Apie citokinų audras tarptautinėje žiniasklaidoje plačiau pradėta kalbėti COVID-19 krizės kontekste, tačiau gydytojams hematologams šita organizmo būklė yra ne naujiena.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro vadovas, gydytojas hematologas Laimonas Griškevičius „Delfi“ sakė, kad ir šiuo metu klinikose yra tiek COVID-19 diagnozuotų pacientų, tiek ir sergančiųjų kitomis ligomis, kuriuos medikai traukia iš šitos sudėtingos būklės.

„Citokininė audra nėra unikali situacija, kuri būtų pasitaikanti tik virusinės infekcijos atveju. Ji hematologų praktikoje pasitaiko santykinai neretai. Tiek onkologinės, tiek kraujo, tiek kai kurie vaistai, gali sukelti citokinines audras“, – sakė L. Griškevičius.

Gydytojas hematologas paaiškino, kokie simptomai leidžia įtarti, kad pacientas kenčia nuo citokininės audros.

„Pagrindiniai požymiai yra karščiavimas, bendra sunki būklė, organų pažeidimas, kai pažeidžiamos tiek inkstų, tiek kvėpavimo, tiek kepenų bei kitų sistemos funkcijos, ryški uždegiminė reakcija kraujyje. Matome uždegiminius žymenis, jie pradeda labai stipriai didėti, ir mes nerandame kitų priežasčių, kodėl visi šitie simptomai pasireiškia“, – pasakojo L. Griškevičius.

Laimonas Griškevičius
Foto: Santaros klinikos

Tai yra gydoma, bet sunki būklė

Pasak mediko, šita specifinė būklė turi savo gydymą, yra vaistų, kurie yra skiriami tokioje situacijoje.

„Dauguma jų yra slopinantys imuninę sistemą arba konkrečius citokinus.

Daugeliu atvejų pavyksta suvaldyti citokinines audras. Kai kuriais atvejais – deja ne. Tai toli gražu ne visuomet mirtina, bet neretai sunki būklė“, – sakė L. Griškevičius.

Medikams kyla ypač sudėtinga užduotis, kai tenka ir citokinų audrą slopinti, ir dar pacientą puola virusas.

„Tai yra sudėtinga – reikia nenuslopinti, reikia prislopinti atsaką, bet ne tiek, kad virusas galėtų pakelti galvą. Slopinant atsaką ne visada pavyksta tą daryti, jeigu to nepavyksta pilnai padaryti, tada citokininė audra pažeidžia organus, ir pacientas kai kuriais atvejais dėl to žūsta“, – dėstė L. Griškevičius.

Kas tie citokinai yra?

Gydytojas paaiškino, kad citokinai tai yra įvairių ląstelių sekretuojami nedideli baltymai, kurie perduoda signalus ląstelėms. Skirtingi citokinai reguliuoja ląstelių dauginimąsi, brendimą, slopinimą, sąveiką.

Pasak mediko, citokinų turime kiekvienas. Tai yra veikliosios medžiagos, kurios kaip ir viskas organizme, turi būti išskiriamos esant tam tikrai situacijai ir nedideliais kiekiais.

„Kalbant apie sisteminį uždegiminį atsaką, yra citokinų, kurie skatina, yra tokių, kurie šį atsaką slopina. Kai ta pusiausvyra yra pakrypsta į vieną pusę, pusiausvyra yra suardoma. Citokinai, kurie stimuliuoja uždegiminį atsaką, yra sekretuojami labai gausiai, o citokinų, kurie slopintų, – nepakanka, todėl yra kyla uždegimo citokinų audra“, – pasakojo L. Griškevičius.

Sunkūs atvejai – reti

Nors tokie atvejai yra nereti su specifine grupe pacientų dirbančių gydytojų hematologų darbe, bendroje populiacijoje tokios būklės nėra dažnos. Taip pat – ir COVID-19 atveju.

„Delfi“ kalbintas gydytojas hematologas pažymėjo, kad užsikrėtę COVID-19 virusine infekcija daugelis pacientų nejaučia ypatingų simptomų ir perserga lengva forma. Tik iki 20 proc. pacientų tenka guldyti į ligoninę, ir tik iki 5 proc. pacientų serga sunka forma, kada reikia intensyvios terapijos – daugiausiai dirbtinės plaučių ventiliacijos.

L. Griškevičius taip pat pažymėjo, kad sergant sunkiai liga pereina kelias fazes: pradžioje pacientai karščiuoja, kosėja, atsiranda viršutinių kvėpavimo takų ir kai kurie kiti simptomai.

Maždaug po savaitės, jeigu jie suserga sunkiau, pasireiškia plaučių uždegimo simptomai. Tada dalis pacientų pasveiksta, bet kita dalis pacientų dar po maždaug keturių arba šešių dienų įsiserga.

Jų plaučių funkcija ir apskritai – bendra būklė blogėja dėl viruso sukelto plaučių pažeidimo bei organizmo reakcijos į pačią ligą ir virusą. Kai kuriems pacientams ta organizmo reakcija būna labai išreikšta, tai yra labai stipri ir audringa. Viena iš tų komplikacijų yra vadinamoji uždegimo citokinų audra. Ji pasireiškia labai nedidelei daliai pacientų.

Sunkiau serga vyresni žmonės

Medikas atkreipė dėmesį, kad, pagal epidemiologinius duomenis, jauni žmonės koronavirusu dažniausiai serga lengva forma, o vyresni, turintys gretutinių ligų, serga sunkiai.

„Amžius yra pagrindinis sunkesnės ligos formos rizikos faktorius. Kiti rizikos veiksniai – dažniausiai širdies kraujagyslių sistemos, plaučių ligos. Nėra aiškių mokslinių duomenų, kodėl sunkiai suserga žmonės, kurie neturi rizikos veiksnių, galime daryti prielaidas, kad svarbūs ir genetinės predispozicijos veiksniai, įskaitant ir genetinį polinkį audringai citokinų reakcijai“, – sakė L. Griškevičius.

Mirusieji priklausė rizikos grupėms

Rolanda Lingienė


Balandžio 15 dienos duomenimis, koronavirusas Lietuvoje diagnozuotas 1091 asmeniui. Pasveiko 138, mirė 30 žmonių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovė Rolanda Lingienė „Delfi“ sakė, kad dauguma mirusiųjų žmonių buvo garbaus amžiaus, užfiksuotas vienas atvejis, kai mirė 49 metų vyras.

„Mano žiniomis, visi buvo su lydinčiais lėtiniais susirgimais. Jaunam žmogui taip pat nustatytos širdies ir kraujagyslių lėtinės ligos“, – sakė R. Lingienė.