Rekomendacija paprasta – šiuo atveju esą priklauso nedarbingumo pažymėjimas. Tėvų atstovai stebisi tokiu planu – leidžiama palaipsniui atpalaiduoti tam tikrus suvaržymus, bet nepagalvota apie tuos, kurie augina mažametes atžalas.

Dabar galioja sprendimas užtikrinti vietą darželyje tik mažamečius vaikus auginantiems medikams, medicinos sektoriaus darbuotojams ir pareigūnams. Privatus sektorius turi laikytis tokių pat reikalavimų, kaip ir valstybiniai darželiai.

Nors ir rytoj

Kai bus leista atsidaryti visiems, privatūs darželiai taip pat atnaujins veiklą. „Delfi“ kalbintų privačių ugdymo įstaigų atstovai patikino: jei karantinas baigtųsi – galėtų pradėti veiklą, kad ir rytoj.

„Drąsiai, – prieš paskelbiant karantiną mes penkis kartus per dieną dezinfekuodavome visus paviršius, durų rankenas. Jei būtų nuspręsta, kad darželiai gali atsidaryti, grįžtume prie tos pačios tvarkos, kitų nurodytų reikalavimų. Panikos nėra, priešingai, to momento visi laukia: ir tėvai, ir vaikai, ir auklėtojos. Tačiau protingiausia būtų startuoti tada, kai situacija bus bent jau stabili, kai matysime, kad padėtis gerėja“, – sakė privataus darželio „Parko jonvabaliai“ vadovė Renata Gintalė.

Privataus ugdymo ir laisvalaikio centro „Aviliukas“ direktorė Jurga Cibulskaitė taip pat patikino, jog yra pasirengę priimti darželinukus – viso karantino metu patalpos buvo dezinfekuojamos. O žaislai ir iki karantino buvo plaunami, palaikoma bendra švara bei tvarka.

Krikščioniško vaikų darželio direktorė Džiuljeta Stankevičienė irgi užtikrino, jog yra pasiruošę priimti vaikus. Jei poreikis būtų, galėtų priimti ir atskirų darbuotojų grupės atžalas. „Žinoma, mes pasiruošę – laukiame karantino pabaigos.Yra pedagogių, kurios šiuo metu turi nedarbingumą – jis tęsis tiek, kiek karantinas. Šiaip – nė viena neserga koronavirusu, nėra saviizoliacijoje – laukia sprendimo“, – sakė ji ir pridūrė, jog būtent be šio sprendimo nė vienas darželis negalės pradėti jokios veiklos.

Išlygos būtų tikslingos

Anot R. Gintalės, darželiams, kaip ir verslui karantino sąlygas švelninti reiktų palaipsniui, su išlygomis. Pavyzdžiui, tokie reikalavimai, kaip atskiras įėjimas, grupėse ne daugiau nei po penkis vaikus – būtų tikslingi. Reiktų pradėti nuo to.

„Aviliuko“ direktorė pritarė šiai nuomonei. Esant tokiai situacijai reiktų sugriežtinti patekimą ir išėjimą iš darželio. Tik įvedus tam tikrus apribojimus būtų galima pagalvoti apie darželių atidarymus.

Privataus darželio „Mamos Delne“ vadovės Solveigos Žukienės manymu, priimti visus darželinukus dar per anksti. Tačiau kalbant apie tų vaikų priežiūrą, kurių tėvai dirba – tokią galimybę būtų galima svarstyti. Kaip ir kiti darželiai, taip ir “Mamos Delne” tikino esantys pasirengę atsidarymui – 100 proc.

Kaip ir iki karantino, taip ir po jo, esą yra parengę specialų dezinfekcijos planą: apsaugos, dezinfekcinės priemonės sertifikuotos, darbuotojai instruktuoti.

Pastarasis darželis tik paskelbus karantiną (kovo 16-ąją) priėmė sprendimą netaikyti darželio mokesčio. S. Žukienės teigimu, tai buvo skausminga finansiškai. Bet čia visų svarbiausias apektas – sveiki vaikai. „Mūsų komanda rūpinasi vaikų sveikata ir higiena nuolat, tad dabar – ne išimtis. Tai rimtas virusas, grėsmė ir mažiems, ir dideliems. Dar esame linkę pasaugoti tiek savo mažuosiuos lankytojus, tiek tėvelius, tiek mūsų darbuotojus“, – kalbėjo ji.

