Iš 12 milijardų liks trupiniai?
Italijos kranto linijos ilgis siekia beveik 8000 kilometrų, iš jų maždaug 5000 kilometrų tinkami jūros malonumams – maudytis ir degintis. Turėdama net keturių jūrų – Adrijos, Ligūrijos, Tirėnų, Jonijos – skalaujamas pakrantes, ši turizmo industrijos valstybė iki šiol buvo Europos paplūdimių karalienė su 4.920 pliažais, gerokai lenkdama Prancūziją (2.005) ir Ispaniją (1910).
Ar šią vasarą eisime maudytis ir degintis? Kada? Kiek tai kainuos? Ką mums uždraus ir ką leis? Šiuos ir daugybę kitų klausimų sprendžia daugiau kaip mėnesį griežtame namų karantine įkalintos šeimos, vyriausybinės koronaviruso komisijos ir paplūdimių verslas. „Jokio pliažo, vasarą sėdėsime namuose!“ – tokie epidemiologų pranešimai kovo antroje pusėje, kai vienos dienos aukų skaičius siekdavo beveik tūkstantį mirusiųjų, susilaukdavo vienbalsio pritarimo.
Tačiau dabar, kai epidemija po truputį pradėjo trauktis, o termometrai pašoko iki vasaros pradžios oro temperatūros, vasaros atostogų ir paplūdimių klausimas tapo aktualus tiek eiliniams jūros malonumų mėgėjams, tiek vyriausybei. Šiomis dienomis vasarotojus bandė nuraminti netgi šalies vidaus reikalų ministrė Luciana Lamorgese: „Aš tikiuosi, kad vis tik galėsime ilsėtis prie jūros. Belieka aptarti, nuo kada ir kokiomis sąlygomis.“
Ypač sunerimę pliažus valdantys koncesininkai: bendra šio vasaros verslo apyvarta pernai siekė 12 milijardų eurų. „Ši vasara, matyt, bus siaubinga: atšaukta daugiau kaip 65 proc. išankstinių užsakymų viešbučiuose, resortuose“, – praneša Sicilijos paplūdimių asociacijos vadovas Gianpaolo Miceli. Tai reiškia, kad iš 10 tūkstančių sezono metu turizmo sektoriuje dirbančių siciliečių du trečdaliai liks namuose.
Degintis į pliažą – su kauke?
Tai klausimas, kurį šiomis dienomis pusiau juokais, pusiau rimtai vienas kitam feisbuke užduoda italai.
Kaukių problema mažiausiai jaudina paplūdimių savininkus – koncesininkus. Jiems rūpi esminis klausimas: kada bus vyriausybės sprendimas dėl paplūdimių. Mokamų pliažų remonto ir atnaujinimo darbai balandžio viduryje paprastai jau eidavo į pabaigą, šįmet jie daug kur dar nepradėti. „Mes išleisime paskutinius pinigus tam, kad sutvarkytume, išdezinfekuotume smėlį, tualetus, prausyklas, persirengimo kabinas, o mums paskui praneš apie drakoniškas saugaus atstumo sąlygas? Tada geriau nedaryti nieko“, – piktinosi Riminio „Assobalneari“ – paplūdimių koncesininkų asociacijos – nariai.
Kol kas pati drakoniškiausia vasaros atostogų pajūryje idėja yra ši: kiekvienai šeimai paplūdimyje įrengti po skaidraus pleksiglaso kabiną, kurioje galima būtų degintis saulėje, statyti smėlio pilis, užkandžiauti. Tokį radikalų saugos projektą pasiūlė viena Modenos įmonė. Vieniems ji patiko, kitiems kelia siaubą: esą liepos viduryje tokia pliažo kabina taps nepakeliamu išbandymu poilsiautojams – prakaitą varančia sauna.
Yra ir kitokių pakankamai radikalių pasiūlymų. Pavyzdžiui, įrengti privalomus dezinfekcinius tunelius, kuriuose vasarotojai būtų apipurškiami dezinfekciniu skysčiu. Arba daryti kraujo tyrimus visiems atvykusiems į pajūrį pasideginti.
Kalbama ir apie specialų maudymosi jūroje grafiką siekiant išvengti didelio būrio poilsiautojų vienu metu. Eilę, panašiai kaip ir prekybos centruose, reguliuotų „bagnini“ – gelbėtojai. Kai kuriuose šalies regionuose yra pasiūlymų sudaryti saugaus poilsio zonas vyresnio amžiaus poilsiautojams. Daug kur kalbama apie itin griežtą pajūrio barų ir restoranų klientų srauto reguliavimą.
