Taip pat iki šiol nėra tiksliai aišku, kada pirmieji Covid-19 atvejai pasiekė skirtingas šalis, tad ir su šia infekcija susijusių mirčių teoriškai gali būti daugiau. Pavyzdžiui, jei iki karantino paskelbimo Lietuvoje numirė senyvo amžiaus žmogaus, didelė tikimybė, kad jo nuo koronaviruso niekas neištyrė ir mirties liudijime atsirado kita mirties priežastis.

Jei tokių atvejų buvo, jie turėtų atsispindėti Higienos instituto skelbiamoje mirčių pagal mirties priežastis statistikoje – pavyzdžiui, išaugus ūmių kvėpavimo sutrikimų sukeltų mirčių skaičiui. Šie duomenys taip pat galėtų parodyti, ar Lietuvoje nepadaugėjo savižudybių, smurtinių, alkoholio sukeltų mirčių, ar daugiau gyvybių nenusinešė minėtos širdies ir kraujagyslių ligos.

Vis dėlto šie duomenys nei skirtingų sričių specialistams, nei visuomenei šiuo metu nėra prieinami ir neaišku, kada žinosime, nuo ko pirmaisiais 2020 m. mėnesiais mirė daugiau nei 10 tūkst. šalies gyventojų. Tai reiškia, kad nei mokslininkai, nei medikai negalėtų pastebėti užsidegusių pavojaus signalų, net jei jų ir būtų.

Patikino, kad duomenis teikia

Mirties faktą Lietuvoje patvirtina gydymo įstaigos, jos taip pat nurodo, kokia yra žmogaus mirties priežastis. Tuomet elektroninis mirties liudijimas keliauja į Registrų centrą ir turėtų atsirasti elektroninėje sveikatos paslaugų informacinėje sistemoje (ESPBI IS). Būtent šiais duomenimis naudojasi Higienos institutas, kuris yra atsakingas už Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registrą.

Kaip Delfi dar balandžio 6 d. informavo Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Sandra Mekšriūnaitė, šiuo metu galimybės pateikti šių metų pirmųjų trijų mėnesių mirčių priežasčių nėra.

„Apgailestaujame norėdami pranešti, kad duomenų apie mirties priežastis pateikti negalime, nes nuo 2020 m. sausio mėn. turime didelį duomenų vėlavimą iš Registrų centro. Kada problema bus išspręsta, neturime informacijos“, – į žurnalistų užklausą atsakė specialistė.

Susisiekus su Registrų centro atstovu Mindaugu Samkumi, jis patikino, kad elektroninius mirties liudijimus Higienos institutas gauna „kaip ir iki šiol“.

„Mes tą informaciją apie mirtis ir konkrečiai liudijimus, kur yra nurodomos mirties priežastys, institutui teikiame. (...) Jie gauna iš mūsų, tačiau šiek tiek neoperatyviai, ne iš vakar dienos“, – tikino M. Samkus.

Pasiteiravus, ar Higienos instituto specialistams jau yra prieinami šių metų sausio-kovo elektroniniai mirties liudijimai, pašnekovas patikino, jog tokius duomenis institutas turėtų turėti.

„Jie turi juos turėti. Jie tą informaciją pagal sudarytas programines priemones turi turėti – tiek sausio, tiek vasario, tiek kovo. Kovo gal ne paskutinių savaičių. Iki šiol, kaip ir anksčiau, tiek praeitais metais, tiek nuo šių metų pradžios ta informacija jiems yra teikiama galbūt su savaitės, dviejų užvėlavimu. Iki šiol jiems viskas tiko, bet turbūt pasikeitė jų poreikiai, jie apie tai mus informavo ir dabar mes ieškome galimybių tą problemą išspręsti ir teikti tuos duomenis jiems operatyviai“, – tikino M. Samkus.

Paprašytas patikslinti, kiek kovo duomenų Higienos institutui jau turėtų būti prieinami, Registrų centro atstovas teigė, kad galbūt dar gali nebūti paskutiniosios kovo savaitės mirties liudijimų.

„Kaip ir sakau, galbūt paskutinės savaitės nėra apibendrinti, bet pirmų savaičių jie tikrai turi turėti. Tas vėlavimas atsiranda todėl, kad apskritai toje sistemoje elektroninis duomenų, dokumentų kiekis pastaraisiais metais yra išaugęs ir tada tos informacijos, kurią jie naudoja, pateikimas šiek tiek užtrunka“, – kalbėjo M. Samkus.

