 500 tūkst. eurų skolą. Sutikau“, – prisipažino mirusios moters dukterėčia K. Lavrinovičienė.

Moteris bent kartą per savaitę vis bandė susisiekti su A. Stafeckiene dėl skolos grąžinimo. Tačiau ši paminėdavo, kad vis dar pardavinėja žemės sklypą, neturi pinigų. Moterys susitarė, kad skola bus grąžinta dalimis.

„O dabar ji jau sako, kad tetai nebeskolinga ir pinigų negrąžins“, – nuogąstavo mirusiosios giminaitė.

Susitikimo su A. Stafeckiene metu, K. Lavrinovičienė užklausė ir apie advokatą Eimantą, tačiau Antanina išsigynė, kad jokio Eimanto nepažįsta, o taip pat nežinojo, kad teta išvis turėjo advokatą.

Turtus praradusios moters giminaitei po tetos laidotuvių pavyko pabendrauti ir su advokatu Eimantu. Pasak jos, vyras telefonu pasakė, kad per padėjėją sužinojo, jog teta pardavė savo butą kažkokiai Antaninai, ir kad jis turi tetos paskolos raštelių, įrodančių, kad moteris daug pasiskolinusi pinigų. Kartu jis pasisiūlė „sutvarkyti visus reikalus“.

„Vėliau dar paminėjo, kad mano sesuo apgaulės būdu norėjo užvaldyti tetos turtą, kad nepasitikėčiau sese ir dar visko prišnekėjo. Eimantas pasakė, kad kitą dieną dar paskambins ir neva turėsime labai ilgą pokalbį, bet jau rytojų jis buvo suimtas“, – prisiminė mirusios moters dukterėčia.

Foto: Marijampolės apsk.VPK

Po tetos mirties giminaitės mirusiosios bute nerado jokių dokumentų, išskyrus asmens tapatybės kortelę ir paskolos sutartį 365 tūkst. eurų sumai. Tokią sumą neva teta paskolino A. Stafeckienei.

„Šis raštelis buvo išrašytas 2016 m. liepą, o jau spalį teta neva paskolina Antaninai 482 tūkst. eurų, tačiau paskutinio raštelio neradau, jį tik buvo nusifotografavusi tetos draugė Zita“, – sakė V. Mackevičiūtė.

Įtarimų dėl advokato Eimanto kilo ir šiai mirusiosios draugei. Prisimena dukterėčia ir vieną nugirstą pokalbį, kai lankė savo tetą bute.

„Išgirdau tetos pokalbį su Eimantu. Teta jam pasakė, kad nori, jog Eimantas padarytų jai pavedimą per banką. Kiek supratau, kalba ėjo apie labai didelę pinigų sumą. Eimantas susierzino, bet pažadėjo pagalvoti. Kitą dieną paskambino Eimantas ir pasakė, kad atveš tetai į namus grynais pinigais“, – pasakojo dukterėčia.

Vizitas su kepta višta ir saldainiais

Dar prieš mirtį, 2017 m. sausio 9 d., Z. M. Ditkevičienė pradėjo vis dažniau sulaukti įdomių svečių. Kaip pasakooa mirusiosios draugė Zita, tų metų sausio 1 d. pas moteriškę į svečius atvyko Antanina. Kartu ji atsinešė keptą vištą, saldainių dėžutę. Vėliau užsuko ir advokatu Eimantu prisistatinėjęs A. Raziūnas.

„Jiems išvykus, teta po kurio laiko prabudo virtuvėje ant grindų“, – tetos draugės pasakojimą persakė dukterėčiai.

Apie mįslingus neva advokato vizitus pas pagyvenusią moteriškę iš jos girdėjo ir draugė Honorata, kuri liudijo, kad „advokatas, būdamas pas Mariją (Z. M. Ditkevieinę – red.) kažką jai užduodavo, kad ji pradėdavo visiškai neadekvačiai mąstyti“. Pasak draugės, moteris buvo sveika, niekada nesiskųsdavo širdies problemomis, pagal savo amžių tikrai nebuvo pervargusi. Taip pat ji niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, niekada nematė draugės padauginusios alkoholio. Tačiau Honoratai Z. M. Ditkevičienė buvo prisipažinusi, kad kartu su advokatu ir Antanina vizito metu buvo ir vartojusi alkoholio.