Užsiėmę nuotoliniu ugdymu

Kuo šiandien gyvena privatūs darželiai? Visi, kaip susitarę tikina užsiėmę nuotoliniu ugdymu. J. Cibulskaitės vadovaujamame „Aviliuke“ vyksta išplėstinis nuotolinis mokymas. Pamokėlės vedamos internetu, uždaroje grupėje. Taip pat ruošiamos specialios užduotys, – neturintys galimybių atsispausdinti randa jas centre, įmautėse ar dėžutėse, kurios dezinfekuojamos. Stengiamės kuo labiau įtraukti vaikus, kad užsiėmimai būtų įdomūs ir vienerių, ir šešerių metų vaikui. Turime ikimokyklinukus, kuriems jau greit teks eiti į mokyklą, rūpinamės, kad nepamirštų ko išmokę“, – apie ugdymo proceso uždavinius karantino metu kalbėjo J. Cibulskaitė.

Nuotolinio ugdymo pradžia darželinukų tėveliams, anot jos, tapo tikru iššūkiu. Negali tikėtis, kad iki tol turėjęs gyvą kontaktą su ugdytojais, vaikas atsisės prie kompiuterio ekrano ir iškart pamėgs virtualias pamokas. „Beje, galima sakyti, kad dauguma tėvų nelabai pažinojo savo atžalas – ryte atveždavo į darželį, pasiimdavo vakare. Dabar puiki proga juos pažinti“, – ieškojo pozityvių dalykų pašnekovė.

Vaikai ėmė kopijuoti auklėtojų elgesį – veda „nuotolines pamokėles“ savo žaislams. „Mokosi mokydami. Tai itin džiugina – vaikai į darželius grįš savarankiškesni, įpras susidėlioti dienotvarkę, o tėvų nebeapsunkins buvimas su vaikais viename kambaryje“, – įžvelgė naudos J. Cibulskaitė.

„Parko jonvabaliai“ šiuo metu dirba irgi tik nuotoliniu būdu. „Neblogai sekasi, tėvų atsiliepimai geri. Nuo karantino pradžios pradėjome dirbti nuotoliniu būdu su vyresnėliais – 3-5 metų vaikais. Naudojame „Zoom“ programėlę: darželinukai prisijungia prie „Ryto Rato“, pabendrauja su draugais ir auklėtoja. Kartu mokosi, auklėtoja paskelbia savaitės temą, užduotis, kurias vaikai atlieka savarankiškai ar padedami tėvų“, – apie pasikeitusią darželių dienotvarkę pasakojo R. Gintalė.

Tėvelių pageidavimu, 2-3 metų mažyliams nuotolinio mokymo, video transliacijų nėra, jie tiesiog atlieka užduotis, kurias parengia auklėtoja. Vaikai užimti, tačiau auklėtojos dirba ne visos. „Visų pajėgumų nereikia, tad dalis darbuotojų turi nedarbingumą, dalis prastovoje. Tokia karantino kasdienybė“, – sakė darželio direktorė.

Darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, jog prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį nei minimalioji mėnesinė alga (MMA) darbo užmokestį (607 eurų „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“), jeigu darbuotojas dirba 40 val. per savaitę. Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet turi būti mokama proporcingai, t.y. jeigu darbo sutartyje numatyta, pvz., 20 val. darbo laiko norma, tuomet turi būti mokama ne mažiau kaip 303,5 eurai.

Darbdavys visada gali mokėti daugiau negu MMA, pvz., numatyti vidutinį darbo užmokestį, 60 proc. VDU ar pan. Tą ir turi nurodyti įsakyme dėl prastovos paskelbimo. Darbdaviams patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis bus kompensuojama iš Užimtumo tarnybos, skiriant darbdaviui subsidiją.

