Taip ir buvo – motina puolė ginti keturiolikmetės tvirkinimu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu apkaltintą savo sugyventinį Mindaugą G.

„Žinojau, kad mama nepatikės, tiesiog ją pažįstu – Mindaugas jai yra šventas, geras“, – vėliau per apklausą prisipažino keturiolikmetė.

Ne ką mažesnį smūgį paauglė patyrė, kai sužinojo, kad į motinos sugyventinio pusę stojo ir močiutė – ji anūkę apkaltino meluojant: „Niekaip negaliu suprasti, kodėl vaikas taip papasakojo, to negalėjo būti – Mindaugas negalėjo taip pasielgti, mergaitė tikrai meluoja.“

Apie savo motinos sugyventinio namuose patirtą seksualinę prievartą mergaitė išdrįso prabilti tik grįžusi atgal pas globėją – kartu gyvenančiai likimo seseriai paauglė papasakojo apie savo išgyvenimus. O ši – globėjai, kuri įkalbėjo skausmo savyje nelaikyti, o apie tai pranešti policijos pareigūnams. Paauglė ne iš karto, bet sutiko – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nepilnametės tvirkinimo.

Kad prieš jos dukrą sugyventinis panaudojo seksualinę prievartą, mergaitės motina sužinojo dar prieš tyrimo pradžią – paskambinusi globėja papasakojo, ką po atostogų išgirdo iš savo globotinės, ir domėjosi, kas gi nutiko namuose. Bet motina, kuri dėl alkoholio vartojimo prieš dešimt metų buvo praradusi dukrą, globėjos pasakojimu nepatikėjo. Vis dėlto, bijodama, kad dėl keturiolikmetės dukros pasakojimo vaiko teisių tarnybos darbuotojai iš jos gali laikinai atimti kartu gyvenančią aštuonerių metų dukrą, kurios ji susilaukė nuo sugyventinio Mindaugo G., moteris pati paskambino į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir socialiniams darbuotojams pasidalino išgirstomis žiniomis.

„Motina sakė, kad mergaitė patyrė seksualinę prievartą, tačiau pridūrė, kad taip negalėjo būti, ji kategoriškai neigė šią informaciją“, – prisiminė socialinė darbuotoja.

Kad seksualiai priekabiavo prie savo sugyventinės dukros, kategoriškai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek vėliau vykusio teisminio nagrinėjimo metu neigė baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Mindaugas G. Vyras teisinosi, kad su sugyventine veda aktyvų seksualinį gyvenimą ir kitų moterų jam nereikia.

„Jokio tvirkinimo nebuvo, tik kartą ją apkabinau, kai norėjau pasižiūrėti, ką ji veikė feisbuke, – sakė Mindaugas G. – Jos neliečiau, tik kartą pasakiau, kad saugotųsi, nes gali patapti, kai jos motina – tai tebuvo perspėjimas dėl kūno brendimo.“

Vyras tikino, kad puikiai supranta, ką jaučia seksualinę prievartą patiriantis žmogus – esą jis pats vaikystę praleido vaikų namuose – tėvai piktnaudžiavo alkoholiu ir juo nesirūpino.

„Puikiai žinau, ką reiškia priekabiavimai, buvau tai patyręs vaikystėje, todėl pats tikrai niekada nebūčiau to padaręs – nuo 6 ar 7 metų iki 15 metų gyvenau vaikų namuose ir man yra tekę susidurti su tuo – vyresnių klasių vaikinai man matant masturbuodavosi duše ir bandydavo mane liesti besiprausiant, tačiau tai jiems niekada nepavykdavo, kadangi visą laiką pabėgdavau. Tokie įvykiai labai užsifiksavo mano atmintyje, juos pamenu iki šiol, nors jie yra labai nemalonūs, tačiau kad ir kaip noriu, užmiršti jų negaliu.“

Mindaugas G. tikino, kad būtent dėl tokių gyvenimo patirčių jis savo mažametei dukrai linki tik geriausio, ja rūpinasi, niekada net neturėjo minčių priekabiauti prie savo dukters.

„Lygiai taip pat yra ir su sugyventinės vaikais, jie man – tik vaikai, – vyro teigimu, jo sugyventinė turi keturis vaikus, kurių neaugina. – Kai jie atvažiuoja į mūsų namus, jais rūpinuosi lygiai taip pat kaip ir savo vaiku – tėviškai.“

Vyras neslėpė, kad su sugyventine susipažino maždaug prieš dešimt metų, kai kartu su kitais vyrais atvažiuodavo į jos namus išgerti alkoholio. Tuo metu dar buvo gyvas vaikų senelis, kuris esą mažamečiams per DVD grotuvą rodydavo pornografinius filmus.