Sausio 7 d. vakarieniaudama su teta V. Mackevičiūtė išgirdo, kad ryt į svečius turi užsukti Antanina su Eimantu.

„Kitą rytą išvykau namo. Tą patį vakarą apie 21 val. paskambinau tetai, bet, kai ji atsiliepė, sakė, kad turi išleisti svečius ir man perskambins. Po kokių 20 minučių perskambino ir labai nerišliai kalbėdama pasakė, kad pakalbės vėliau. Sutarėme susiskambinti kitą dieną“, – prisipažino liudytoja.

Deja, tai ir buvo paskutinis dukterėčios pokalbis su teta. Kitą dieną į skambučius vyresnio amžiaus moteris nebeatsiliepė.

Susirūpinusi dėl tetos moteris susisiekė su savo seserimi. Pastaroji nuvažiavo pas tetą į namus ir rado ją gulinčią ant žemės, nukritusią nuo laiptų. Butas buvo atrakintas, raktai dingę, viduje degė šviesa, buvo įjungtas televizorius.

Kaip nurodyta teismo medicinos eksperto išvadose, Z. M. Ditkevičienės kūne po mirties rastas 1,51 prom. etilo alkoholio kiekis. Alkoholis galėjo paūminti lėtinę moters išeminę širdies ligą, dėl ko galėjo nutikti ūmus širdies kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimas, pasibaigęs mirtimi. Pridedama, kad jei tiriamoji nebūtų vartojusi alkoholio, yra tikimybė, kad ji nebūtų mirusi, nes nebūtų paūmėjusi lėtinė išeminė širdies liga.

„Žydinčio sodo“ paslaptis

Dukterėčios įsitikinusios, kad Z. M. Ditkevičienės paskutinį gyvenimo vakarą svečiuose lankėsi Antanina su advokatu Eimantu, nes prieš tai giminaitė, besitvarkydama tetos namuose, pastebėjo, kad svetainėje nebėra paveikslo „Žydintis sodas“. Teta minėjo, kad advokatas Eimantas išvežė jį įvertinti. Tačiau po laidotuvių nuvykus į butą, paveikslas jau kabėjo ant sienos.

Po tetos mirties dukterėčios taip pat sužinojo, kad butas, kuriame rasta mirusi giminaitė, prieš mažiau nei mėnesį parduotas A. Stafeckienei, o visi nekilnojamojo turto dokumentai yra dingę ir, tikėtina, atsidūrė advokato Eimanto rankose.

Tokius įtarimus sustiprina ir tai, kad prieš mirtį moteris nerimavo, kad A. Raziūnas jai negrąžina didelės pinigų sumos, taip pat nuosavybės teise jai priklausiusio buto dokumentų, todėl ji net svarstė advokatą Eimantą paduori į teismą.

Tuo metu advokatu Eimantu apsimetinėjęs A. Raziūnas, kuriam prokurorai yra pateikę kaltinimus dėl tyčinio nužudymo iš savanaudiškų paskatų, visai kitaip apibūdina mirusiąją nei jos kaimynai ar giminaitės, kurios tikina, kad moteris anksčiau niekada nepiktnaudžiaudavo alkoholiu. Suimtas vyras teigė, kad, kai po vyro mirties pradėjo dažniau lankytis pas mirusiąją, ją vis dažniau neva matė išgėrinėjančią. Jis pasakojo, kad užsukus vakarais pas ją moteris beveik visada būdavo girta, dainuodavo, kalbėdavo nesąmones, vos paeidavo, verkdavo dėl mirusio vyro.

Į aferas įsipainiojęs vyras prisipažino, kad ir pats kartu kelis kartus gėrė su nukentėjusiąja. Kartu jis tikino, kad Z. M. Ditkevičienė vis kviesdavosi Antaniną ir šios gerdavo kartu. Vyras parodymuose tvirtino, kad moters mirties dieną „greičiausiai Vilniuje nebuvo“.