Problemą galėtų išspręsti tik po metų

Tačiau, kaip matyti iš Delfi gautų dokumentų, problema yra kur kas gilesnė. Pasirodo, į Registrų centrą dėl stipraus duomenų vėlavimo Higienos institutas oficialiai kreipėsi dar šių metų sausio pabaigoje. Šio rašo kopija taip pat buvo nusiųsta ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).

„Informuojame, kad Higienos institutas (...) susiduria su elektroninio medicininio mirties liudijimo gavimo problemomis (MML), kurios trukdo tvarkyti Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registrą“, – rašoma dokumente.

dokumentai

Kaip sausio 29 d. pranešė Higienos institutas, šių metų sausio pabaigoje specialistams dar net nebuvo pasiekiami visi praėjusių metų gruodžio mirties liudijimai, trūko 1100. Rašte taip pat nurodoma, kad jau anksčiau apie kylančias problemas buvo informuota ir Registrų centro e-sveikatos grupė, tačiau problema ne tik kad išliko, bet ir dar labiau komplikavosi.

Žurnalistų turimi dokumentai rodo, kad Registrų centrą vasario 6 d. laiku pateikti mirties registrui reikalingus duomenis raštu įpareigojo ir SAM.

„Registrų centrui problema dėl duomenų (...) vėlavimo žinoma (...). Šiuo metu situacija yra stebima ir tikimės, kad artimiausiu metu (...) rezultatai pagerės“, – teigiama Registrų centro oficialiame atsakyme.

Jame taip pat nurodoma, kad esant poreikiui problemą būtų galima spręsti modernizuojant minėtą elektroninę sveikatos paslaugų informacinę sistemą, tačiau tą daryti numatyta tik 2020 m. pabaigoje – 2021 m. pradžioje. Kitaip tariant, visuomenei ir specialistams informacija apie dabar mirusių asmenų mirties priežastis taptų prieinama tik po metų.

dokumentai
dokumentai

Tai reiškia, kad sutriktų ir duomenų teikimas oficialioms pasaulio organizacijoms, kurios ilgą laiką Lietuvai šviesiomis spalvomis žibėti neleido – buvome tarp pirmaujančių valstybių pagal savižudybių, širdies ir kraujagyslių ligų bei alkoholio vartojimo sukeltų mirčių skaičių.

„Tiek laukti atrodo absurdiška. Mes su oficialia statistika turime atsiskaityti ir tarptautinėms – ir Eurostatui, ir PSO“, – anksčiau LNK žinioms sakė S. Mekšriūnaitė.

Neaišku, kaip karantinas paveikė rizikos grupes

Kad šie duomenys nėra prieinami, jau pastebėjo ir medikai. Kaip anksčiau laidoje „Delfi Dėmesio centre“ sakė Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas Vytautas Kasiulevičius, pagalbos uždelsimas rizikos žmonėms – sergantiems širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, gali turėti skaudesnių pasekmių nei Covid-19.

Ar nepataisoma žala šių žmonių sveikatai karantino metu dar nebuvo padaryta, V. Kasiulevičius sakė negalintis atsakyti, nes šie duomenys medikams šiuo metu nėra prieinami.

„Bent jau aš kol kas neprieinu prie duomenų, kurie greičiausiai yra Registrų centre. Būtų labai įdomu pasižiūrėti, kiek yra naujų mirčių per praėjusį mėnesį, kiek yra įvairių įvykių įvykę ir t.t. Bet tie duomenys plačiau atveriami mūsų bendruomenėms bus turbūt tik po dviejų mėnesių. Bet spėju, kad tam tikrą įtaką, tai, kad neatliekama planinė pagalba, turbūt žmonių sveikatai turi, ir todėl turėtume visais būdais siekti tą pagalbą, kurios negalima perkelti į nuotolinį būdą, ją reikia po truputį atnaujinti“, – kalbėjo medikas.

Vytautas Kasiulevičius

Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras sužinoti, kaip per pastaruosius mėnesius Lietuvoje pasikeitė mirčių statistika, neskuba. Balandžio 14 d. Delfi per spaudos konferenciją sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos paklausė, ar šis turi naujausius duomenis apie savižudybių situaciją Lietuvoje, ar nėra signalų, kad karantinas jau padarė žalos lietuvių psichinei savijautai?

