Pirmadienį šį dokumentą svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Studijos autoriai atkreipė dėmesį į tai, ką jau yra rašiusios tarptautinės organizacijos – Tarptautinė ekonominio bendradrabiavimo ir plėtros organizacija, Europos Komisija – kad skurdas ir pajamų nelygybė yra opiausios Lietuvos problemos.
„Pandemijos sukeltos pasekmės tik pagilins šias problemas ir vis daugiau gyventojų nustums į socialinę atskirtį“, – rašoma kreipimesi, kurį be kitų pasirašė Vilniaus universiteto sociologai, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tikslas, Žmogaus teisių organizacijų koalicija.
Prognozuoja, kad pandemija smarkiai padidins skurstančiųjų gretas
Studijos autoriai apžvelgė jau paskelbtas prognozes. Dokumente rašoma, kad, remiantis Lietuvos banko prognozuojamais Lietuvos ekonomikos raidos scenarijais, Lietuvos ekonomikos nuosmukio išvengti nepavyks. Vidutinis scenarijus numato 11,4 proc. Bendro vidaus produkto (BVP) nuosmukį, o prasčiausias scenarijos – 20,8 proc., rašoma dokumente.
Autoriai atkreipė dėmesį, kad prasčiausias scenarijus būtų daug blogesnis nei 2009 m. finansų krizė, kai 2008-2009 m. BVP sumažėjo 14,8 procento.
Pasak kreipimosi autorių, būtina atkreipti dėmesį, kad net ir vidutiniame Lietuvos banko scenarijuje prognozuojamas dvigubai išaugęs nedarbas – nuo 6,3 proc. 2019 m. iki 12,5 proc. 2020 metais. Blogiausiame scenarijuje prognozuojamas nedarbo lygis 2020 m. siekia 16 proc., o 2021 m. – net 19,8 procento.
Jiems susirūpinimą kelia tai, kad 2009 m. finansų krizė turėjo didelį poveikį skurdui, o labiausiai išaugo vaikų skurdas. Santykinis vaikų skurdas padidėjo nuo 23,3 proc. 2008 m. iki 24,8 proc. 2009 m., o 2010 m. siekė 25,2 procento. Absoliutaus vaikų skurdo rodikliai padidėjo nuo 16,4 proc. 2008 m. iki 25,2 proc. 2009 m., o 2010 m. siekė net 27,9 procento, rašoma dokumente.
„Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. net 49 proc. Lietuvos gyventojų teigė negalėsiantys apmokėti nenumatytų išlaidų (280 Eur) savo lėšomis. Tai rodo, kad žmonės neturi pakankamai santaupų ir yra nepasiruošę ekstremaliai situacijai. Neabejotina, kad pandemija ir jos sukelti padariniai stipriai smogs didelei daliai Lietuvos gyventojų ir ženkliai padidins skurstančiųjų gretas“, – teigiama dokumente.
Skurdo rodikliai susiję su sveikatos būkle
Autoriai atkreipė dėmesį, kad lyginant su buvusia krize, situaciją dar labiau aštrina nauji iššūkiai: dėl viruso ir jo sukeltos sveikatos priežiūros įstaigų perkrovos nukentės gyventojų sveikata ir darbingumas, o šie veiksniai yra glaudžiai susiję su nedarbu ir skurdu.
„Skurdžiai gyvenantys asmenys paprastai yra prastesnės sveikatos nei kita visuomenės dalis. 2018 m. net trečdalis (31,3 proc.) žemiausias pajamas gaunančių asmenų teigė, kad jų sveikata yra bloga arba labai bloga, o pusė (52,4 proc.) teigė sergantys lėtine liga arba turintys ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Šie rodikliai yra ženkliai geresni aukštesnes pajamas gaunančių žmonių grupėse“, – rašoma dokumente.
Ilguoju laikotarpiu prognozuoja padidėsiančią migraciją
Kreipimosi autoriai sprendimų priėmėjus taip pat ragino atsižvelgti į demografinius pokyčius: lyginant 2008 ir 2013 m., Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 7,5 procento. Pasak jų, daugiausiai tam įtakos turėjo didelė gyventojų migraciją, kurią itin paskatino finansų krizė.
