Aiškėja, kad politikas komiteto vardu siuntė nurodymus savo paties vadovaujamo komiteto kontroliuojamoms teisėsaugos institucijoms bei specialiosioms tarnyboms, kuriuose nurodė imtis priemonių pradėti persekiojimą ne tik prieš buvusį savo pirmtaką, bet ir prieš nepriklausomą šalies žiniasklaidą.

Tikslui pasiekti politikas nesibodi į savąjį karą įvelti ir šalies teisėsaugos bei specialiąsias tarnybas, kurių veiklos parlamentinę kontrolę vykdo būtent paties D. Gaižausko vadovaujamas Seimo NSGK.

Pirmuoju taikiniu tapo „Delfi“ – nepriklausoma žiniasklaidos bendrovė, ne vieną kartą viešinusi vieno svarbiausių Seimo komitetų vadovo paslydimus.

Tačiau Seimo narys D. Gaižauskas neslepia, kad jo vadovaujamo komiteto bei tarnybų dėmesio artimiausiu metu sulauks ir kitos redakcijos.

Dar daugiau – NSGK vardu D. Gaižausko siunčiamos „zadanijos“ nebuvo nei derintos, nei diskutuotos pačiame komitete su kitais Seimo nariais. Pastarieji apie tokius raštus įvairioms institucijoms tikina nieko negirdėję.

„Tai, kas aiškėja pastarosiomis dienomis, kelia susirūpinimą, kad mes, kaip komiteto nariai, galime būti tapę komiteto pirmininko asmeninių užgaidų ir ambicijų tenkinimo įrankiu. Regis, turime situaciją, kai pirmininkas vadovaujasi nuostata, jog komitetas – tai jis pats. Būtina išsiaiškinti mastą, kiek ir kam tokių raštų D. Gaižauskas yra išsiuntęs, prisidengdamas viso komiteto vardu, ir kokios viso to jo susireikšminimo ir ambicijų pasekmės“, – sako Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Pasak L. Kasčiūno, toks D. Gaižausko elgesys diskredituoja ne tik patį D. Gaižauską kaip politiką, bet ir „kelia abejonių, ar komiteto pirmininkas vis dar gali toliau eiti šias pareigas“.

Klausimą dėl D. Gaižausko tolesnio vadovavimo NSGK žadama kelti komiteto posėdyje. Tai jau buvo bandoma padaryti šią savaitę, tačiau posėdžiui pirmininkavęs D. Gaižauskas atsisakė klausimą įtraukti į darbotvarkę. Vėliau sužlugo ir pats posėdis, Seimo opozicijai priklausantiems parlamentarams atsisakius jame dalyvauti.

Foto: Vilma Danauskienė
Foto: Vilma Danauskienė


Paskelbė apie tyrimą, kurio nėra

Šiomis dienomis Seimo NSGK pirmininkas garsiai pareiškė, kad Valstybės saugumo departamentas pradėjo tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kuri esą sudaro tarnybos paslaptį.

Balandžio 15-ąją D. Gaižauskas išplatino pranešimą, esą Valstybės saugumo departamentas (VSD) pradėjo tyrimą dėl „Delfi“ naujienų portale paskelbtos informacijos, susijusios su kito NSGK nario – buvusio šio komiteto pirmininko Vytauto Bako – NSGK nariams pateiktos informacijos tariamu nutekinimu žiniasklaidai.

Pasak D. Gaižausko, VSD neva atliko tyrimą ir nustatė, kad minėtame straipsnyje buvo paskelbta informacija, sudaranti tarnybos paslaptį ir turinti riboto naudojimo informacijos slaptumo žymą.

„Panašu, kad ir pranešėjo apsaugos įstatymas pažeistas, o tai jau baudžiamosios bylos klausimai“, – savo feisbuke trečiadienį rašė D. Gaižauskas.

Jo teigimu, VSD raštu informavo NSGK apie pradėtą tyrimą dėl įslaptintos informacijos atskleidimo.

