Socialdemokratė teigė, kad pokalbis buvo tikrai naudingas.

„Vertinčiau, kad tai buvo labai naudingas pokalbis. Aptarėme prezidento pateiktus veto kai kuriems įstatymo projektams, kurie buvo priimti. Taip pat aptarėme ir personalines kandidatūras, dėl kurių Seimas turi apsispręsti: Valstybės kontrolieriaus, Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūrų ir Aukščiausiąjį Teismą“, – aptartas temas vardijo Seimo narė.

Ji džiaugėsi, kad prezidentas G. Nausėda įžvelgė tas pačias grėsmes kaip ir ji – baimę, kad ekonomikos skatinimo planas gali apeiti smulkų ir vidutinį verslą.

„Pakalbėjome labai konstruktyviai apie tai, kokia situacija dabar yra šalyje. Labai nudžiugau prezidento matymu dėl to, kas darosi su ekonomikos skatinimo ir gaivinimo planais, parama. Tai labai geros žinios, kurių laukia socialdemokratai. Man labai priimtinas pasirodė G. Nausėdos požiūris, kad pasinaudojant tam tikromis situacijomis dėl procedūrinių kliūčių, parama nepasiekia žmonių, ji vėluoja.

Yra tam tikra rizika, kad gali būti bandymų prastumti daug paramos stambiam verslui pagelbėti. Taip aplenkiant smulkų ir vidutinį verslą, aplenkiant individualiai, savarankiškai dirbančius žmones“, – Delfi kalbėjo R. Budbergytė.

Gabrielius Landsbergis, Aurelijus Veryga, Asta Kubilienė

Seimo narė teigė, kad buvo aptartas ir aiškios ateities strategijos trūkumas.

„Mes sutarėme, kad reikia labai aiškios strategijos, kaip čia ta pandemija klostysis, kiek čia truks tas karantinas, ar bus ta antroji banga. Iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) mes matome tikrai tokius gaisro gesinimo veiksmus. Situacija kaip ir yra gana neblogai valdoma ir kontroliuojama, mes nekritikuojame ir džiaugiamės. Bet kas bus toliau? Kada mes galėsime gyventi be viruso? Panašu, kad ta antra banga kvepia“, – Delfi sakė Seimo narė R. Budbergytė.

Ji priminė, kad artėja rinkimai ir šiuo metu valdančioji dauguma gali pridaryti netinkamų sprendimų.

„Pagal tai mes turime turėti labai aiškių scenarijų, mes turime pagal tai planuoti savo gyvenimą. Mes esame rinkiminės kampanijos metu sprendimus priimantys. Tokie dalykai yra gana rizikingi, kad nepakenktų mūsų raidai. Kad mes neišleistume per daug pinigų vėjais, o gal ir nepriimtume sprendimų pataupyti ten, kur nereikia“, – galimas rizikas apibrėžė parlamentarė R. Budbergytė.

Seimo darbas – nepakankamas

„Yra klausimai, kurie tiesiog nėra sprendžiami operatyviai ir dėl to iš dalies atsakomybę turi prisiimti Seimas“, – taip parlamento darbą penktadienį įvertino šalies vadovas.

LSDP frakcijos Seime seniūnė R. Budbergytė teigė, kad jaučia, kad Vyriausybė bando nušalinti Seimą nuo sprendimų priėmimo.

„Kritikos (Seimui, aut. p.) iniciatyva kilo ne iš prezidento pusės, mes patys pradėjome kalbėti. Tikrai pritariame matymui, kad Seimas turi būti aktyvesnis, ne tiek nušalintas, kiek norėtų Vyriausybė tai padaryti. Nepaisant to, kad komitetai dirba gana intensyviai, svarstydami ekonomikos skatinimo planus. Bet plenariniai posėdžiai pagal galimybes turi vykti kuo dažniau, kad nebūtų tokios skubos. Nes per skubą yra padaroma klaidų, kurias prezidentui tenka vetuoti“, – apie Seimo klaidas kalbėjo R. Budbergytė.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Parlamentarė teigė, kad Seimas ir karantino metu turėtų grįžti prie normalaus darbo ritmo.

