Laidoje pasiteiravus, ar galima pasakyti, kuriose vietose žmonės labiausiai užsikrėsdavo koronavirusu, biochemikas įvardijo kelias masinio susibūrimo vietas.

„Nėra tikslių vietų, negalėčiau pasakyti, bet transportas ir masiniai renginiai, galbūt galėjo būti oro uostai, lėktuvai, restoranai – visur, kur yra artimesnis kontaktas, konferencijos. Greičiausia, kad ten galėjo būti didžiausia tikimybė užkrėsti kitą asmenį“, – sako profesorius.

Paklausus, kada žmogus, užsikrėtęs koronavirusu, yra pavojingiausias kitiems, nes gali nešti užkratą, profesorius tikino, jog labiausiai vyriaujančios dienos yra tarp šeštos iki dešimtos dienos. Jis taip pat tikino, kad jau pasveikęs žmogus nebegali užkrėsti kito.

Pasveikęs žmogus tikrai negali užkrėsti kito žmogaus. Dabar apytiksliai manoma, kad po 30 dienų virusas eliminuojasi iš kūno. O užkrėsti gali tarp 2 ir 14 dienų nuo užsikrėtimo, ir tos labiausiai vyriaujančios dienos yra tarp šeštos iki dešimtos dienos. Tai yra tas aktyviausias laikas, kai žmogus gali platinti virusą, bet tas aktyviausiai tai nereiškia, kad kitomis dienomis jis neplatina.
D.Matulis

„Pasveikęs žmogus tikrai negali užkrėsti kito žmogaus. Dabar apytiksliai manoma, kad po 30 dienų virusas eliminuojasi iš kūno. O užkrėsti gali tarp 2 ir 14 dienų nuo užsikrėtimo, ir tos labiausiai vyriaujančios dienos yra tarp šeštos iki dešimtos dienos. Tai yra tas aktyviausias laikas, kai žmogus gali platinti virusą, bet tas aktyviausiai tai nereiškia, kad kitomis dienomis jis neplatina“, – tikina biochemikas.

Gali atsirasti naujų židinių

D.Matulis sako, jog tai, kaip mums pavyko suvaldyti situaciją po Velykų savaitgalio, pamatysime maždaug po savaitės.

„Galime duoti savaitę ir tuomet matysime, ar nėra papildomų šuolių, galbūt jie nebus dideli, tačiau galime turėti židinių. Užtenka vieno žmogaus ir tie židiniai gali susidaryti. Tai mums gali brangiai kainuoti, nes gali tekti tęsti karantiną. Tai būtų mums labai neparanku“,– sako pašnekovas.

Pasiteiravus, ar nėra pavojinga švelninti karantino sąlygas, pašnekovas tikino, kad vis dar nėra aišku, kaip toliau atrodys susirgimų kreivė.

„Labai norėtųsi tikėti, kad situacija yra suvaldyta. Stebint viską, gali būti, kad didelių židinių ir neatsiras, tačiau atsiminkite, kad kiekvienas žmogus, pavyzdžiui, jeigu aš esu užsikrėtęs ir to nežinau, susitikau su žmogumi, kuris irgi užsikrėtė, dar tas virusas nukeliauja toliau, todėl situacija nėra aiški. Tas laikotarpis išsitęsia – dešimt dienų vienas žmogus, dešimt dienų kitas žmogus.“

Greitųjų testų tikslumas yra apie 70 proc.

Kalbėdamas apie greituosius testus, profesorius sakė, kad aklai jais tikėti tikrai neverta.

Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

„Reikėtų manyti, kad jų tikslumas yra apie 70 proc. – ne didesnis, o gal net ir mažesnis. Galimi atvejai, jeigu buvai užsikrėtęs, testas gali to neparodyti, yra atvejų, kai būna atvirkščiai – gali būti teigiamas testas žmogaus, kuris nebuvo apsikrėtęs. Tie visi tyrimai nėra tiek tikslu, kiek polimerazijos grandininė reakcija, kuri buvo ir yra daroma, kai yra identifikuojamas jau pats viruso DNR buvimas. Čia yra daug tikslesnis testas“, – tikina profesorius.

Virusas gali nusėsti ant drabužių

Pateikus konkrečią situaciją, pavyzdžiui, kai žmogus nusiavė batus ir juos pasidėjo koridoriuje, kuriame pats namų gyventojas dažnai vaikšto basomis kojomis, ir paklausus, ar taip galima užsikrėsti, profesorius vis tik tikino, kad tokiu būdu užsikrėsti virusu turbūt beveik neįmanoma.

Jeigu visiškai nėra jokių simptomų, turbūt, kad ir tas pakenkimas bus minimalus. Tačiau nebūkime tokie tikri – kartais atrodo, kad truputį pakosėjau, paviduriavau, tačiau organai gali būti pažeisti. Žinoma, čia yra jau labiau sunkesniems atvejams
D.Matulis

„Užsikrėsti ne, todėl, kad jis pro odą neprapuola, o kojų oda yra labai stora, todėl būtų labai sunku užsikrėsti, tačiau jeigu tą koją pasikasėte ir įkišote į nosį ar burną – teoriškai galima įsivaizduoti tokią situaciją. O taip pat ant batų, kad ir šimtą metrų, parsinešti viruso dalelių yra labai sudėtinga, nes jūs batais trinate paviršių. Labiau tikėtina, kad virusas gali nusėsti ant drabužių arba bato paviršio, tačiau turite labai giliai įkišti nosį“, – tikina profesorius.

Paklausus, ar žmogus, kuris perserga koronavirusu ir nejaučia simptomų, gali ateityje pajusti kokias nors neigiamas pasekmes, pašnekovas tikino, kad greičiausia ne.

„Jeigu visiškai nėra jokių simptomų, turbūt, kad ir tas pakenkimas bus minimalus. Tačiau nebūkime tokie tikri – kartais atrodo, kad truputį pakosėjau, paviduriavau, tačiau organai gali būti pažeisti. Žinoma, čia yra jau labiau sunkesniems atvejams“, – aiškino VU profesorius.