„Ne, kol kas neturime. Juo labiau, kad tokie duomenys greitai paprastai ir nėra surenkami. Jeigu kam teko stebėti statistiką, paprastai mes ją turime už praėjusius metus praėjus keletui mėnesių nuo metų pradžios, kada jau vis duomenys yra labai tiksliai suskaičiuojami, apibendrinami. Galėsime, aišku, ir tam tikrus tarpinius rezultatus pasižiūrėti. Be kol kas laiko tarpas yra tikrai labai trumpas“, – tuomet atsakė A. Veryga.

Nesibaigiantį tarp institucijų siuntinėjamų raštų virtinė, ko gero, ir yra atsakymas į klausimą, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nežino, ar karantinas jau turi šalutinių poveikių Lietuvos žmonėms. Taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar ministrui pavyks ištesėti pažadą ir pateikti bent „tarpinius duomenis“.

Įdomu tai, kad pats A. Veryga tikina, kad jokios informacijos apie sutrikusį prieinamumą prie elektroninių mirties liudijimų, jis neturi.

„Nežinau, man tai yra naujiena, kad duomenys kur nors vėluoja, nes mirties liudijimai yra išrašomi, puikiai suprantate, greitai. Be jų žmonės negalėtų savo artimųjų palaidoti. Tai nežinau, kas toje sistemoje net ir teoriškai galėtų strigti, nes, jeigu būtų įstrigę, aš manau, kad mes visi apie tai būtume išgirdę jau labai seniai. Nežinau, galėsime pasiaiškinti, kur yra problema. O Higienos institutas yra mums pavaldi įstaiga, tai jeigu jiems kyla klausimų, aš manau, kad jie mums gali pasakyti. Galų gale, patys pabendrauti su Registrų centru ir išsiaiškinti, dėl ko kyla problemos perduodant duomenis“, – balandžio 17 d. kalbėjo A. Veryga.

Aurelijus Veryga

SAM pagalbos šaukėsi ne kartą

Būtent tai Higienos institutas, rodo dokumentai, ir padarė – iš SAM pagalbos šaukėsi ne vieną kartą. Oficialią užklausą ministerijai su mirčių statistika dirbantys specialistai išsiuntė ir vasario pabaigoje.

Po jo, vasario 28 d., SAM viceministrė Kristina Garuolienė dar kartą kreipėsi į Registrų centrą oficialiu raštu.

„Prašome užtikrinti tinkamą duomenų tiekimą Higienos institutui laiku, o radus nesklandumus, kuo skubiau juos pašalinti“, – rašome Registrų centrui išsiųstame SAM rašte.

dokumentai

Pakartotinai dar vienas paraginimas iš ministerijos buvo išsiųstas ir prieš pat karantiną – kovo 6 d. ir pareikalauta „nedelsiant pašalinti nesklandumus“.

Tačiau iš Registrų centro atsakymas buvo panašus. Kaip rašoma oficialiame dokumente, elektroniniai mirties liudijimai į ESPBI IS patenka kartu su kitais dokumentais, kurie yra apdorojami eiliškumo tvarka. Registrų centras tvirtina, kad jokių galimybių pirmiausiai pateikti mirties liudijimus – nėra.

dokumentai

Kaip skelbė LNK žinios, į ESPBI sistemą kas mėnesį patenka apie 4 milijonus dokumentų, iš jų 3-4 tūkst. sudaro mirties liudijimai. Kodėl mirties liudijimai tapo neprieinami būtent šiais metais, atsakymas lieka neaiškus, nes tiek 2018 m., tiek 2019 m. valstybės mirčių registrą tvarkančioms įstaigoms jie buvo pasiekiami laiku.

Akivaizdu, kad jokie SAM išsiųsti raštai ir reikalavimai problemos nesprendžia. Tą patvirtina ir Registrų centro atstovo M. Samkaus raštu Delfi pateiktas atsakymas.

„Šiandien negalime pasakyti, kada institutui reikalingi duomenys sistemoje bus apdoroti ir institutas juos galės pasiimti iš sistemos“, – informavo jis.