„Mes visi, ir patys norime. Pokalbyje dalyvavę frakcijų seniūnai patikino, kad mūsų frakcijoms priklausantys Seimo nariai, tikrai yra už tai, kad vyktų įprasta tvarka Seimo darbas – dvi posėdžių dienos per savaitę. Žinoma, garantuojant tą saugius atstumus. Mes esame parlamentinė respublika, negali būti taip, kad visi iškris ir susirgs. Bet darbą vykdyti gali ir privalo“, – sakė socialdemokratė.

Politikė taip pat pažymėjo, kad Seimo nariai norėtų tiesioginio bendravimo su premjeru ir atsakingais ministrais.

„Mes turime gauti aiškius atsakymus į klausimus, kuriuos norime užduoti premjerui ir svarbiausiems atsakingiems ministrams. Mes norime iš jų girdėti atsakymus. Nes kai ateina jų pavaduotojai į posėdžius, mes negauname atsakymų. Tai irgi labai svarbu“, – Delfi sakė R. Budbergytė.

Primename, kad G. Nausėda pirmadienį kalbėjosi su Liberalų sąjūdžio partijos frakcijos Seime seniūne Viktorija Čmilyte–Nielsen, socialdemokrate R. Budbergyte, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnu Gabrieliumi Landsbergiu ir Mišrios Seimo narių grupės atstovu Andriumi Mazuroniu.

Bendravo ir su valdančiaisiais

Prezidentas G. Nausėda pirmadienį per pokalbius su Seimo valdančiosios daugumos ir opozicijos frakcijų vadovais pakvietė įstatymų leidėjus aktyviau įsitraukti į koronaviruso pandemijos (COVID–19) sukeltos krizės valdymą ir neatidėliotinai spręsti kitus valstybei svarbius klausimus.

„Sveikinu Seimo apsisprendimą sugrįžti prie įprasto režimo ir aktyviau įsitraukti į šalies problemų sprendimą. Parlamento indėlio reikia tiek reaguojant į staigiai besikeičiančią situaciją COVID–19 kontekste, rengiant ekonominės paramos planus, vykdant parlamentinę kontrolę, tiek ir atliekant būtinus darbus kitose valstybės gyvenimo srityse, užtikrinant strateginio planavimo tęstinumą“, – sakė šalies vadovas.

Pokalbių metu aptarti teisės aktai, kurie bus svarstomi Seimo pavasario sesijos metu: Kultūros pagrindų, Strateginio valdymo ir Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymai, taip pat Prezidento inicijuoti Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymai.

Prezidentas Seimo valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovams pristatė savo argumentus grąžinti svarstyti Civilinio kodekso ir Civilinės saugos įstatymo pataisas, paragino ištaisyti Konstitucijai bei ES teisei prieštaraujančias nuostatas.

Gitanas Nausėda

Pasak šalies vadovo, Seimo priimta Civilinio kodekso pataisa, pagal kurią kelionių organizatoriui nutraukus sutartį, turistui jo sumokėti pinigai už organizuotą kelionę būtų grąžinami ne vėliau kaip per 6 mėnesius, neapibrėžtam laiko tarpui reikšmingai apribotų vartotojų teises ir neužtikrintų tinkamos jų apsaugos.

Kalbėdamas apie Seimui pakartotinai svarstyti grąžintus Civilinės saugos įstatymo pakeitimus, šalies vadovas nurodė, kad siūlomas valstybinis kainų reguliavimas nepadėtų spręsti deklaruojamų tikslų ir turėtų neigiamų pasekmių šalies ekonomikai.

Pasak Prezidento, būtinų prekių ir paslaugų trūkumo problemą ekstremalios situacijos sąlygomis efektyviausia spręsti didinant jų pasiūlą ir mažinant biurokratinių kliūčių – tą jau įtikinamai parodžiusi ir COVID–19 krizės valdymo istorija.