„Z. M. Ditkevičienės atžvilgiu nesu padaręs jokios nusikalstamos veikos ir niekada neturėjau tokio tikslo“, – sakė A. Raziūnas.

Užkibo ir žinomas futbolininkas

Pagal Registro centro duomenis, 2016 m. gruodžio 16 d. Kaune, likus mažiau nei mėnesiui iki mirties, Z. M. Ditkevičiėnė sudarė buto pardavimo sutartį su jau minėta Antanina. Butas parduotas už 120 tūkst. eurų.

Tiesa, jau po keturių dienų A. Stafeckienė už 140 tūkst. eurų butą pardavė kitam pirkėjui. Čia aferomis apipintoje istorijoje pasirodo ir Lietuvoje gerai žinomo dabar jau buvusio futbolininko Edgaro Jankausko vardas.

Žinomas futbolininkas apie skolų grąžinimo kontorą „Turtuvos grupė“ taip pat sužinojo iš skelbimo internete. Kadangi E. Jankauskui vienas asmuo buvo skolingas nemažą sumą, kurios negražino, o sportininkas turėjo teismo sprendimą dėl skolos priteisimo jam, vyras kreipėsi į antstolius, kurie paaiškino, kad skolingas asmuo turto neturi, todėl išieškoti negali. Atsidūręs tokioje situacijoje E. Jankauskas nusprendė kreiptis į „Turtuvos grupę“.

Edgaras Jankauskas

Paskambinęs skelbime nurodytu telefonu ir paaiškinęs situaciją sportininkas pasirašė su bendrove teisinių paslaugų sutartį. Įmonės atstovai patikino, kad galimybę atgauti pinigus yra. Futbolininkas taip pat kontaktavo su neva advokatu Eimantu.

Bendraujant su Eimantu E. Jankauskas vis išgirsdavo, kad skolą galima išieškoti per policiją ar „kitais žinomais būdais“. Tačiau sportininkui taip pat užkliuvo, kad advokatu prisistatantis vyras visą laiką kalbėdavo nekonkrečiai, niekada nepasakodavo apie save, tiksliai nieko nepasakydavo ir dėl situacijos bandant išieškoti skolą.

Bendraujant su Eimantu E. Jankauskas vis išgirsdavo, kad skolą galima išieškoti per policiją ar „kitais žinomais būdais“.

Vis dėlto sportininkas bendrovei už paslaugas pervedė beveik 2,5 tūkst. eurų. Po poros mėnesių nesulaukęs jokio proveržio skolos išieškojimo procese, E. Jankauskas pareikalavo grąžinti pinigus.

„Eimantas pasakė, kad dabar vasaros laikotarpis, daug kas atostogauja, todėl paprašė palaukti“, – prisiminė byloje liudijęs sportininkas.

Spektaklis notaro biure

Atėjus 2016 m. rudeniui futbolininkas vėl pradėjo skambinti advokatu Eimantu apsimetančiam A. Raziūnui, tačiau pastarasis vis rasdavo priežasčių nebendrauti. Viskas pasikeitė gruodžio mėnesį, kai pats sukčius susisiekė su garsiu sportininku ir pranešė, kad atsirado butas, kurį nori pirkti daug pirkėjų, buto savininkas mirė, o likusiai našlei butas per du aukštus yra per didelis.

„Pasakiau, kad noriu apžiūrėti butą, nes neketinu pirkti neapžiūrėjęs. Vieną vakarą su Eimantu susitikome prie buto. Eimantas atrakino duris su savimi turėtais raktais. Tuo metu bute nieko nebuvo, tačiau matėsi, kad bute gyvena žmonės. Butą apžiūrėjau ir sutikau įsigyti“, – kalbėjo E. Jankauskas. Sutarta ir dėl buto kainos – 150 tūkst. eurų.

Vis dėlto pamačius buto dokumentus iš Registrų centro naujam E. Jankauskui užkliuvo, kad butas ką tik parduotas jau minėtai Antaninai, o po kelių dienų jau ieškoma naujo pirkėjo.