Vėliau, komentuodamas situaciją naujienų agentūrai ELTA, D. Gaižauskas sakė: „Generalinė prokuratūra turės atsižvelgusi vertinti visas aplinkybes ir, panašu, kad čia baudžiamosios bylos reikalai, labai rimti.“

Tačiau pats Valstybės saugumo departamentas ir Generalinė prokuratūra suskubo neigti pranešimus apie bet kokį pradėtą tyrimą.

Pasak VSD atstovės Aurelijos Katkuvienės, jokio tyrimo departamentas nėra pradėjęs, tačiau yra gavęs Seimo NSGK raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame prašoma pateikti duomenis, ar žiniasklaidoje paskelbtoje informacijoje nebuvo atskleista riboto naudojimo medžiaga bei nepažeistas Pranešėjo apsaugos įstatymas.

„Tyrimą dėl riboto naudojimo informacijos atskleidimo galėtų pradėti Generalinė prokuratūra, tačiau tam turi gauti mūsų departamento išvadą, ar viešai paskelbta informacija iš tiesų sudaro tarnybos paslaptį. Tam, kad tai išsiaiškintų, departamentas turėtų atlikti vidinį tyrimą, tačiau tokiam tyrimui pradėti turėtume apklausti patį pranešėją. VSD praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas atsakyti, ar tokia apklausta būtų galima ir ar tai nepažeistų pranešėjo teisių. Kol kas atsakymas į tai nėra gautas ir joks tyrimas departamente nėra atliekamas“, – naujienų agentūrai BNS tą pačią dieną, po D. Gaižausko pranešimo, teigė VSD atstovė.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos departamento vadovė Elena Martinonienė į „Delfi“ klausimą apie pradėtą tyrimą šį ketvirtadienį teigė, kad joks tyrimas Generalinėje prokuratūroje dėl galimai riboto naudojimo medžiagos paviešinimo nėra atliekamas.

„Kovo mėnesį prokuratūra gavo Seimo NSGK pirmininko D. Gaižausko prašymą įvertinti, ar tam tikrais duomenų paviešinimo veiksmais nebuvo pažeistos Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatos dėl pranešėjų konfidencialumo užtikrinimo. Šiuo metu sprendimas dar nėra priimtas, duomenys renkami bei tikslinami. Prokuratūra taip pat pabrėžia, kad supranta visuomenės susirūpinimą dėl šios situacijos ir norą žinoti detaliau, tačiau primena, kad dalis prokuratūros vykdomų funkcijų nėra viešo pobūdžio ir neatskleisti tam tikrų duomenų, nekomentuoti ir nedalyvauti viešose diskusijose privalo vykdydama įstatymų numatytus ribojimus“, – „Delfi“ teigė Generalinės prokuratūros atstovė.

Pasak E. Martinonienės, vertinimų, ar buvo galimai pažeistas Pranešėjo apsaugos įstatymas, taip pat dar nėra.

„Informuoju, kad į kovo 5 dieną gautą informaciją apie išvakarėse įvykusį vieno iš VSD vadovų pokalbį su asmeniu, kuriam yra suteiktas pranešėjos statusas, prokuratūra sureagavo nedelsiant. Reaguojant į gautą informaciją buvo priimti ir įgyvendinti atitinkami sprendimai, tačiau detalizuoti jų pobūdžio, atsižvelgiant į tai, kad tai nėra viešo pobūdžio duomenys, nėra galimybės“, – teigė Generalinės prokuratūros atstovė.

Dokumentus matė penki iš dvylikos

Tai apie kokį tyrimą tuomet garsiai paskelbė D. Gaižauskas? Kokią informaciją VSD pateikė NSGK?

Narpliodama šią istoriją, „Delfi“ žurnalistė chronologiškai išnagrinėjo visą vadinamąją V. Bako pranešėjo istorijos chronologiją. Ir tuomet paaiškėjo įdomūs dalykai.

