„Situacija yra keista. Ką tik įvyko NVI direktoriaus rinkimai. Buvo laimėtojas. Visiškai nesuprantu, kodėl reikia keisti priklausomybę? Ta diskusija trunka daugelį metų, bet NVI tarp visų biomedicinos mokslo institutų tarptautinių ekspertų buvo įvertintas labai gerai. Mes vykdome mokslinę veiklą. Kodėl iš instituto reikia dabar daryti elementarią ligoninę?“, – kalbėjo G. Smailytė.

Mokslo tarybos pirmininkė dėstė, kad NVI yra ypatinga įstaiga, kuri apjungia mokslą, gydymą ir mokymą.

„Viskas vyksta vienoje įstaigoje. Onkologinės problemos yra visame pasaulyje labai didelė problema. Mes turime galimybę ją spręsti apjungiant tiek gydytojų, tiek mokslininkų jėgas. Kodėl dabar reikia tai griauti?“, – klausė G. Smailytė.

Mokslo tarybos pirmininkė nuogąstavo dėl pokyčių, kuriuos gali įnešti siūlomi pakeitimai.

„Pagal dabartinę situaciją SAM nekoordinuoja mokslinės veiklos. Tai reiškia instituto suskaldymą į mokslinę ir į klinikinę dalį. Aš nežinau, kokie procesai yra numatyti, bet to daryti negalima. Suprantate, mes šiai dienai jau visa tai turime, griauti nereikia . Mes tiesiog jau tai turime. Ar paskui prie to grįšime? Turbūt kažkada grįšime, bet grįžti bus sunkiau“, – kalbėjo G. Smailytė.

Nustebino net įstaigos vadovybę

Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas, prof. Sonata Jarmalaitė „Delfi“ teigė, kad tai jau ne pirmas kartas, kai bandoma keisti įstaigos pavaldumą.

„Ketverius metus čia dirbant, tai jau būtų turbūt ketvirtas kartas. Praėjusių metų pabaigoje turėjome pokalbį Vyriausybėje, kur buvo pakviestos visos suinteresuotos pusės, aptartos galimybės vystyti tą modelį, gerinti NVI finansavimą. Po to akivaizdžių veiksmų nebuvo.

Kadangi NVI yra gana sudėtinga struktūra – ir mokslo, ir gydymo, išskirtinė, tiek onkologinę paslaugą teikianti, kartu akredituota Europos vėžio centrų įstaiga, tai tuo metu Vyriausybės posėdyje mes nutarėme, kad nėra tokio lengvai sukuriamo modelio, kad būtų galima priskirti įstaigą vienai ministerijai“, - pasakojo S. Jarmalaitė.

Pasak laikinosios įstaigos vadovės, tuo metu buvo svarstoma, kad reikia galvoti apie bendrą finansavimą, galiausiai, universitetinį statusą.

„Jeigu sugrįžome atgal, tai turbūt vėl diskusiją tęsis“, - sakė S. Jarmalaitė.

Profesorė sakė, kad šį kartą su įstaigos vadovybe tuo klausimu nebuvo konsultuotasi.

„Čia turbūt visiems naujiena po savaitgalio“, - sakė S. Jarmalaitė.

Pacientų organizacija: tai yra naudojimasis situacija

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas priminė, kad šita Vyriausybė tą patį bando daryti visą šios kadencijos laikotarpį.

„Buvo lygiai toks pats bandymas 2017 m., 2018 m., 2019 m. ir dabar – 2020 metais. Man atrodo, kad tos pozicijos yra labai aiškios, kad nei pacientų bendruomenė, nei Vėžio instituto medikų bendruomenė, nemato tokios būtinybės. Tai yra pasinaudojimas situacija, nukreipiant dėmesį, kad visi kalba apie koronavirusą, tą klausimą imti ir išspręsti“, – teigė Š. Narbutas.

Pasak pacientų organizacijos vadovo, kai būna ramu, tas klausimas atrodo keistai.

„Aš atsimenu diskusijas, kai buvo norima prijungimą toje situacijoje, kai Infekcinė ligoninė dar nebuvo pastatyta, norint infekcinius pacientus gydyti Vėžio institute. Mes sakėme: „žiūrėkite, vieni pacientai – onkologiniai pacientai, kurie yra su nusilpusio imunitetu, o jūs čia norite infekcinius pacientus kartu vežti“. Tada A. Verygos pozicija buvo, kad „kas čia tokio? Kodėl vieni pacientai vertesni?“.

Įsivaizduokime tą pačią situaciją, jeigu Vėžio institute būtų gydomi koronavirusu sergantys pacientai. Tai natūralu, kad ta situacija, kuri šiandien plačiai eskaluojama Klaipėdos hospise, tai mes jau kalbėtume apie nacionalinio masto tragediją“, – sakė Š. Narbutas.

Pacientų organizacijos vadovas pastebėjo, kad tais atvejais, kai visi tie sprendimai, nepavyko, nors buvo noras tiek iš Vyriausybės, tiek iš ministerijos juos padaryti, tik šaltas protas ir argumentai sugebėjo juos stabdyti.