„Dėl krizės išaugus nedarbui, skurdui ir neužtikrinus adekvačios gyventojų socialinės apsaugos, migracijos skaičiai ilguoju laikotarpiu, tikėtina, vėl išaugs ir dar labiau destabilizuos Lietuvos demografinę padėtį.
Galiausiai, pasak specialistų, būtina atkreipti dėmesį į augantį socialinių arba specializuotos pagalbos paslaugų poreikį dėl išaugusių smurto artimoje aplinkoje atvejų. Policijos departamento duomenimis, paskelbus karantiną, per tris savaites, nusikaltimų artimoje aplinkoje skaičius padidėjo 20 procentų.
„Šiuo metu tiesiogiai yra teikiamos tik būtiniausios socialinės paslaugos – senjorams, neįgaliesiems, negalintiems pasirūpinti savimi, teikiamos maisto organizavimo, aprūpinimo vaistais, asmens higienos paslaugos.
„Šių paslaugų nepakanka, socialinių paslaugų fragmentacija lemia neigiamus socialinius padarinius“, – rašoma dokumente.
Pateikė 12 pasiūlymų dėl gyventojų pajamų adekvatumo užtikrinimo
Ekspertai, kaip ir Finansų ministerija, įvardija COVID-19 krizę kaip „paklausos ir pasiūlos“ krizę. Jie pabrėžia, kad norint išvengti 2008-2009 m. krizės padarinių, būtina imtis konkrečių veiksmų, kurie užtikrintų adekvačią pajamų apsaugą Lietuvos gyventojams, ypač labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, bei palaikytų vidaus vartojimo mastus šalyje. Jie pateikė 12 pasiūlymų sprendimų priėmėjams. Siūloma:
1. Įvertinus 2008-2009 m. krizės metu padidėjusį socialinės apsaugos lėšų poreikį, reikšmingą COVID-19 padarinių švelninimo finansavimo dalį nukreipti tiesiogiai Lietuvos gyventojams per socialinės apsaugos mechanizmus. (…) Atsižvelgiant į vidutinę Lietuvos banko ekonominę prognozę tai sudarytų apie 1 mlrd. eurų. (…) Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos turi nedelsiant įvertinti papildomą socialinės apsaugos finansavimo poreikį (…) ir numatyti papildomai reikalingą lėšų sumą (…) jau šių metų biudžete, o taip pat ateinantiems metams.
2. Užtikrinti, jog nedarbo draudimo išmokos būtų mokamos visa apimtimi, (…) neįvedant apribojimų nedarbo išmokų mokėjimo dydžiams. (…) Pratęsti išmokų mokėjimo trukmę esamiems ir naujiems gavėjams visam (…) karantino laikotarpiui. (…) Jei COVID-19 lemtų Lietuvos banko prognozuojamą „užtęstos U“ formos ekonominę krizę, patęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą visiems gavėjams bent iki 18 mėn., priešpensinio amžiaus gavėjams papildomai pratęsiant išmokos išmokėjimą bent 6 mėnesiams.
3. Įvesti papildomą nedarbo išmoką iš valstybės biudžeto asmenims, kuriems baigiasi socialinio draudimo nedarbo išmokos mokėjimas. Socialinio draudimo nedarbo išmokos kintamajai daliai, kuri šiuo metu priklauso nuo asmens algos, siūloma įvesti „grindis“, kad visa nedarbo išmoka nebūtų mažesnė už minimalų vartojimo poreikių dydį.
4. Koreguoti Nedarbo socialinio draudimo įstatymą tokiu būdu, jog darbo netekę darbingo amžiaus asmenys, kuriems yra nustatytas dalinis nedarbingumas, turėtų teisę gauti visą jiems pagal įstatymą priklausančią nedarbo draudimo išmoką, be apribojimų ją derinant su gaunama netekto darbingumo pensija.
