Kaip sakoma pranešime, ES diplomatijos vadovai aptarė COVID-19 geopolitinę įtaką ES Rytų partnerystės regionui, trumpalaikius ir vidutinės trukmės padarinius šio regiono valstybėms ir ES teikiamą paramą.
ES kaimynystės ir plėtros komisaras Olivéris Várhelyi informavo dėl papildomo makro-finansinės pagalbos paketo ES kaimynystės ir plėtros šalims kovai su pandemija. Sakartvelui skirta 150 mln. eurų, Moldovai – 100 mln. eurų ir Ukrainai – 1,2 mlrd. eurų.
Vaizdo konferencijos metu ministrai taip pat daug dėmesio skyrė Ukrainai. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, ES turi remti Ukrainą kovoje su COVID-19 pandemija ir jos socio-ekonominiais padariniais ir tuo pačiu išlaikyti dėmesį ir nuoseklią paramą Ukrainos vykdomoms reformoms, išsakant lūkesčius dėl esminių reformų krypčių.
„Rusija tęsia agresiją, todėl ES spaudimas jai turi stiprėti, taip pat ir sankcijomis. Sankcijos turi tęstis tol, kol nebus atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenumas. Šiame kontekste taip pat svarbus išlieka ir ES atsakas reaguojant į nelegalaus Kerčės geležinkelio Kryme atidarymą“, – sakė ministras L. Linkevičius.
Vaizdo konferencijoje ministrai taip pat aptarė smarkiai blogėjančią saugumo ir humanitarinę padėtį Libijoje, kur vyksta rimti ginklų embargo pažeidimai, didėja nelegalios migracijos grėsmė, destruktyvus Rusijos vaidmuo. Abi konflikto pusės toliau tęsia karinius veiksmus, nereaguodamos į įvairius, tarp jų ir ES, raginimus sudaryti humanitarines paliaubas COVID-19 grėsmės akivaizdoje. Lietuva remia naują ES karinę operaciją Viduržemio jūroje IRINI ir svarsto galimybes joje dalyvauti. Šia operacija ES padidino pastangas užtikrinti JT ginklų embargo Libijai vykdymą, tuo prisidėdama prie taikos proceso šalyje.