„Šiuo metu aš nematau kažkokios situacijos, kodėl Vėžio instituto pavaldumas turėtų būti keičiamas. Priešingai, galėčiau pasakyti, kad nuo to laiko, kai buvo priimtas atskiras Vėžio instituto įstatymas (2014 m.), pasikeitė ne vienas vadovas, bet rezultatai moksline prasme šoko į viršų.

Pamenu, kai Vėžio institutas buvo pripažintas antru pagal sukuriamas mokslines publikacijas institutu Lietuvoje, didžiausią pažangą padariusi. Per tą laiką gavo įvairių įvertinimų, Europos onkologinių ligų centro akreditaciją, ko neturi nei viena kita gydymo įstaiga“, – sakė Š. Narbutas.

Girdi kalbas apie norą prijungti prie Santaros klinikų

Pacientų organizacijos vadovas spėjo, kad tokiais siūlymais bandoma spręsti kitus klausimus.

„Amžinai sveikatos sistemoje, kai kalbama apie onkologinius klausimus, galvojama, kodėl Vėžio instituto neprijungus prie Santaros klinikų. Aš į tą atsakau atvirkščiai – o kodėl onkologinių pacientų negydyti Vėžio institute, kur yra ir apimtis ženkliai didesnė? Kodėl vieni pacientai, tarkime sergantys krūties arba plaučių vėžiu, turi gydytis Santaros klinikose, kur tokių pacientų gydoma dešimtimis kartų mažiau?“, – klausė Š. Narbutas.

POLA vadovas atkreipė dėmesį, kad daugelis onkologinių ligų priskiriama retoms ligoms. Apie 52 proc. diagnozių yra vertinamos kaip retos onkologinės ligos.

„Tai reiškia, kad turi gydytis pas specialistą, kuris tokių pacientų mato kuo daugiau. Būtent dabar, koronaviruso laikotarpiu, kai mes Lietuvoje turime šešias gydymo įstaigas, kurios gydo onkologinius pacientus (NVI, Vilniaus universiteto Santaros klinikos, Kauno klinikos, Klaipėdos universitetinė, Šiaulių respublikinė ir Panevėžio respublikinė ligoninės), tai matome, kad visų šitų įstaigų, išskyrus Vėžio institutą, darbas strigo.

Kaip organizacija iš pacientų kiekvieną dieną sulaukiame tarp keliolikos ir keliasdešimt kreipimusi, kad jiems nukelia konsultacijas, kad kažko negauna, kad vaistai neskiriami, arba negali išplauti įstatyto jiems drenažo. Tikrai strigimų yra. Mes džiaugiamės, kad Vėžio institutas tą sugebėjo daryti tinkamai, ir nei vieno užsikrėtusio nei mediko, nei paciento, ten nėra“, – kalbėjo Š. Narbutas.

Įžvelgia šantažą

Pacientų organizacijos atstovas dabartinėje situacijoje įžvelgia šantažo elementų.

„Krizės pradžioje, kai nutiko koronavirusas, Vėžio institutas negavo jokios apsaugos priemonės iš SAM, sakant, kad „jis ne mūsų pavaldume. Mes jumis nesirūpinsime.

Tada mano, POLA, veikiant su „Laisvės TV“, mes Vėžio institutą aprūpindavome apsaugos priemonėmis, kad darbas ten nestotų, nes ministerijai tai buvo nesvarbu. Dabar situacija, dėkui Dievui, yra pagerėjusi, jau priemonių yra gaunama, jų duoda Santaros klinikos. Bet vėlgi toje situacijoje atrodo noras pasinaudoti paskutiniu šitos Vyriausybės darbo pusmečiu, ir išspręsti klausimus, kurių nepavyko išspręsti trejus metus“, – kalbėjo Š. Narbutas.

Jį labiausiai piktino, kad, kai svarstomi tokie klausimai, jau nebereikia paklausti nei mokslininkų, nei bendruomenės, nei onkologų, nei pacientų organizacijų nuomonės.

Sprendimus aiškina veiklos pobūdžiu

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikino, kad sprendimas niekaip nesusijęs su vadovo išrinkimu.

„Juo labiau, kad vadovo rinkimus organizavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Už juos komentuoti konkurso aplinkybių negalėčiau“, – sakė A. Veryga.

Paklaustas, kokią įtaką tai padarys mokslinei veiklai, kuri vykdoma institute, ministras išreiškė viltį, kad tie pokyčiai bus tik į gerąją pusę.

„Didesnis bendradarbiavimas tarp įstaigų, kurios abi turi onkologinius pacientus, viena įstaiga labiau specializuojasi chemoterapiniame gydyme, kita – daugiau spindulinėje terapijoje, jos ir dabar bendradarbiauja, norisi, kad tas bendradarbiavimas būtų intensyvesnis, aiškesnis“, – kalbėjo A. Veryga.

Siūlomų sprendimų poreikį ministras grindė argumentu, kad didžiąją dalį šios institucijos darbo sudaro klinikinis darbas.

„Absoliuti dauguma paslaugų tai yra gydymo paslaugos. Yra švelniai tariant nesistemiška, kai pavaldumas yra Švietimo, sporto ir mokslo ministerijoje. Tikrai neturiu nieko prieš kolegas iš tos ministerijos, bet tai būtų tas pats, jeigu mes būtume universitetų steigėjai“, – kalbėjo A. Veryga.