Aiškėja, kad po to, kai Seimo Mišrios grupės narys V. Bakas šių metų vasario 5-ą dieną kreipėsi į Seimo valdybą, informuodamas apie VSD galimai vykstančius negerus dalykus, ir apie Generalinės prokuratūros bei STT atsisakymus pradėti tyrimus dėl galimo saugumo vadovų piktnaudžiavimo, pastarajai atsisakius pateiktą informaciją tirti, V. Bakas su jam pranešėjo pateiktos informacijos turiniu kovo pradžioje supažindino Seimo NSGK narius.

Tai patvirtina ir pats V. Bakas, ir D. Gaižauskas.

„Jis prieš komiteto posėdį, ryte, atėjęs trenkė komitete ant stalo papkes, ir liepė sekretorei padalinti komiteto nariams. Aš sakau – ne, vyruti, čia prie tavęs buvo toks supratimas, kad gautus dokumentus dėdavai į stalčių. Tai čia kaip ir Rozovos atveju (D. Gaižauskas mintyje greičiausiai turėjo pernai vasarą paaiškėjusį faktą, kad Seimo NSGK vadovaujant V. Bakui ne visi komiteto nariai buvo susipažinę su VSD pažyma nerekomenduoti Seimo Pirmininkui išduoti parlamentarei Irinai Rozovai leidimo dirbti su slapta informacija dėl jos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais – aut. past.). Aš, žinokite, kai atėjau (į NSGK pirmininko pareigas – aut. past.), tai aš iš karto įvedžiau tvarką. Pasakiau biuro darbuotojams – viskas, visus dokumentus preciziškai formint pagal raštvedybos įstatymus, ir po parašu. Kad kiekvienas kai susipažįsta, tai kiekvienas ir pasirašo, ir kad matytume“, – „Delfi“ sakė NSGK vadovas D. Gaižauskas.

V. Bakas dokumentus Seimo komiteto nariams atnešė kovo 4-ąją, ryte. Tai patvirtino jis pats. Tai, jog dokumente įrašyta vasario 4-osios data, politikas pavadino technine klaida.

„Į komitetą ėjau po to, kai Seimo valdyba atsisakė sudaryti parlamentinę tyrimo grupę pateiktai informacijai ištirti. Seimo komiteto kolegoms dokumentus atnešiau asmeniškai į komitetą ir padalinau, tai buvo kovo 4-osios rytas“, – sakė V. Bakas.

Anot komiteto vadovo D. Gaižausko, V. Bako atneštus dokumentus biuro darbuotojai įregistravo, o kiekvienas narys juos atsiėmė pasirašydamas atskirame lape.

„Delfi“ žurnalistė matė šį sąrašą. Iš dvylikos Seimo NSGK narių V. Bako atneštus dokumentus pasirašė matę penki – pats D. Gaižauskas, socialdemokratė Seimo narė Dovilė Šakalienė, „valstiečių“ frakcijai priklausantis Audrys Šimas ir konservatoriai Arvydas Anušauskas bei L. Kasčiūnas.

Iki publikacijos matė tik D. Gaižauskas

Tą pačią kovo 4-ąją, kai į Seimo NSGK buvo atnešti V. Bako dokumentai, naujienų agentūra BNS anksti ryte paskelbė informaciją apie tai, kad beveik prieš metus, 2019-ųjų pradžioje, į tuometinį NSGK pirmininką V. Baką kreipėsi VSD dirbantis asmuo, kuris informavo apie tai, kad žodiniu savo vadovybės pavedimu, nuo 2018-ų metų rinko informaciją apie tuomet dar SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo, o vėliau – kandidato į šalies prezidentus, Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos būsimos rinkimų komandos žmones, potencialius rinkimų kampanijos finansuotojus bei tuometinį konservatorių partijos pretendentą į partijos kandidatus šalies prezidento rinkimuose Vygaudą Ušacką.

Tą pačią dieną, kovo 4-ąją, šią informaciją išplatino ir kitos žiniasklaidos priemonės, tarp jų – ir „Delfi“.

Kaip matyti iš BNS informacijos, straipsnis agentūros interneto svetainėje paskelbtas šių metų kovo 4-ąją, 9 valandą 03 minutės ryto.

