Leidimas reikalingas dėl dviejų priežasčių
Į Delfi žurnalistus kreipėsi sunerimę gyventojai, kurie pranešė, kad Treniotos gatvėje statoma labai aukšta tvora. Greta esančio sklypo savininkė teigė bandžiusi kreiptis į kaimyną, tačiau iš jo aiškių atsakymų nesulaukė.
Dar labiau moterį nustebino tai, kad prasidėjo statybos, nors ji nėra pasirašiusi jokių leidimų.
Į Treniotos gatvę atvykę žurnalistai nesunkiai surado pradėtą statyti tvorą. Ja bandoma apjuosti prabangų ir didelį namą.
Viskas būtų gerai, tačiau tokiam statiniui yra reikalingi statybos leidimai. Registrų centro valdomame Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad sklypas yra nekilnojamųjų vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, šį statinį galima būtų priskirti II grupės nesudėtingajam statiniui. Kaip yra išaiškinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tvorai, kurios aukštis > 2 iki ≤ 5 m, o aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc. (II grupės nesudėtingasis statinys), statyti statybos leidimas reikalingas šiose teritorijose: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje); magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Vadovaujantis šiuo išaiškinimu, tvorai Treniotos gatvėje yra reikalingas statybos leidimas dėl dviejų priežasčių. Pirma, ji statoma mieste. Antra, tvora dygsta nekilnojamųjų vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).
Reikia kaimynų sutikimo
Tačiau statybos leidimas negalėtų būti išduodamas, jei nėra kaimynų sutikimo. O kada jis reikalingas?
Pagal galiojančius teisės aktus, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą: prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos):
*jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (
*jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
Taigi, panašu, kad šiuo atveju vis dėlto reikėjo gauti ir kaimynų sutikimą. Tačiau gretimo sklypo savininkė Delfi teigė, kad kaimynas prieš statydamas tvorą jos neprašė jokių sutikimų.
Savivaldybė išdavė du leidimus
Apie statybos leidimus paklausėme Vilniaus miesto savivaldybės. Jos atstovė Neringa Kolkaitė Delfi teigė, kad leidimas kelių metrų aukščio tvorai nėra išduotas.
Anot jos, šiuo adresu yra išduoti du leidimai: vienbučiui gyvenamajam namui (2006-12-22) ir ūkiniui pastatui (2007-06-20).
Tuo tarpu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Ieva Liutkutė Delfi teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija išduoto leidimo Nr. GR/1582/06-1682 gyvenamojo namo rekonstrukcijai Treniotos gatvėje, Vilniuje, projekto sudėtyje yra pateikti kaimyninio sklypo bendraturčių sutikimai dėl tvoros, ne aukštesnės kaip 1,3 m, statybos. Tačiau Delfi užfiksavo, kad statoma tvora gerokai aukštesnė.
Tame pačiame name veikia ir įmonė
Registrų centro duomenimis, sklypo savininkas yra Pavelas Martišonokas. Jis yra verslininkas, UAB „Baltic reef” vadovas ir akcininkas. Įmonė registruota Treniotos g. 19. Kaip tik ten, kur ir vyksta tvoros statybos.
Vis dėlto jokios iškabos apie veikiančią įmonę į Treniotos gatvę atvykę žurnalistai nerado. Nors Registrų centre nurodyta, kad statinio paskirtis – gyvenamasis namas, tačiau savininkui tai nesutrukdė tame pačiame statinyje užregistruoti savo įmonę.
Įmonė Registrų centru nurodė tokią savo veiklą: gamyba, prekyba, paslaugų teikimas, statyba ir kita Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla.
Nors gynenamajį namą rekonstruoti leidimas gautas 2006 metais, tačiau praėjus daugiau nei dešimt metų Registrų centre nurodyta būklė – nebaigtas statyti. Baigtumo procentas – 86 proc.
Kaip bebūtų, apsilankius prie namo ir geriau įsižiūrėjus nepasakytum, kad namo statybos dar nepasibaigusios.
Dar viena įdomi detalė – „Baltic reef” Registrų centrui paskutinį kartą savo finansinę ataskaitą yra pateikusi tik 2012 metais. Įmonės privalo jas teikti kasmet, o jei to nedaro, gali sulaukti baudos.
Su pačiu sklypo ir įmonės savininku P. Martišonoku Delfi susisiekti nepavyko. Internete nurodytais mobiliųjų telefonų numeriais jis nepasiekiamas, o į elektroninį laišką neatsakė.