„Jau trejus metus nevartoju alkoholio, o juk dėl to su sugyventine buvome įtraukti į socialinės rizikos grupę, – sakė jis. – Sugyventinė irgi pakeitė savo požiūrį į gyvenimą, jos motina man net dėkojo, kad padėjau jos dukrai išbristi iš alkoholizmo.“

Garbės nedarančius kaltinimus neigęs Mindaugas G. prisipažino, kad nors gyvenime yra padaręs daug klaidų, tačiau tokie baisūs kaltinimai jam buvo pareikšti pirmą kartą. „Dabar gailiuosi, kad ne savo vaikus priėmiau ir įsileidau į savo gyvenimą“, – tvirtino vyras.

Jis mano, kad jo sugyventinės dukra gali jam keršyti, nes prieš kelerius matė, kai šis prieš ją vartojo fizinį smurtą, be to, esą keturiolikmetė gali pavydėti savo seseriai, kuri gyvena su motina, o ši turi glaustis šeimynoje pas globėją.

„Manau, kad ji šia byla gali norėti iš manęs pasipelnyti, tačiau aš pinigų neturiu“, – tikino vyras.

Iš tiesų, nukentėjusiąja pripažinta mergaitė baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo, tačiau tai už ją padarė globėjos pasamdytas advokatas.

„Nukentėjusioji dėl prieš ją panaudoto tvirkinimo labai išsigando, atsirado nerimas, baimė, miego sunkumai, atsirado nepasitikėjimas savimi ir kaltės jausmas, iki šiol mergaitė bijo vyriškos lyties atstovų“, – nepilnametės atstovas prašė jai priteisti 3 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti.

Dėl patirtos seksualinės prievartos nukentėjusioji mergaitė buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu specialiame vaiko apklausos kambaryje – su paaugle bendravo psichologė, o šią apklausą nuotoliniu būdu stebėjo teisėja. Šios apklausos metu nepilnametė papasakojo, ką patyrė iš motinos sugyventinio. Ir tai buvo ne kartą – tuo metu namuose buvo ir jos seserys, ir močiutė, tik motina buvo išėjusi į darbą. Vyras prie paauglės išdrįso lįsti net tuomet, kai jo sugyventinė miegojo už sienos esančiame kitame kambaryje, bet, laimei, pabudo ir šis mergaitę paliko ramybėje. Bijodama, kad šis gali sugrįžti, paauglė, nors ir buvo ankstyvas rytas, pažadino šalia, kitoje lovoje miegojusią sesutę.

„O paskui jis elgdavosi lyg nieko nebūtų nutikę, – pasakojo mergaitė. – Lįsdamas prie manęs jis kalbėdavo, kad mane išmokys kaip gyvenime nepražūti, be to, prašydavo, kad naktį ateičiau pas jį lovą – iš baimės aš net miegojau su drabužiais“.

Paauglė sakė, kad prabilti apie tai, ką patyrė motinos namuose, išdrįso tik padrąsinta savo likimo sesers.

„Ji pasakė, kad privalau apie tai pasakyti savo mamai, nes Mindaugas gali lįsti ir prie mažosios sesutės, – sakė nukentėjusioji. – Bet mamai taip ir neišdrįsau pasakyti, apie tai papasakojau tik globėjai. Ji iš karto paskambino mano mamai, bet ši ėmė ginti savo sugyventinį – sakė, kad Mindaugas taip negalėjo padaryti, jį teisino, sakė, jog gal jis mane tėviškai bučiavo.“

Savo sugyventinį, o ne dukrą, kurios neaugino, motina gynė ir teisme.

Foto: Shutterstock

„Kai man paskambino dukros globėja ir pasakė, kas atsitiko, aš nepatikėjau – Mindaugą pažįstu apie 10 metų, jis vaikus myli, – teigė moteris. – Matydavau, kaip jis elgdavosi su mergaitėmis – jos jam buvo lyg dukros. Darykite ką norite, bet netikiu savo dukra, nežinau, ko ji siekia – gal mums pavydi ir nori mus išskirti, nes prieš kelerius metus yra mačiusi, kaip jis mane mušė – nuo to laiko vis kartojo, kad aš paliksiu Mindaugą ir gyvensiu viena.“

Teismo salėje dukros sugyventinį, o ne nuskriaustą anūkę gynė ir šios senelė – ji tikino, kad tuo metu, kai esą ši buvo tvirkinama, buvo kaime, tačiau nieko įtartino nepastebėjo.