Iki to laiko, kaip matyti iš Seimo NSGK narių parašų sąrašo, nė vienas komiteto narys, išskyrus patį D. Gaižauską, dar net nebuvo matęs minėtų dokumentų, apie kurių turinį skelbė BNS naujienų agentūra.

D. Gaižauskas dokumentus pasirašė gavęs kovo 4-ą dieną, 8 valandos 55 minutės.

D. Šakalienė su dokumentais susipažino 9 valandą 12 minučių, A. Šimas – 9 valandą 13 minučių, A. Anušauskas – 16 valandą, L. Kasčiūnas – kitos dienos rytą, 8 valandą 45 minutės.

Kovo 5-osios dienos vakarą „Delfi“ paskelbė iš vakaro BNS skelbtos informacijos turinį įrodančius dokumentus, t. y. Seimo nario V. Bako iš vakaro Seimo NSGK nariams atneštų dokumentų faksimiles.

Šie dokumentai „Delfi“ naujienų portale buvo paskelbti 18 valandą 01 minutė.

Kreipimąsi nuslėpė nuo komiteto kolegų

Būtent po šito straipsnio „Delfi“, kitą dieną – kovo 6-ąją – D. Gaižauskas raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, teigdamas, kad:

„Mūsų nuomone, vakar (t. y. kovo 5 d.) viešojoje erdvėje galėjo būti pateikta informacija, kuri galimai atskleidė pranešėjo statusą turinčio asmens tapatybę. Prašome informuoti, kokių priemonių buvo imtasi, siekiant užtikrinti Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinimą.

Atsižvelgdami į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (VPTĮ - aut. past.) nuostatas, pagal kompetenciją ir teisės aktų reikalavimus, prašome įvertinti, ar viešai pateikti dokumentai ir juose esanti informacija yra įslaptinta. Esant situacijai, kad ši informacija, kurią Vytautas Bakas perdavė komitetui, priskirtina prie įslaptintos, prašome imtis VPTĮ numatytų priemonių.“

Šis 2020-ų metų kovo 6-os dienos raštas Nr. S – 2020 – 1224 „Dėl informacijos pateikimo“ yra surašytas ant Seimo NSGK firminio blanko, t. y. pagal raštvedybos įstatymus laikomas būtent paties komiteto siunčiamu dokumentu. Raštą pasirašo komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.

Tačiau „Delfi“ kalbinti komiteto nariai teigia, kad jokio posėdžio, kuriame būtų svarstomas toks kreipimasis, nebuvo. Juo labiau nebuvo derintas pats kreipimosi tekstas ar būtų už jį balsuojama ir priimtas sprendimas.

„Tikrai neprisimenu. Kita vertus, nemanau, kad net jei ir būtų diskusija buvusi, toks kreipimasis būtų priimtas, nes būtent tuo metu mūsų komitetas jau buvo pradėjęs tyrimą ir nagrinėjo V. Bako pateiktą informaciją apie galimus pažeidimus Valstybės saugumo departamente. Tai buvo daroma dar nuo tada, kai V. Bakas vasarį viešai paskelbė apie tai, kad į jį prieš metus, 2019-ų metų balandį, berods, kreipėsi pranešėjas. Čia mes tada komitete iškėlėme, berods pats Gaižauskas, kad reikia pasidomėti, ir mes atlikome platų tyrimą, ir išvada buvo po to pateikta valdybai, o valdyba priėmė sprendimą, kad tyrimo komisijos sudaryti nereikia“, – „Delfi“ ketvirtadienį sakė kalbintas NSGK narys, konservatorius Arvydas Anušauskas.

Jis stebėjosi ir tuo, kad buvo ne tik pats raštas į VSD, bet ir tuo, kad „ši istorija vis dar kelia purslus“.

