Trumpas išsirinko taikinį
Politologas Kęstutis Girnius laidoje „Delfi diena“ sako, kad toks D.Trumpo sprendimas gali būti traktuojamas kaip kaltų paieška. Toks sprendimas nėra labai stebinantis, tačiau tikrai turės reikšmę pasauliui.
„Manau, kad Trumpas blaškosi, Amerikoje padėtis labai bloga. Anksčiau Trumpas sakė, kad jokių didelių problemų neturėsime ir per savaitę viską išspręsime. Dabar jis ieško kaltininkų, kad save išteisintų, tie kaltininkai yra neva užsienyje – tarptautinės organizacijos. Reikia prisiminti, kad Trumpas itin nemėgsta tarptautinių organizacijų, jam būnant prezidentu Amerika paliko UNESCO, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūrą, paliko Žmogaus teisių tarybą ir taip toliau. Dabar jis sako, kad iš dalies kalta Kinija, o iš dalies – PSO, nes, skirtingai nei Kinija, ji negali spirti atgal, mat neturi pajėgumų ir gebėjimų. Kita vertus, tai yra puikus taikinys, nes Amerika permoka. Per pastaruosius dvejus metus ji davė apie 900 milijonų, o Kinija – tik 86 milijonus. Tai reiškia, kad Amerika davė beveik dešimt kartų daugiau“, – sako K. Girnius.
Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala laidoje aiškino, kad toks D.Trumpo sprendimas tarsi nukreipia problemą kita linkme.
„Jam buvo svarbu politiškai pademonstruoti, kad ne tik jis nesusitvarko (o tai jis neigia), bet kad ir tarptautinės institucijos, kitos šalys turi didelių problemų. Tos problemos nukreipimas į išorę, pasakymas, kad tai yra kitų klaidos, ne mūsų, – politinė taktika. Kita vertus, jeigu kalbėtume apie PSO tolimesnę ateitį, turbūt iškils dilema. Jeigu ir kalbėtume, kad PSO nepernelyg kritiškai žvelgia į Kiniją, kartodavo tą pačią informaciją, kurią gaudavo iš Pekino gana nekritiškai, dažnai tai reikšdavo, kad vėliau tekdavo tą informaciją paneigti arba gerokai tikslinti, pavyzdžiui, kad virusas yra perduodamas iš žmogaus žmogui, nors dar sausio viduryje PSO, cituodama Kiniją, sakė, kad taip nėra. Organizacijos ateitis bus svarstoma iš įvairių perspektyvų“, – aiškino L. Kojala.
Kinijos elgesys ir keisti statistikos šuoliai
Tiesa, kaip pabrėžia K. Girnius, toli gražu ne tik JAV svarsto apie PSO sprendimų teisingumą.
„Tai yra tokia organizacija, kuri neišvengiamai turi prisitaikyti prie pasaulio galybių ir negali visiškai savarankiškai veikti. Bet, tarp kitko, tie kaltinimai nėra vien tik iš Amerikos. Japonijos užsienio reikalų pavaduotojas pasakė, kad Pasaulio sveikatos organizaciją reikėtų vadinti Kinijos sveikatos organizacija. Pats organizacijos pirmininkas nuvyko į Pekiną sausio pabaigoje, gyrė Kinijos vadovus, sakė, kad jie sukūrė naują infekcijos suvaldymo standartą. Kitaip sakant, buvo labai persistengta“, – sako politologas.
Jis taip pat mano, kad ateityje ši organizacija gali būti rimtai peržiūrima.
„Aš manau, Amerika galbūt reikalaus, jog organizacija būtų pertvarkyta ir peržiūrėta, nes galbūt išeikvojama per daug pinigų, galbūt reiktų, kad dotavimas būtų skirstomas kitaip, direktoriai pakeisti. Manau, kad pakankamai daug žmonių supranta, kad šios organizacijos negalima atsisakyti, ypač dabar, kai yra tokia krizė“, – sako jis.
Žinoma, daug abejonių kelia Kinijos elgesys ir skelbiamos statistikos šuoliai. Yra daug pranešimų, kaip pastebi L. Kojala, kurie prieštarauja vienas kitam, taip tik sukeliama vis daugiau abejonių dėl Kinijos.
„Tikrai yra daug abejonių. Nepriklausomi pranešimai, kiek gali surinkti informacijos Kinijoje, dažnai prieštarauja oficialiai skelbiamai statistikai. Jau penktadienį buvo skelbiama, kad Uhane mirčių skaičius buvo padidintas 50 proc. Pripažinta, kad nebuvo įvertintas tikrasis mastas. Vien jau tai kelia daug abejonių, nes tokių šuolių Vakarų demokratinėse šalyse mes nematome. Aukų skaičius, deja, kryptingai auga, bet rodo, kad skaidrumo turbūt yra daugiau. Taip pat kyla didelių dvejonių ir kalbant apie viruso pradžią.