Foto: Zuma Press / Scanpix

Ar SAM dėl nepasiekiama tapusios ir šiuo metu itin ne tik statistikai, bet ir skirtingų sričių specialistams reikalingos informacijos apie lietuvių mirties priežastis ėmėsi kokių nors papildomų veiksmų, Delfi informacijos neturi.

Nuo 2019 m. gegužės Registrų centras yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pavaldume. Ši ministerija praėjusių metų rudenį liko be ministro, kai juo buvęs Virgilijus Sinkevičius buvo paskirtas eurokomisaru. Laikinai ministro pareigas eina Žygimantas Vaičiūnas, kuris taip pat yra ir energetikos ministras.

Kaip sako Higienos instituto vadovė S. Mekšriūnaitė, specialistai yra „visiškoje nežinioje“, nes balandžio 8 d. Higienos institutui buvo prieinami tik iki sausio 25 d. išrašyti mirties liudijimai. KItaip tariant, specialistai iki šiol negali pasiekti apie 6 tūkst. mirties faktą patvirtinančių dokumentų.

„Su pavydu stebime, kaip kitos šalys mirties priežasčių statistiką skelbia ir nagrinėja pagal mirties priežastis, kiek atsispindi Covid, kiek ne. Tik su pavydu galime į tai žiūrėti, nes mums šitie duomenys oficialioj statistikoj yra neprieinami“, – anksčiau apie problemą ir LNK žinioms pasakojo S. Mekšriūnaitė.

Šių metų kovą mirė daugiau žmonių nei praėjusį

Vienintelė šiuo metu viešai prieinama statistika – bendras mirusiųjų skaičius. Kaip skelbia Statistikos departamentas, 2020 m. kovą mirė 3571 žmogus, iš jų – 3029 buvo 60 m. ar vyresni.

Praėjusių metų kovą Lietuvoje mirė 3177 žmonės, 60 m. ir vyresni sudarė 2825 mirtis.

Iš viso per pirmuosius tris šių metų mėnesius, išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, mirė 10 186 žmonės. Pernai per tą patį laikotarpį mirusiųjų buvo 10 548.

Tačiau iš šių duomenų, aiškina Lietuvos Socialinių tyrimų centro mokslininkas, sociologas dr. Daumantas Stumbrys, jokių išvadų daryti negalima.

„Negalime be mirties priežasčių daryti kažkokios išvados, kad nelyginiais metais miršta daugiau, lyginiais – mažiau. Tai yra truputį juokinga, tai tiesiog statistiniai nukrypimai, jie nėra statistiškai reikšmingi pokyčiai. Aš kaip mokslininkas nežinau priežasčių, kurios vienais metais gali lemti didesnį mirčių skaičių, kitais – mažesnį.

Jeigu jūs pasižiūrėtume apskritai visus konkrečių metų mėnesius, pamatytumėte, kad tie rodikliai yra nevienodi, skiriasi skirtingais mėnesiais. Bet čia mes galime rasti paaiškinimus. Tarkime, vasarą miršta 1000 žmonių mažiau negu žiemą. Tai greičiausiai susiję su kažkokiomis ligomis, kurios nebūtinai tampa mirties priežastimi, bet paveikia žmogaus imuninę sistemą. Pavyzdžiui, peršalimo ligos. Jeigu žiemą mes turime apie 4000 mirčių, tai vasarą apie 3000“, – teigia jis.

Kovo mėnesių mirčių statistika Lietuvoje
Foto: Statistikos departamento nuotr.

Anot mokslininko, iš bendros mirčių statistikos galima daryti tik vieną išvadą – nuo 2007 iki 2008 m. mirusiųjų skaičius Lietuvoje gerokai sumažėjo. Tačiau net ir šio išskirtinai atrodančio pokyčio priežastis, aiškina jis, padėjo paaiškinti mirčių statistika pagal konkrečias mirties priežastis.

„Buvo ganėtinai stiprus mirčių skaičiaus pokytis. Standartizuoti mirtingumo rodikliai tuo laikotarpiu mažėjo. Yra daugybė tyrimų, kad tai susiję su alkoholio sukeltomis mirties priežastimis, auto įvykių mažėjimu. Ir tai galime pamatyti ne tik iš kovo, bet iš visų metų duomenų – nuo 2007 m. iki 2011 m. mes turime mirtingumo rodiklių mažėjimą“, – aiškino pašnekovas.