„Mindaugas dažnai sėdėdavo prie kompiuterio, o vaikai būdavo lauke, niekaip negaliu suprasti, kodėl anūkė taip papasakojo – to negalėjo būti, Mindaugas negalėjo taip pasielgti, ji tikrai meluoja, – kalbėjo senolė. – Tuo metu ji buvo pikta, nerami, o kai jos paklausiau, kas jai yra, atsakė, kad turi draugą ir jie tarpusavyje supyko. Aš tikiu savo žentu, jis negalėjo to padaryti – nors gerai jo ir nepažįstu, bet vis tiek juo tikiu, jis nuolat mergaitėmis rūpindavosi.“

Mergaitės senelė neslėpė, kad jos santykiai su anūke nėra artimi – kai iš dukros buvo paimti vaikai ir apgyvendinti vaikų globos namuose, ji jų nepriėmė gyventi į savo namus.

„Neturėjau galimybės auginti anūkų dėl sveikatos būklės“, – teisinosi ji.

Tokie motinos ir senelės liudijimai labai įskaudino keturiolikmetę. Jos globėja sakė, kad mergaitę globoja jau dešimt metų ir per šį laiką spėjo ją gerai pažinti.

„Ji – labai gera mergaitė, niekur nevaikšto, po pamokų visą laiką leidžia namuose, – sakė globėja. – Po šio įvykio ji ilgą laiką vaikščiojo pas mokyklos psichologę – jai buvo gėda dėl to, kas nutiko, ką patyrė. Tai ją labai pakeitė – pasidarė jautri, nuolat verkė, jautėsi nuskriausta, negalėdavo užmigti. Ypatingai jai buvo skaudu, kad motina ja netiki ir mano, jog ši išsigalvojo, dėl to net kaltino mergaitę. Jai tai buvo sunku priimti, todėl ji iš karto net nenorėjo kreiptis į policiją, be to, būdama pas motiną man neskambino ir nesiskundė, nes norėjo kuo ilgiau su ja pabūti.“

Globėjos teigimu, jos globotinė niekada neturėjo nuoskaudų, kad kita jos sesuo gyvena su motina.

„Ji – protingai mąstanti mergaitė, supranta, kad motina gyvena ne savo, o Mindaugo namuose ir jeigu motina iš ten išeis, neturės kur gyventi, – sakė šeimynos namams vadovaujanti moteris. – Mergaitė nejautė jokio pavydo savo mažai sesutei, kuri gyvena su motina, – apie tai esu ja kalbėjusi.“

Tuo metu mergaitę apklausę psichologai nurodė, kad dėl to, kas nutiko Mindaugo G. namuose, ji jaučia kaltės jausmą – bijojo kreiptis į policiją, nes galvojo, kad jos sesuo bus uždaryta į vaikų globos namus.

„Nenoriu, kad mano mažoji sesuo per mane netektų tėvo“, – psichologų teigimu, tokie mergaitės išsakyti jausmai bei nuogąstavimai rodo jos visiškai adekvatų susidariusios situacijos suvokimą bei nerodo jokio polinkio kam nors pakenkti ar atkeršyti. Be to, jų teigimu, mergaitė buvo prisipažinusi, kad galbūt ir reikėjo apie Mindaugo G. veiksmus pasakyti mamai arba – iškart išvažiuoti pas globėją, tačiau tuo pačiu ji buvo įsitikinusi: „Žinojau, kad mama nepatikės. Tiesiog mamą pažįstu – Mindaugas jai šventas, geras“.

Nors motina ir stojo į savo sugyventinio pusę, mergaitė santykių su ja nenutraukė ir iki šiol bendrauja, dažnai pasiskambina telefonu. „Tačiau šios temos mes neliečiame“, – prisipažino keturiolikmetės motina.

Mindaugo G. baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad vyras ne tik tvirkino mergaitę, bet ir šiai nesunkiai sutrikdė sveikatą – jai konstatuotos stiprios reakcijos į patirtą stresą: mergaitės emocinę būseną neigiamai veikia motinos sugyventinio su ja atlikti veiksmai, kurie tikėtina, nukentėjusiosios emocinę būklę paveiks ir ateityje.

Už tai, kad tvirkino keturiolikmetę ir šiai sutrikdė sveikatą, Mindaugui G. teismas skyrė 45 parų arešto bausmę. Tiesa, realiai jam teks kalėti 23 dienas, nes ikiteismininio tyimro metu vyras 22 dienas praleido ekspertizės centre, kur buvo tiriama, ar jis gali atsakyti už savo veiksmus. Ekspertams dėl to nekilo jokių abejonių.

Be to, nukentėjusiąjai teismas iš nuteistojo priteisė 1,5 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą: „Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.“