G. Dabašinskas svarstė, kad karantiną dėl nematomo viruso suvokti yra gana sunku, dėl to rekomendavo pasitelkti karo metaforą.
„Vieniems gal lengviau suvokti, kas plačiau vyksta. Jei pasakai, kad karas vyksta su virusu, gal tada aiškiau tada. Supranti, kad karo sąlygomis gyvena, pasikeičia poreikių sistema, visa emocinė sąranga. Žmogus staiga tampa kito pasaulio dalimi“, – sakė G. Dabašinkas.
Jis užsiminė ir apie neseniai matytą koronaviruso apibūdinimą, virusui artėjant prie socialinių ratų, galima sakyti „bombos krenta jau visai arti“.
„Karo terminais galima lengviau apibrėžti, kas vyksta, identifikuoti, tegul ir per baisų reiškinį, taip ramiau ir aiškiau“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo jis.
Psichologas A. Kaluginas laidoje teigė, kad net koronaviruso baimėje galima surasti bendrystę.
„Jeigu vienas bijai, tai tada prisiskiri sau kažkokias klinikines diagnozes. Socialumo jausmas paradoksaliai ramina – visi bijo, jei ir aš bijau, tai normalu. Tai socialinės psichologijos reiškinys, panika kaip ir baimė užkrečiama“, – laidoje sakė psichologas.
Laidos svečias A. Kaluginas tikino, kad labiausiai žmones gąsdina neapibrėžtumas.
„Visada ramiau, kada ateities nuspėjimo, ar žinojimo mechanizmai yra daugiau mažiau nuspėjami – rytoj nueisiu į parduotuvę, tada į pasimatymą, kitą dieną į darbą, tada gausiu atlyginimą ir važiuosiu atostogauti. O kas dabar atsitiko? Mes esame priversti gyventi čia ir dabar. Maksimalios neapibrėžtumo sąlygos, mes nežinome, kas bus rytoj. Todėl esame priversti gyventi būtent šia diena, maksimaliai – iki rytojaus, ir čia jau yra neramu“, – kalbėjo A. Kaluginas.
Jis teigė, kad nematomas priešas verčia pasireikšti visai puokštei neigiamų emocijų.
„Poreikiai ir lūkesčiai liko senieji, o galimybės – jau apribotos. Tada žmogus jaučiasi įspraustas, piktas, viduje atsiranda visa puokštė neigiamų emocijų. Ir atsiranda frustracija, ir tai atsitinka šalies ar pasaulio mastu“, – kalbėjo jis.
Padaugės skyrybų ir vestuvių
Policijos pareigūnai karantino metu įspėja, kad gali daugėti smurto artimoje aplinkoje atvejų. Tai, anot laidos dalyvių, nėra dėl to, kad jaučiame neapykantą savo artimiesiems. Tiesiog nesugeba susivaldyti paprastose, iš pirmo žvilgsnio visiškai įprastose gyvenimo situacijose.
A. Kaluginas laidoje „Atviras pokalbis“ sakė, kad sureiškminame itin paprastus dalykus.
„Ar mes nešiojame savyje neapykantą? Taip, žinoma, jų visada yra. Būtų keista, jei žmogus to neturėtų, bet taikos sąlygomis mokame civilizuotai su jomis tvarkytis. Tačiau, kas vyksta dabar, iš kur tas smurtas? Ne todėl, kad pykčio kažkaip yra daugiau, ne. Bet yra paūmėjusios reakcijos, kurios paprastomis sąlygomis nėra sureikšminamos“, – sakė psichologas A. Kaluginas.
Jis pateikė ir pavyzdį – jei šeima su dviem vaikais gyvena 3 kambarių bute, įprastomis dienomis susiduria pečiais – tai tik paprastas mikroįvykis.
„O kas vyksta dabar? Ta pati situacija – tai dabar jau tampa labai stiprus ir sureikšmintas įvykis, tai jau gali būti konflikto priežastis net. Yra labai paūmėjusi žmogaus jausena. Čia tiesioginė prasme yra trintis. Tai dalykai, iš kurių mes sugebėdavome anksčiau išlaviruoti, nesureikšminti, dabar tam neturime nei laiko, nei sąlygų, nei noro“, – kalbėjo psichologas.
A. Kaluginas teigė, kad karantinas pokyčių atneš ir porų santykiuose.
„Šitas karantinas paskatins išsiskirti tuos žmonės, kurie jau senai turėjo išsiskirti, bet tam kažkodėl nesiryžo, tai neigė, ar nepripažino. Čia yra bloga žinia, o gera žinia – jeigu žmonės tikrai turėjo gerus santykius, tai šeimos, santuokos vertė jiems padidės. Jie galimai eis tuoktis“, – Žinių radijo laidoje prognozavo jis.
Parodė ir tikruosius politikų veidus
Žurnalistas G. Dabašinskas kalbėjo, kad premjeras Saulius Skvernelis „taikos sąlygomis“ jau buvo „nurašytas“ kaip premjeras. Tačiau karo sąlygomis – „jis staiga tapo savo vietoje“.
„Ypač, kai reikia eismą reguliuoti, uždėti kaukę ir išrašyti baudą, jis puikiai tinka. Žmonės mato, kad jis yra visiškai adekvatus. Tačiau yra ir kitų pavyzdžių – mažiau adekvačių. Ir tokia natūrali atrenka yra šio laikmečio ženklas ir šeimoje, išsiaiškina, kas yra kas, galbūt pastūmės į tą procesą išsiskyrimo šita situacija. Kinijoje 13 procentų daugiau skyrybų“, – sakė jis.
„Susidėlioja žmonės per krizes į tam tikrus klasterius. (…) Praeis kiek laiko ir bus galima sakyti, kad va šitas tai blogai elgėsi karantino metu“, – sakė G. Dabašinskas.
Psichologas A. Kaluginas prognozavo, kad jei griežtas karantinas tęsis dar mėnesį po balandžio 27–osios, žaizdos bus itin gilios.
„Jeigu karas su koronavirusu tęsis dar kokį gerą mėnesį, tada bus tikrai krizė: ekonominė, socialinė, finansinė, santykiuose. Tada padidės alkoholizmo, ypač buitinio, nusikaltimų skaičių, autoįvykių padidės, savižudybių, skyrybų. Tada bus tikra krizė. Jei karantinas prasitęs dar mėnesiui, tai bus taip“, – prognozavo A. Kaluginas.