Jeigu situacija dar gruodžio mėnesį būtų pradėta valdyti skaidriomis priemonėmis, kai būtų bendradarbiaujama su tarptautinėmis organizacijomis, PSO delegacija į Kiniją būtų nuvykusi ne sausio pabaigoje, o anksčiau, galbūt būtų galima kalbėti, kad tai nėra pandemija, o vienos valstybės problema. Klausimų bus daug, manau, juos kelia ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir kitos šalys, tik dabartiniame kontekste, kai pandemija yra pačiame įkarštyje, tai nėra pagrindinis prioritetas. Vis dėlto ilgainiui, manau, apie tai bus galima diskutuoti dar labiau“, – svarsto L. Kojala.
Pokyčiai Kinijoje
Akivaizdu, kad pasaulis po pandemijos bus kitoks. Gali būti, kad kitokios bus ir didžiausios tarptautinės organizacijos. Anot politologo K. Girniaus, ateityje gali keistis ir gamybos grandinės, o dėl tokių pokyčių labai kentėti turėtų ir pati Kinija.
„Labai daug priklausys nuo to, kaip seksis suvaldyti šią pandemiją. Jeigu po pusmečio viskas pagerės ir bus galima grįžti į normalesnį gyvenimą, tada bus galima peržiūrėti visas organizacijas ir mėginti jas stiprinti, tikrinti, kokias klaidas padarė, ir imtis priemonių, kad klaidos nepasikartotų. Taip pat bus svarstomas klausimas, kiek organizacijoms reikia pasikliauti kitomis šalimis. Tarptautinės organizacijos gali susilpnėti, geras pavyzdys yra Europos Sąjunga. Į Italijos, Prancūzijos, Ispanijos prašymus dėl didesnio solidarumo Šiaurės Europos šalys reagavo labai neigiamai. (…) Klausimas, kiek solidarios bus kitos organizacijos. Aišku, bus labai didelis pokytis, kalbant apie tai, kaip šalys traktuoja savo pramonę, gamybinius pajėgumus.
Dabar kokius dešimt metų buvo įprasta, kad nebūtinai daug ką gamini savo šalyje, nes vos per kelias dienas gali užsisakyti iš Kinijos, Vietnamo ir tučtuojau bus pristatyta. Manau, žmonės suvokia, kad negalima likti nuogiems ir tikėti kitų gera valia. Bus labai tvirtų reikalavimų, pavyzdžiui, kad medicininiai įrenginiai būtų gaminami pačioje Amerikoje, Vokietijoje ir taip toliau. Manau, labai glaudūs prekybiniai saitai po truputį susilpnės. Tas susilpnėjimas Kinijai neišvengiamai pakenks labiau negu kitoms šalims, nes ji ligi šiol buvo pasaulio kalvė, jeigu būtų galima taip pasakyti. Kinijai gali būti nemažas nuostolis, jeigu šalys pradės labiau pačios gaminti“, – tikino K. Girnius.
Kad pokyčių tikrai bus, pritaria ir L. Kojala. Anot jo, tam tikri ženklai apie ateities pokyčius pastebimi ir dabar.
„Akivaizdu, kad gali šiek tiek keistis prioritetai. Matyt daugelis žmonių supras, kad jeigu sąlygos būtų normalios, atkurti visi skrydžiai, gamyba tolimuose regionuose, ar tai būtų Kinija, ar kitos šalys, bus pigesnė, bet ar kaina bus pagrindinis prioritetas, ypač srityse, kurios susijusios su nacionaliniu saugumu, visuomenės sveikata, kils didelis klausimas. Turbūt bus bandoma perorientuoti, jau dabar apie tai yra daug kalbama, sakoma, kad arba mums reikia tas gamybos grandines bent jau prisiartinti arčiau Vakarų pasaulio, arba perkelti į savo valstybes, kad ryšys su išorinėmis valstybėmis būtų kuo mažesnis“, – aiškino pašnekovas.
Trumpo sprendimas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paskelbė, kad jo šalis stabdo finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), nes ji esą slėpė koronaviruso infekcijos COVID-19 protrūkio rimtumą Kinijoje prieš ligai išplintant pasaulyje.
Visoje planetoje valstybių lyderiai karštligiškai svarsto, kada atšaukti karantino suvaržymus, kad parblokštos ekonomikos galėtų atsigauti, bet nekiltų antroji užsikrėtimų banga. Pasauliui bandant įveikti pandemiją, D. Trumpas puolė PSO ir sustabdė finansavimą šiai organizacijai, kuri pernai iš JAV gavo 400 mln. dolerių (365 mln. eurų). Finansavimas sustabdytas, kol bus parengta apžvalga dėl PSO vaidmens „labai blogai valdant ir dangstant koronaviruso plitimą“, sakė D. Trumpas, Ženevoje įsikūrusią organizciją apkaltinęs „politinį korektiškumą iškeliant virš gyvybes gelbstinčių priemonių“. Pasak JAV prezidento, protrūkis galėjo būti suvaldytas „su labai mažu mirčių skaičiumi“, jei PSO būtų kruopščiai įvertinusi situaciją Kinijoje, kur praėjusių metų pabaigoje atsirado ši liga.