5. Nedelsiant kelti Valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį bent iki 60 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD), tai yra iki 154 eurų 2020 metais. Vėliau šis dydis turi būti kasmet nuosekliai didinamas tiek, kad 2024 m. pasiektų MVPD, kaip tai numatyta Vyriausybės koalicinėje sutartyje. Atitinkamai turi būti peržiūrima ir keliama šalpos pensijų bazė, šalpos neįgalumo pensijos, turi būti didinami kiti minimalūs išmokų dydžiai ir teisė gauti papildomą išmoką vaikui. (…) Jeigu nebus įgyvendintas siūlymo trečias punktas, raginame nedelsiant padidinti VRP bent iki 80 proc. MVPD.
6. Užtikrinti, jog vaiko pinigai ir papildoma išmoka vaikui visus gavėjus pasiektų laiku ir visa apimtimi. Padidinus VRP dydį užtikrinti, kad atitinkamai didėtų ir pajamų riba papildomai vaiko išmokai gauti, o šeimos būtų tinkamai informuotos apie išplėstas galimybes gauti papildomas išmokas.
7. Užtikrinti, jog nemokam mokinių maitinimui skirtos lėšos vaikų šeimas pasiektų viso karantino metu iki tol, kol nebus atnaujinta mokyklų ir darželių veikla, o vasaros stovyklų ir neformalaus švietimo veikla, kurių metu vaikai galėjo gauti nemokamą maitinimą.
8. Šeimoms, turinčioms mažiau galimybių, jaunuoliams, palikusiems globos sistemą, ir iš socialinę atskirtį patiriančių šeimų, teikti subsidijas ir paramą būsto nuomai.
9. Užtikrinti, kad socialinio draudimo senatvės, neįgalumo ir netekto darbingumo pensijos būtų toliau indeksuojamos numatyta tvarka, išmokamos visa apimtimi ir laiku.
10. Suteikti realią pagalbą turinčioms būsto paskolas ir pajamų netekusioms šeimoms, jog praplečiant „kredito atostogų“ apibrėžimą bei prailginant įstatymais įtvirtintą „atostogų“ terminą iki mažiausiai 6 mėnesių. (…) Karantino metu įvesti moratoriumą priverstiniams iškeldinimams, nepriklausomai nuo teisinio pagrindo, kuriuo tas iškeldinimas vykdomas.
11. Stebėti ir užtikrinti, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai nemažėtų. (…) Būtina užtikrinti, kad NVO, kurių darbuotojai teikia kontaktines paslaugas karantino metu, taip pat galėtų gauti papildomas kompensacijas už patiriamą riziką karantino metu.
12. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų atidėjimą diferencijuoti pagal pajamas.
Pateikė siūlymus dėl socialinių paslaugų
Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl socialinių iššūkių labiau išauga socialinių ir kitų viešųjų paslaugų poreikis tam tikroms tikslinėms grupėms: žmonės, turintys negalią, sudaro apie 230 tūkst.; vaikai su negalia – apie 15 tūkst.; smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai sudaro penktadalį visų nusikaltimų Lietuvoje (smurto artimoje aplinkoje 80 proc. aukų – moterys, 10 proc. – vaikai); vyresni kaip 65 m. asmenys, gyvenantys vieni, sudaro 33,1 procento.
„Kadangi Lietuva, kaip ir visas pasaulis, pirmą kartą susiduria su tokio masto ekstremalia situacija, nėra žinoma, kokių paslaugų dar gali prireikti arba kaip gali išaugti esamų paslaugų poreikis, (…) todėl ypatingą dėmesį reikia skirti nuolatinei poreikių stebėsenai ir pasirengimui. (…)
Kita vertus būtina atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad daugelio bendruomeninių socialinių paslaugų teikimas yra suspenduotas (pvz., vaikų dienos centrai, dienos užimtumo ir ugdymo centrai turintiems negalią) ir šeimos susiduria su problema, kaip jiems tvarkytis ypatingai su proto/psichosocialinę negalią turinčiais jaunuoliais ir suaugusiais asmenimis karantino sąlygomis uždarose namų erdvėse“, – rašoma dokumente.
Jį pasirašė Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, NVO vaikams konfederacija, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Švietimo NVO tinklas.