Pasak politiko, „visa istorija buvo užbaigta tuomet, kai komitetas pateikėme išvadą po atlikto tyrimo, kad jokie pažeidimai VSD veikloje nustatyti nebuvo ir tyrimas nereikalingas. Tai tada buvo padėtas taškas, ir man keista, kad kažkas čia vėl savo dvigubus žaidimus kažkur žaidžia.“

Paklaustas, kas tie žaidėjai, A. Anušauskas įvardijo dvi pavardes – D. Gaižausko ir V. Bako.

„Mano nuomone, tai šie du“, – sakė konservatorius.

Jis teigė, kad VSD į komitetą balandžio 9-ą dieną atsiųstą atsakymą į D. Gaižausko kovo 6-osios raštą gavo balandžio 15-ą dieną.

„Gavau balandžio 15-ą dieną, 14 valandą 41 minutė“, – „Delfi“ teigė A. Anušauskas.

D. Gaižauskas apie tai, kad VSD pradėtas tyrimas, paskelbė anksčiau. Naujienų agentūros ELTA informacija apie D. Gaižausko pateiktą informaciją publikuota balandžio 15-ą dieną, 13 valandų 22 minutės.

Nieko apie D. Gaižausko kovo 6-ąją išsiųsto rašto VSD turinį ir patį jo buvimo faktą nežinojo ir Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.

Susisiekti su kitais NSGK nariais, kurių parašai irgi buvo ant V. Bako perduotų dokumentų atsisėmimo lapo, – D. Šakaliene ir A. Šimu – žurnalistei nepavyko.

Tuo metu pats V. Bakas teigė, kad rašto į VSD turinį sužinojo tik balandžio 15-ą dieną, po to, kai po D. Gaižausko pranešimo apie tariamai pradėtą tyrimą kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biurą.

„D. Gaižauskas garsiai rėkia, kad kažkas kažkada nuo jo slėpė dokumentus stalčiuose, nors visi dokumentai gulėjo Seimo specialiojoje raštinėje, ir tereikėjo iki jos nuėjus su jais susipažinti, tačiau dabar, akivaizdu, tą patį daro jis pats. Kaip matote, mes, Seimo nariai, ne tik nežinome, kada ir į ką komiteto vardu kreipiasi ponas pirmininkas, bet ir komiteto siunčiami ir į jį patenkantys dokumentai Seimo narių nepasiekia“, – teigė V. Bakas.

Pats D. Gaižauskas teigia „nematantis problemos“, kad kovo 6-osios rašto turinio nederino ir nesvarstė komitete.

Pasak jo, komiteto veiklą ir pirmininko pareigas apibrėžiantys teisės aktai, konkrečiai – Seimo Statutas, tokią teisę – vienasmeniškai atstovauti komiteto vardu - jam suteikia.

„Tai – ne mano teisė, tai mano pareiga“, – sakė D. Gaižauskas, kalbėdamas su „Delfi“ žurnaliste.

Seimo Statuto 52 straipsnis taip apibrėžia Seimo komitetų pirmininkų įgaliojimus:

Komiteto pirmininkas:

1) šaukia komiteto posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga;

2) atsižvelgdamas į Seimo sesijos darbų programą, komiteto sprendimus, Seimo ar Seimo valdybos sprendimus arba komiteto posėdžio iniciatorių siūlymus, parengia komiteto posėdžio darbotvarkės projektą;

3) pagal komiteto kompetencijai priklausančius į Seimo sesijos darbų programą įtrauktus klausimus ir komiteto sprendimus duoda komiteto nariams pavedimus, teikia jiems su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;

4) komiteto kompetencijai priklausantiems į Seimo sesijos darbų programą įtrauktiems klausimams nagrinėti ir spręsti organizuoja komiteto narius dirbti parengiamosiose komisijose ir darbo grupėse;

5) kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis;

6) pirmininkauja komiteto posėdžiams;

7) pasirašo komiteto sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus, taip pat komiteto rengtų ir taisytų įstatymų projektus, perduodamus svarstyti Seimui, vizuoja priimtus komiteto rengtus ir taisytus įstatymus bei kitus Seimo aktus;

8) atstovauja komitetui santykiuose su kitomis valstybės institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis;

9) organizuoja komiteto sprendimų įgyvendinimą;

10) reguliariai praneša komiteto nariams apie gautus įstatymų projektus, naujus pavedimus komitetui, apie komiteto sprendimų įgyvendinimą, jo rekomendacijų svarstymą, darbą atstovaujant komitetui;

11) kas mėnesį praneša Etikos ir procedūrų komisijai apie komiteto posėdžiuose nedalyvaujančius ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų pavedimų nevykdančius narius;

12) koordinuoja komiteto pakomitečių veiklą.

