„Tik visos valdžios institucijos kartu gali pasiekti optimalų rezultatą. Jeigu tik išryškėja kažkurios iš jų dominavimas, demokratija nuo to kenčia, nes atsiranda tam tikrų iškraipymų, kurie kartais vadinami policine valstybe arba pan dalykais. Nenoriu , kad Lietuvoje būtų tokių apraiškų. Noriu kad visos valdžios institucijos dirbtų išvien“, - sakė G. Nausėda per penktadienį surengtą spaudos konferenciją.
Šalies vadovo nuomone, dabartinis Seimo darbo tempas „nėra tai, ko užtenka“.
Jis kritikavo tempą, kuriuo svarstomos Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų kandidatūros.
„KT teisėjų kandidatūrų svarstymas jau nepasakysiu, kiek yra užsitęsęs, ir klausimas, ar bus sprendžiamas kitą savaitę. Yra klausimų, kurie nėra sprendžiami operatyviai“, - sakė G. Nausėda.
Nausėda: prie naujo tempo taikomės visi
Šalies vadovas sutiko, kad Seimas pastaruoju metu yra tam tikrą veiklos tempą praradęs dėl objektyvių veiksnių.
„Bet prie naujo režimo taikomės viso. Visi taikomės, visi saugomės, mėginame tęstinę veiklą. Kviečiu, kad Seimas tą darytų energingiau ir prisiimtų atsakomybę už šalies problemų sprendimą“, - sakė G. Nausėda.
Apie Verygos darbą: tie kurie dirba, padaro klaidų
Prezidentas daugiau teigiamai įvertino sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos darbą.
„Manau kad tas darbas kurį daro sveikatos apsaugos ministras, didžiąja dalimi labai reikalingas Lietuvai. Tie, kurie dirba, padaro klaidų. Taip yra, ir kitaip nebus“, - sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas kritikavo sprendimų priėmimo procesą. Jis pastebėjo, kad dažnai svarbūs sprendimai gimsta naktį, ir savivaldybės ir verslas nespėja pasiruošti taip greitai juos įgyvendinti. Todėl verslo atpalaidavimas yra daugiau popierinė priemonė, pastebėjo G. Nausėda.
Tačiau šalies vadovas labiausiai pasidžiaugė gerėjančiais statistiniais rodikliais.
„Tai yra svarbiausia“, - sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas sakė, kad svarbu yra ne tik tai, kad sumažėjo naujai užsikrėtusiųjų, bet ir tai, kad pamažu artėjama prie 5000 ėminių ištyrimo.
„Tai yra jau neblogai, tai reiškia, kad ėminių eilės išsisklaidė, ir galime teikti testavimo paslaugą tiems, kas nori, ir nereikia daryt apribojimų“, - kalbėjo G. Nausėda.
Lukašenkos pareiškimai vilčių dėl dialogo neatšaldė
Nepaisant Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimų, Lietuvos valstybės vadovas nepakeitė savo nuomones, ir mano, kad „dialogas reikalingas visomis sąlygomis“.
„Aš matau ir tam tikrą pasikeitusią laikyseną gretimoje šalyje. Tai, kas anksčiau buvo vertinama pernelyg liberaliai, dabar jau taip nebevertinama“, - kalbėjo G. Nausėda.
A. Lukašenkos pareiškimų G. Nausėda nesiėmė vertinti.
„Retorikos yra visokios. Aš nesiimsiu dabar vertinti tų visų retorikos niuansų. Aišku yra tik viena, kad Baltarusija, jos valdžia, yra atsakinga už koronakrizės suvaldymą savo šalyje. Mes atsakingi už tos epidemijos suvaldymą savo šalyje. Ir mes darysime viską, kad nebūtų jokių – nei išorinių, nei vidinių grėsmių mūsų sveikatai“, - pabrėžė G. Nausėda.
Jis pažadėjo, kad dialogas bus tęsiamas.
„Dialogas vyksta ekonominiame gyvenime. Ir toliau važiuoja prekių sąstatai į mūsų Klaipėdos uostą, ir toliau vyksta ekonominis bendradarbiavimas. Turime dar vieną skausmingą temą, dėl kurios taip pat dialogas yra reikalingas. Net ir tie žmonės, kurie labai kritiškai pasisako dialogo atžvilgiu, ir jie siunčia laiškus A. Lukašenkai, prašydami atsakyti į klausimus dėl Astravo“, - sakė G. Nausėda.
Nausėda: kalbos apie nuotolinį mokymąsi nepriimtinos
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį spaudos konferencijos metu sukritikavo švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, kuris šios savaitės pradžioje prabilo apie sprendimą trumpinti mokslo metus dėl nuotolinio mokymo sukelto nuovargio pedagogams, tėvams ir mokiniams.
Prezidento teigimu, nuotolinio mokymosi įgūdžiai gali praversti ateityje kaip inovatyvi švietimo priemonė.
„Aš matau galimybę peršokti iš XX amžiaus į XXI ir likti tame amžiuje. Nesakau, kad dabar kiekvienais metais jau nebesusirinksime į mokyklas ir mokysimės tik nuotoliniu būdu, bet šis nuotolinio mokymo variantas mums suteikia galimybių pagalvoti apie tai, kaip mes galime priartinti prie mokymo proceso atokiai esančias mokyklas, kurios galbūt kai kuriose specialybėse neturi gerų mokytojų“, – penktadienį spaudos konferencijos metu sakė G. Nausėda, kurį citavo ELTA.
Jis pabrėžė, kad pandemija, privertusi švietimą persiorientuoti į darbą nuotoliniu būdu, gali pasitarnauti ateičiai – suformuoti naudingus įgūdžius. Dėl to, pasak šalies vadovo, yra nepriimtina, kai švietimo, mokslo ir sporto ministras kalba apie nuovargį dirbant nuotoliniu būdu.
„Dėl to man nepriimtinas šioks toks pasigirstantis nuovargis iš švietimo, mokslo ir sporto ministro lūpų, kad čia mums taip sunkiai viskas užsiveda, gal mes eikime anksčiau atostogauti, pabaikime anksčiau mokslo metus. Tai kaip tik dabar yra ta galimybė viską sustyguoti taip, kad mes galėtume naudotis nuotolinio mokymo tam tikrais elementais net tada, kai koronaviruso nebeliks Lietuvoje. Bet va atsiranda nuovargis. Nepadarykime taip, kad mus likimas koronaviruso pagalba įmetė į XXI a., o mes visomis keturiomis bandome ropoti atgal į XX a. Pasinaudokime šia galimybe“, – pridūrė G. Nausėda.
Antradienį LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ A. Monkevičius teigė, kad mokslo metai šiemet bus trumpesni nei įprasta dėl to, kad tarp pedagogų jaučiama įtampa, o mokiniai ir tėvai – taip pat pavargę.
„Planuojame trumpinti. Labai daug sudėtingo darbo buvo šiuo laikotarpiu jau dvi savaites. Matome, kad yra didelis mokytojų įsitempimas – mokytojai yra visada perfekcionistai, nori dirbti kiek gali geriau, stengiasi tobulai atlikti savo pareigas. Iš mokytojų apklausų matome, kad per tas dvi savaites du trečdalius laiko mokytojai skiria ne pačiai pamokai, o pasirengimui. Tai yra labai varginantis, sudėtingas darbas, mokiniai ir tėvai taip pat pavargę“, – sakė A. Monkevičius.