Aukštos apsauginės klasės respiratoriai, specialūs apsauginiai akiniai, pirštinės, dezinfekcinio skysčio indai – į Seimą net žurnalistų buvo prašoma neiti, liekant lauke, kad nedidinti pavojaus dėl koronaviruso grėsmės.
60 procentų Seimo narių, pasak tuomet informavusio Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio, pagal indikacijas yra rizikos grupėje.
Tačiau prieš virusą apginkluotų Seimo narių padėjėjų ir Seimo kanceliarijos darbuotojų tokia prabanga – nepasiekia.
„Mums duodama viena vienkartinė apsauginė kaukė trims savaitėms! Tam, kad gautume apsaugos priemones, Seimo narys privalo kreiptis raštu į kanceliariją, kitaip ir tos kaukės negautume”, - piktinosi su Delfi susisiekę Seimo narių padėjėjai.
Seimo kanceliarija tai neigia ir tikina, kad “veido apsaugos priemonės išduodamos kiekvieną dieną dirbantiems Seimo rūmuose”.
Tačiau Seimo narė Agnė Širinskienė patvirtino, kad problemų dėl Seimo narių padėjėjų aprūpinimo apsaugos priemonėmis – yra.
„Kai ne posėdžio dieną mano padėjėja privalėjo dirbti Seimo rūmuose, sulaukiau jos skambučio, kad tam, jog jai būtų išduota apsauginė kaukė, aš turiu rašyti prašymą Seimo kanceliarijai. Kai su tokiu prašymu kreipiausi, man atsakė, kad kaukių nėra ir pasiūlė… vienkartinių pirštinių! Nesusilaikiusi paklausiau, ar turėčiau savo padėjėjai pasiūlyti vietoj apsauginės kaukės ant veido užsimauti pirštinę”, - Delfi piktinosi A. Širinskienė.
Seimo kanceliarijos poziciją atsiuntęs A. Zeleniakas teigia, kad „Seimo kanceliarija stengiasi apsaugos priemonių poreikį patenkinti, tačiau galimybės yra ribotos. Todėl atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijos vadovo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijas, patikimesnę apsaugą užtikrinančios priemonės visų pirma skiriamos tiems, kurie priversti ilgesnį laiką dirbti būryje žmonių. Tiems, kuriems yra būtina atvykti į rūmus, bet jie gali išvengti dažnų ir artimų kontaktų dirbdami kabinetuose, pasiūlomos kitokios apsauginės priemonės“.
Nuo karantino pradžios kovo viduryje per pirmąsias savaites Seimo kanceliarija organizavo dvylika mažos vertės viešųjų pirkimų įsigyti apsaugines priemones Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos darbuotojams. Iš viso nupirkta apsaugos priemonių už beveik 7 tūkst. eurų.
Įsigyta: vienkartinių pirštinių – 4090 porų; medicininių kaukių – 1500 vnt.; polietileninių pirštinių – 2500 vnt.; FFP1 veido kaukių – 50 vnt.; FFP2 veido kaukių – 400 vnt.; apsauginių akinių – 469 vnt.
Prekės gautos iš šių tekėjų: UAB „KESKO Senukai Lithuania“, UAB „Vitameda“, UAB „Eurobiuras“, UAB „Dekoralas“, UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“, UAB „GerViva.
Tačiau, regis, ilgai džiaugtis saugiomis ir komfortabiliomis darbo sąlygomis parlamentarams nebus lemta. Jau rytoj jiems gali tekti posėdžiauti patalpose, kuriose nėra įrengta net ventiliacinė sistema.
Kaip teigia Delfi šaltiniai Seime, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis siūlys Seimo plenarinius posėdžius perkelti į senąją posėdžių salę.
Tokį sprendimą, apie kurį pirmadienį Delfi patvirtino ir Seimo kanceliarija, Seimo vadovas ketina siūlyti jau rytojaus, antradienio, rytą - dar iki prasidedant plenariniam posėdžiui Seime.
„Seimo Pirmininko siūlymu, Seimo kanceliarija apsvarstė galimybes, kaip Seimo posėdžius organizuoti užtikrinant didesnį saugumą su mažesnėmis pertraukomis. Seimo posėdis kas kiek laiko su minimaliomis pertraukomis galėtų būti keliamas į kitą, išvėdintą ir dezinfekuotą salę. Vėliau grįžtama į ankstesnę, vėl darbui parengtą salę. Toks Seimo posėdžių organizavimo būdas bus pristatytas rytoj prieš Seimo posėdį susirinksiančiai Seimo seniūnų sueigai ir Seimo valdybai“, - teigiama Seimo Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Artūro Zeleniako atsiųstame atsakyme.
Aiškėja, kad toks sumanymas greičiausiai priimtas vienasmeniškai, nes už Seimo ūkio reikalus atsakingas Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius tikino nieko apie plenarinių posėdžių perkėlimą nežinantis.
„Aš pirmą kartą iš jūsų girdžiu, su manimi nei kas derino, nei mane apie tai informavo”, - sakė A. Nekrošius.
Politikas teigė, kad toks siūlymas “kelia mažų mažiausiai nuostabą”.
„Su visa pagarba istorinei posėdžių salei, kurioje paskelbtas Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo aktas. Tačiau šiandien toji salė, ypač koronaviruso pandemijos akivaizdoje, kai šalyje galioja karantinas, yra visiškai nepritaikyta higienos normų prasme – tarpai tarp Seimo narių darbo vietų per maži, nėra net ventiliacinės sistemos, taip pat nepritaikyta elektroninė balsavimo sistema. Tiesą sakant, net negaliu garantuoti, kad ji iš viso veikia, nes niekas to netestavo paskutiniu metu – nebuvo poreikio. Minėtoje salėje taip pat nėra galimybės posėdžių transliacijai, o toks reikalavimas yra privalomas”, - teigė A. Nekrošius.
Seimo vicepirmininkas stebėjosi, “kam galėjo kilti toks sumanymas”.
Delfi primena, kad šiemet Seimo Pirmininko V. Pranckiečio sprendimu buvo atšauktas iškilmingas Kovo 11-osios akto 30-mečio paminėjimo Seimo posėdis, turėjęs vykti būtent senojoje posėdžių salėje.
Toks sprendimas buvo aiškinamas karantinu, higienos normų reikalavimais ir grėsme signatarų bei Seimo narių sveikatai.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo nariai plenariniams posėdžiams posėdžiauja 2007-ais metais pastatytoje Seimo posėdžių salėje, kurios statybos ir įrengimas atsiėjo beveik 15 mln. eurų.
Tuo metu, kai ši salė buvo įrengta, ji buvo viena moderniausių parlamento posėdžio salių visoje Europos Sąjungoje.
Prasidėjus karantinui dėl koronaviruso pandemijos, Seimo posėdžių salėje papildomai sumontuota oro ozonavimo sistema.
Įrangos nuoma per mėnesį mokesčių mokėtojams atsieina pusketvirto tūkstančio eurų.