Kadangi tiek buto kaina, tiek butas sportininkui tiko, jis kreipėsi į notarą, kad šis nuodugniai patikrintų dokumentus. Sulaukęs patvirtinimo, kad pirmasis sandoris įvyko sklandžiai ir su pardavėja atsiskaityta, gruodžio 20 d. jis su Eimantu ir A. Stafeckiene atvyko pas notarą sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutarties. Butą pirkti nusprendusiam vyrui krito į akis pagyvenusios Antaninos jaunatviškumas ir prabangūs kailiniai.

Foto: DELFI / Juozas Markevičius

„Notaras paprašė visų dalyvaujančių asmenų dokumentų. Aš ir A. Stafeckienė pateikėme, o Eimantas pasakė, kad pamiršo automobilyje ir notaras liepė atsinešti, tačiau Eimantas kaip išėjo, taip ir negrįžo. Antanina dar iškėlė tokią sceną, kad neva taip pirmą kartą, kad žmonėmis nepasitiki ir notaras reikalauja dokumentų“, – istoriją tęsė futbolininkas.

Turėdamas įgaliojimą jis butą pirko savo sūnaus, gyvenančio Anglijoje, tačiau planuojančio grįžti į Lietuvą ir apsigyventi minėtame bute sostinėje, vardu. Už butą buvo sumokėta 145 tūkst. eurų grynais, nes taip neva pageidavo Eimantas su Antanina. Dar 5 tūkst. eurų jis pagal sutartį turėjo sumokėti Antaninai, kai ši perduos jam butą. Pasak E. Jankausko, sūnus apie tėčio dovaną – butą, nieko nežinojo ir nežino apie jo vardu esančią nuosavybės.

Pažadai nevirto realybe

„Antanina prašė manęs palaukti du mėnesius, nes jai reikia išsikraustyti iš buto. Aš sutikau. Antanina perskaičiavo pinigus ir išėjo“, – buto pirkimo procedūrą prisiminė sportininkas.

Vis dėlto E. Jankauskas buto raktų negavo nei po žadėtų dviejų mėnesių, nei vėliau. Pasak jo, Antanina jam vis skambino, siūlė keisti spynas, skundėsi, kad neturi buto raktų, žadėjo, kad juos atveš giminaitė iš Kelmės.

E. Jankauskas buto raktų negavo nei po žadėtų dviejų mėnesių, nei vėliau.

Praėjus dviem mėnesiams po buto pirkimo E. Jankauskas pagal susitarimą turėjo gauti buto raktus. Tiesa, tuomet vyras buvo užsienyje, todėl prie buto paprašė atvykti savo brolį. Dėl kylančių abejonių kartu pasirūpino, kad į vietą atvyktų ir antstolis.

Ponia Antanina prie namo atvyko be raktų ir be jokių dokumentų, patvirtinančių komunalinių paslaugų mokėjimus. Neatsivežė net ir pirkimo-pardavimo sutarties. Moteris patikino, kad raktus į sostinę veža giminaitė iš Kelmės ir jie bus paruošti tą pačią dieną ar rytoj. Deja, pažadai nevirto realybe.

Po dešimties dienų E. Jankauskas sužinojo, kad jo pirktam butui taikomas laikinas areštas.

Turtingos ponios mirtis A. Raziūnui atvėrė naujus kelius – vyras ėmė persekioti kitą vilnietę ir reikalavo net ne savo pinigų. „Arba geruoju grąžini skolą, arba mes pritaikysime savo metodus ir pinigus pati atneši dantyse”, - grasinimų sulaukusi moteris į policiją nedrįso kreiptis net tuomet, kai garsusis kalinys pateko į areštinę. Tuo metu po skyrybų vyriškos šilumos ieškojusi kaunietė prisipažino, kad su A. Raziūnu susipažino, kai per radijo stotį išgirdo skelbimą, jog nepažįstamasis moterims pasaulį žada nupiešti kitomis spalvomis.„Jis man iš karto patiko, labai norėdavau su juo susitikti, bet jis, kaip tikras džentelmenas, ragindavo neskubėti – pirmiau reikia vienam kitą pažinti”, - prisiminė kaunietė. Bet jos žavesys juoduoju džentelmenu greitai baigėsi.

Apie tai – kitoje „Skolų valdovo užburti“ dalyje.