Klaipėdos Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro direktorius Viljaras Reigas atviras – apklausus begalę medikų visame regione, dauguma medicinos darbuotojų atsisako padėti karštuoju tašku tapusiems globos namams. Iš pradžių sutikę medikai, persigalvoja per naktį, o daugiausia domisi sąlygomis ir atlyginimų priedais.
V. Reigas sako, kad Jūrininkų ligoninės personalo žmonės, kurie svarstė pagelbėti, atsisako: vienas paaiškino, kad pats jau turi sveikatos problemų, kiti nenori palikti pagrindinio darbo.
Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyr. gydytojas Vinsas Janušonis sako, kad esant ekstremaliai situacijai, kol nėra kito įmanoma sprendimo, tenka medikams (kuriems nėra nustatytas virusas) saviizoliuotis su pacientais, mat tokį modelį jau taikė ir Jūrininkų ligoninė, ir, V. Janušonio žiniomis, šiuo metu taiko Nemenčinė.
„Manau, kad reikia gydytojams saviizoliuotis su pacientais, toks modelis buvo taikomas Jūrininkų ligoninėje, yra šiuo metu taikomas ir Nemenčinėje. Manau, tokioje situacijoje nereikia žiūrėti tik įstatymo raidės“, – sako V. Janušonis.
Gydytojas atviras, kad kai reikia imtis realių veiksmų, savo noru eiti į degančius viruso taškus ne itin daug. Vieni medikai pagalbą teikti atsisako, motyvuodami savo amžiaus ribą, kiti tiesiog saugo savo šeimas ir save. Esktremalių sprendimų komisija numatė, kad esant poreikiui, turi būtų panaudotas korpusas Respublikinėje ligoninėje, kuris realiai jau kone užpildytas, po to į pagalbą pasitelkti Šilutės ligoninę, tačiau čia medikai susidūrė su pasipriešinimu: priimti sergančiuosius teigia sutiksiantys tik kraštutiniu atveju.
Respublikinės ligoninės vadovas Darius Steponkus atskleidė, kad medikai žada konsultacijas nuotoliu būdu, tačiau eiti į koronaviruso židinį fiziškai neketina.
„Suradau penkias slaugytojas, jos sakė, kad ministras žadėjo 100 procentų priedą, nusiunčiau kontaktus į hospisą, bet po pokalbio jos atsisakė. Kas nutiko?“, – atskleidė vienas pasitarime dalyvavusių gydytojų.
„Klaipėdos hospiso“ vadovė Rasa Dagienė sako, kad privati įmonė negali pasiūlyti tokio priedo, kokį žada Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Kol kas padėtis globos namuose situacija stabilizavosi, tačiau savo pajėgomis, anot R. Dagienės, kol kas surado devynis žmones. Tačiau esant tokiai situacijai, lėšų ieškos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas sako, kad jei žmonės eit dirbti į hospisą, pageidautina, kad atsisakytų darbų kitose įstaigose. Visgi drausti to neketina, esą tai tik nerekomenduojama.
Svarstant ką daryti su esančiai hospise medikais, kuriems nėra nustatytas virusas, kilo painiava. Pagal reglamentą medikai, kurie turėjo kontaktą su teigiamą viruso atsakymą asmeninis, privalo dvi savaites karantinuotis. Tačiau anot V. Janušonio, kitas ministerijos įsakymas nurodo, kad jei medikai dirba su visomis privalomomis apsaugomis, tuomet saviizoliacija nėra būtina. Taigi, kiek realiai būtina saviizoliacija medikams, teks aiškintis papildomi.
„Jei mes visi dirbantieji išeiname ir ateina tik nauji žmonės, jiems pakeisti visą personalą yra neįmanoma. Manau, kad atėjus naujiems žmonėms be mūsų pagalbos, darbo užtikrinti neįmanoma, tik telefonu pasakyti, kas kur padėta, nepakanka“, – paaiškino R. Dagienė.
Ji nurodo, kad bent vienas medikas, kuriam nėra nustatyta COVID-19, galėtų būti didžiulė pagalba naujai formuojamai komandai.
V. Janušonis patikino, kad dirbantiesiems bus suteikiama ne tik pilna apranga. Naujai suformuotos komandos nariai ir jau esantys hospiso darbuotojai bus tiriami kas dvi dienas.
V. Janušonis patikino, kad į pagalbą hospisui deleguos kelis sutinkančius pagelbėti medikus. Be to, anot KUL vyr. gydytojo, be vadovaujančio asmens hospisas negali likti ir pritaria, kad atėjusi nauja komanda tiesiog nežinos, kaip organizuoti darbus.
Ekstremali situacija „Klaipėdos hospise“ kilo balandžio 18-tą dieną. Per vieną dieną po patikrinimo nustatyta net 40 teigiamų COVID-19 atvejų. 30 užsikrėtusiųjų yra globotiniai, 10 – personalo darbuotojų. Slaugos namų vadovė sekmadienį, balandžio 19 dieną pranešė, kad vienas slaugomų asmenų mirė.
Čia slaugomi garbaus amžiaus žmonės, kuriems būtina medikų priežiūra dėl sveikatos būklės.
Visuomenės sveikatos centras reikalauja, kad net ir nesantys infekuoti medikai būtų saviizoliacijoje, tačiau tokiu atveju reikėtų spręsti, kur pervežti slaugomus asmenis į kitas patalpas.
Kretingos slaugos namai buvo numatyta kaip viena tokių vietų, tačiau visuomenės sveikatos biuro specialistai patikrinę įstaigą gerų žinių neturi. Kretinga nepasiruošusi priimti, mat trūksta ir personalo, ir įrangos.
Vieną slaugomą asmenį, anot R. Dagienės, pasiėmė artimieji. Dar keturi slaugomi asmenys, kuriems nustatytas neigiamas koronavirusas, vis dar hospise. Visiems jiems jau po paros bus vėl kartojami COVID-19 tyrimai ir jų sveikatos būklė toliau stebima.