Kiek šįmet kainuos pliažo malonumai?
Apie tai, kaip atrodys jūros malonumai Italijos pliažuose, „Delfi“ pasakojo ponas Massimo, Romos provincijoje, Ladispolio mieste, esančio mokamo paplūdimio „Molto“ bendrasavininkis ir koncesininkas.
– Ar jūs jau pradėjote ruoštis maudynių sezonui?
– Taip, mūsų miesto savivaldybė skyrė lėšų pajūriui tvarkyti. Tiesa, šie darbai nėra tiesiogiai susiję su pliažo reikalais, nes svarbiausias mūsų tikslas – sutvirtinti bangomūšos ir vėjo erozijos suardytą smėlio juostą. Žiemą mūsų pajūris gerokai nukentėjo.
– Ar žadate pirkti ir montuoti savo pliaže garsiąsias pleksiglaso kabinas?
– Tikrai ne. Tai būtų beprotiškos išlaidos. Aš nemanau, kad tų kabinų viduje poilsiautojai smagiai jausis. Šią idėją turbūt padiktavo desperacija... Ir oficialių valdžios sprendimų trūkumas.
– Patį paprasčiausią ir pigiausią pliažo saugumo reikalavimą vis tik greičiausiai teks vykdyti: didinti atstumą tarp skėčių ir gultų?
– Taip, ir mes tam esame pasiruošę. Praėjusią vasarą mūsų „stabilimento“ – paplūdimio atstumo tarp skėčių – standartas buvo 2,4 metro. Jeigu reikės padidinti iki 3 metrų – mes tai padarysime. Tačiau jeigu reikės didinti iki 10 metrų? Tada dirbsime dėl 20 poilsiautojų? Kita vertus, nepamirškime, kad Italijos pajūris – labai skirtingas. Tarkime, Lido di Jesolo ar Riminyje smėlio juosta – labai plati, ten galima gerokai didinti atstumus tarp poilsiautojų. Ar galės juos didinti, pavyzdžiui, Ligūrijos arba kai kurie Apulijos pliažų savininkai? Ten juk smėlio juostos plotis – vos keletas metrų...
– Siūloma įvairių papildomų saugos priemonių – matuoti poilsiautojų temperatūrą, panašiai, kaip buvo daroma oro uostuose, arba daryti momentinius koronaviruso testus. Ar pritariate?
– Ne. Į pajūrį žmonės vyksta ilsėtis, o ne daryti tyrimus. Jeigu pradėsime daryti testus, teks pliaže atidaryti medpunktą su budinčia greitosios pagalbos mašina. Nežinau, ar tokia poilsio idėja reikalinga...
– Didesnė dalis pliažų Italijoje yra mokami, teikia įvairias gelbėjimo, higienos paslaugas už tam tikrą užmokestį. Bet kiekviename kurorte yra nemokamos pajūrio zonos, kurias mėgsta jaunimas, šeimos su vaikais. Kaip jos užtikrins epidemiologinį saugumą?
– Geras klausimas! Bet atsakymo į jį kol kas nėra.
– Kiek pernai rugpjūčio mėnesį kainavo jūsų pliažo paslaugos?
– Skėtis ir du gultai, galimybė naudotis dušais, tualetu, persirengimo kabinomis, organizuoto laisvalaikio žaidimai vaikams – 300 eurų mėnesiui.
– Kiek kainuos šįmet?
– Priklausys nuo to, kiek turėsime papildomai išleisti užtikrindami epidemiologinius saugumo reikalavimus. Mes galime įrengti ir pleksiglaso kabinas, ir dezinfekcinio dušo tunelį, daug ką galime padaryti. Klausimas – kiek visa tai kainuos, ar poilsiautojai sutiks mokėti? Gali būti ir taip, kad labiau apsimokės nieko nedaryti, pliažo neatidarinėti.
– Kokie planai dėl sezono pradžios? Gal vis tik yra kokia nors data x, kai bus galima išsitiesti po skėčiu, išsimaudyti jūroje?
– Kol nėra jokių vyriausybės sprendimų, galime nebent fantazuoti. Manau, kad gegužės mėnesį pliažai liks uždaryti. Mums patiktų štai toks optimistinis variantas: jūros malonumų sezono pradžia – birželio 8-ąją.