Tikrasis taikinys – žiniasklaida?

Ar gali būti, kad tikrasis D. Gaižausko kovo 6-osios rašto tikslas – ne tik ir ne tiek susirūpinimas galimai pažeistomis pranešėjo teisėmis ir esą slaptos medžiagos nutekinimas žiniasklaidai, bet – pati žiniasklaida?

Tokia prielaida peršasi, matant VSD veiksmus, kurių ji ėmėsi, gavusi departamento veiklos parlamentinę kontrolę vykdančio Seimo komiteto pirmininko raštą.

Kaip matyti iš VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio pasirašyto 2020-ų metų balandžio 9-ą dieną pasirašyto rašto Nr. 18 – 3506, adresuoto Seimo NSGK, gavę D. Gaižausko raštą, VSD kreipėsi į savo Specialiąją ekspertų komisija, kuri savo kovo 25-os dienos išvadoje Nr. 30 – 40RN konstatuoja, jog “2020 m. kovo 5 d. naujienų portale „Delfi“ publikuotame straipsnyje „Skandalą dėl VSD veiklos sukėlęs dokumentas: pateikiame pilną versiją” atskleidžiama VSD įslaptinta informacija, numatyta VSD Detalaus įslaptinamos informacijos, susijusios su Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento veikla, sąraše.“

Pasak VSD vadovo, tokia informacija turi riboto naudojimo žymą ir yra priskirtina prie tarnybos paslapčių.

Tačiau kaip vidinė saugumo departamento ekspertų komisija galėjo tokią išvadą pateikti, jeigu, kaip balandžio 15-ą dieną informavo pats VSD, tokiai išvadai pateikti reikalingas atlikti tyrimas, o tyrimui pradėti reikalinga paties pranešėjo apklausa?

Būtent dėl tokios pranešėjo apklausos galimybės VSD diena anksčiau, balandžio 8-ąją, kaip rašoma D. Jauniškio rašte Seimo NSGK, kreipėsi vertinimo į Generalinę prokuratūrą. Prokuratūra balandžio 16-ąją „Delfi“ oficialiai informavo, kad toks vertinimas dar nėra atliktas ir sprendimas nėra priimtas.

VSD į „Delfi“ paklausimą pakomentuoti situaciją atsakė, kad papildomų komentarų neteiks, nes „joks tyrimas nėra pradėtas“.

Pats D. Gaižauskas neigia nusitaikęs į laisvą žodį, tačiau paaiškinti, kodėl savo kreipimesi į specialiąsias tarnybas nurodo būtent „Delfi“ straipsnio pasirodymo datą – nesugeba.

Paklaustas dar kartą, D. Gaižauskas „nuramina“, kad „tai gal dar bus tyrimų ir dėl kitų žiniasklaidos priemonių“, taip leisdamas suprasti, kad teisėsaugos struktūrų darbas šiuo klausimu – greičiausiai tęsis.

„Geras klausimas. Iš tiesų, kodėl tame rašte (VSD atsakyme – aut. past.) įvardintas „Delfi“? Tai čia mes užklausime tarnybų, komitetas užklausime. Tai čia visko gali būti, kad gal dar gausime ir naujų dokumentų, ir dėl kitų“, – ketvirtadienį kalbintas telefonu žurnalistei sakė D. Gaižauskas.

Apie tai, kad būtent pats, nederinęs su kitais NSGK nariais, ir nurodė VSD – kokios dienos publikaciją laikyti vadinamuoju tyrimo atskaitos tašku, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas nepripažino.