Ir tik tais atvejais, kai asmuo vengia savo buvimo vietą deklaruoti mobiliąja aplikacija arba pažeidžia šios aplikacijos naudojimosi tvarką, o kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas, siūloma suteikti Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos įgaliotai institucijai teisę gauti asmenų, kurių judėjimas yra apribotas, vietos nustatymo duomenis.
Tai numatančias Elektroninių ryšių įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai socialdemokratai Dovilė Šakalienė, Julius Sabatauskas ir Rasa Budbergytė, konservatorius Gabrielius Landsbergis, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Įstatyme taip pat siūloma nustatyti, kad vietos nustatymo duomenų teikimas nutraukiamas, o gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant sunaikinami, kai atšaukiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas arba kai jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo tvarkomi. Vietos nustatymo duomenys būtų renkami, kaupiami ir tvarkomi įgaliotos institucijos (duomenų valdytojo) nustatyta tvarka.
Pagal projektą, įgaliotos institucijos (duomenų valdytojo) sprendimą rinkti asmens vietos nustatymo duomenis būtų galima apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
"Priėmus įstatymo projektą bus sudarytas teisinis pagrindas mobiliosios aplikacijos pagalba arba ypatingais atvejais elektroninių ryšių priemonėmis gautų duomenų pagrindu stebėti saviizoliacijoje esančių asmenų buvimo vietą siekiant užtikrinti efektyvų ekstremalios situacijos valdymą",- sako įstatymo pataisų autoriai.
Pasak jų, projektas parengtas taip pat reaguojant į žmogaus teisių ekspertų poziciją dėl galimai perteklinio asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą ribojimo, siūlomo Vyriausybės projekte.
"Didelę viruso plitimo grėsmę kelia SARS-CoV-2 virusu užsikrėtusių ar galimai užsikrėtusių asmenų lankymasis viešose vietose bei kontaktai su kitais asmenimis. Tačiau net ir pandemijos metu žmogaus teisių ribojimas galimas tik tiek, kiek tai būtina ir proporcinga, jei nėra kitų būdų teisėtam tikslui pasiekti. Todėl saviizoliacijoje esančių asmenų buvimo vietos kontrolei tikslingiausia būtų naudoti Vyriausybės aprobuotas mobiliąsias programėles, pvz., „Karantinas“, asmeniui savanoriškai įsipareigojant vykdyti visus programėlės teisėtus reikalavimus (vietovės nustatymo signalo užtikrinimas, buvimo vietą patvirtinančių nuotraukų siuntimas, rekomendacijų laikymasis, savo sveikatos būklės pokyčių pateikimas). Toks susitarimas tarp valdžios ir asmenų esančių saviizoliacijoje didina pasitikėjimą tarp piliečių ir valdžios, didina piliečių sąmoningumą, leidžia realiu laiku stebėti saviizoliacijoje esančių asmenų būklės kitimą, greičiau reaguoti į jos pasikeitimą",- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame pažymima, kad tik tais atvejais, kai asmuo piktybiškai nesilaiko įpareigojimų dėl saviizoliacijos, atsisako naudotis nurodyta mobiliąja programėle ar pažeidžia naudojimosi reikalavimus, valstybės institucijoms turi būti suteikta teisė stebėti faktinę jų buvimo vietą.
Šiuo metu Elektroninių ryšių įstatymas draudžia be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus tam tikrus atvejus. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas savo turimą informaciją privalo neatlygintinai teikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamoms veikoms užkardyti ir tirti, taip pat žvalgybos institucijoms, siekiant prognozuoti, nustatyti ar šalinti grėsmes, galinčias turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai.
Esamas reglamentavimas nenumato galimybės valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu panaudoti vietos nustatymo duomenis, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, asmenų sveikatą ir gyvybę.