Vaikų darželiai
Foto: Saulius Žiūra


Tėvams į darbą, vaikai be darželio

Sušvelninus karantino sąlygas kai kuriems tėvams atsirado galimybė pagalvoti apie grįžimą į darbą. Būtent pagalvoti, o ne eiti į darbą – epidemija neatšaukta, darželiai vaikų kol kas nepriima. „Tikiuosi, ateityje bus atsižvelgta į šią problemą. Dabartinis nutarimas keistai skamba: pradės dirbti kai kurios įstaigos, ir tik vėliau pradės veikti darželiai. Nejau samdyti auklę, išleisti papildomus pinigus?“, – kėlė klausimus J. Cibulskaitė.

Ar susiklosčiusi padėtis padėtis lems spartesnį darželių atsidarymą, nesiėmė prognuozuoti ir R. Gintalė. Ji pripažino, vaikams sunku laikytis socialinės distancijos. Karantino metu, būtent dėl neišvengiamo artimo kontakto būtų sunku užtikrinti tinkamas sąlygas.

Nors „Mamos Delne“ ir įsikūrę dideliame name, tačiau S. Žukienė taip pat nebuvo įsitikinusi ar įmanoma būtų išlaikyti atstumą tarp vaikų, juo labiau – visą dieną vaikus laikyti su medicininėmis kaukėmis. Tai – praktiškai neįgyvendinama.

Kaip anksčiau yra informavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali gauti nedarbingumą iki 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei iki karantino pabaigos. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Nedarbingumas suteikiamas ir ligos išmoka mokama, kai prižiūrimi ugdymo įstaigą lankę darželinukai, priešmokyklinukai, pradinukai, vaikai su negalia iki 21 m. arba dienos centrus lankę suaugę žmonės su negalia bei senjorai.

Pirmasis karantino švelninimo etapas įsibėgėjo

„Delfi“ primena, jog Vyriausybei pritarus pirmajam karantino švelninimo etapui leista dirbti ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą tiesioginį įėjimą iš lauko pusės ir galinčioms reguliuoti pirkėjų srautą.

Taip pat leista dirbti stacionariose paslaugų teikimo vietose (prekybos centruose) įsikūrusioms paslaugų įmonėms, tokioms kaip valyklos, raktų gamyba, remonto paslaugos ar pan. Joms netaikomas reikalavimas turėti atskirą įėjimą iš lauko. Paslaugų teikėjams numatomas papildomas ribojimas – tiesioginis kontaktas su klientu turi būti ne ilgesnis nei 20 minučių.

Pramogų ir prekybos centruose esančių ne maisto parduotuvių veikla ir toliau draudžiama. Pirmuoju karantino švelninimo etapu veiklą gali pradėti tie paslaugų tiekėjai, kurių veikloje nėra ilgo kontakto su klientu. Taigi vis dar draudžiama tokių paslaugų, kaip grožio salonų, sporto klubų veikla.

Platesnis paslaugų atvėrimas planuojamas vėliau, antruoju etapu.

Vyriausybės sprendimu, tiek ne maisto prekių parduotuvės, tiek įvairių buitinių ir remonto paslaugų teikėjai turės užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kvadratinių metrų vienam pirkėjui tenkantį patalpų plotą arba galimybę vienu metu aptarnauti ne daugiau nei vieną pirkėją.

Visoms tokioms prekybos ir paslaugų vietoms bus taikomi papildomi saugos reikalavimai, kuriuos dar nustatys Sveikatos apsaugos ministerija.

Ministrų kabinetas svarsto, kad antruoju etapu galėtų būti leidžiama veikti įmonėms, kur žmonių kontaktas būtų ilgesnis. Tai galėtų būti bibliotekos, muziejai, sveikatos įstaigos, atliekančios planines procedūras, sveikatinimo paslaugas, taip pat kirpyklos, kosmetologijos kabinetams.

Svarstoma leisti ir lauko kavinių, restoranų veiklą, kai kuriuos specializuotus mokymus, pavyzdžiui, vairavimo ar aviacijos, prekybos ir pramogų centrų, turgaviečių veiklą ribojant įėjimą.

Trečiuoju etapu planuojama atverti visas viešojo maitinimo įstaigas ir sveikatos paslaugas, sporto klubus, laisvalaikio ir pramogų centrus, švietimo įstaigas.

Ketvirtuoju etapu būtų leidžiami masiniai renginiai.