„Pabandykite įsivaizduoti situaciją - nueinate į parduotuvę, kur yra daug žmonių, kažkas nusičiaudo, galbūt ir netyčia, galbūt ir užsidengęs, (…) 10 metrų atstumu gali pasklisti lašeliai.

Tie lašeliai gali ant jūsų nukristi, gali nukristi ant akių, nosies, ir, jei įkvėpsite, turite galimybę užsikrėsti. Kaukė vis tiek kažkiek apsaugos. Tai nėra 100 proc. apsauga. 100 proc. apsauga būtų tik ypač aukšto saugaus lygio dujokaukė . Bet kaukė labai stipriai sumažina tikimybę apsikrėsti“, - kalbėjo D. Matulis.

Ką daryti su kaukėmis ir kitais atsineštais daiktais?

Paklaustas apie tai, ką daryti su daugkartinėmis kaukėmis, profesorius pasidalino bendra taisykle – kad, jei žmogus atsineša daiktų (produktų, kaukių), kurie galėjo kontaktuoti su virusu, reikėtų bent keletą valandų palaikyti saulėje, lauke.

Pasak jo, tiksliai nėra žinoma, po kokio laiko turėtų išnykti virusas, tačiau to turėtų pakakti

„Ant metalinių paviršių virusas išlieka iki trijų parų. Tai yra nebūtinai pats virusas – bet RNR, nėra aišku, ar tiek laiko jis tikrai galėtų užkrėsti. Mums atrodo, kad keleto valandų, daugiausiai paros laiko, užtenka, jei neliečiate daiktų, ir galimybė užsikrėsi lieka labai menka. Tas liečia ir kaukes, ir bet kokius su virusu susijusius dalykus“, - sakė D. Matulis, akcentuodamas, kad „atsarga gėdos nedaro“, ir, jei yra galimybė, dar geriau, jei žmogus dar ilgiau palaikytų daiktus neliestus.

Apie galimybę užsikrėsti nuo batų

Mokslininkas taip pat atsakė apie klausimą, ar reikia batus, sugrįžus namo, palikti už durų. Jis paaiškino, kad reikia įsivertinti, kur žmogus buvo. Pavyzdžiui, jei jis buvo parduotuvėje, ir jį galėjo apčiaudėti, apkosėti, ir paskui labai greitai atėjo namo, kur prie batų galėtų liestis vaikai arba naminiai gyvūnai, tada geriau juos bent keletui valandų palikti nepasiekiamose vietose.

Kartu jis nuramino, kad per odą virusui į organizmą patekti tikimybė yra labai menka. Tam, kad tokia tikimybė atsirastų, reikia paliesti nosį, akis.

„Padų gi neliesite“, - sakė D. Matulis.

Apie pirkinius: namuose nusiplaukite rankas

Kalbėdamas apie pirkinius, jis pabrėžė, kad didžiausias pavojus kyla, jei, užsikrėtęs žmogus atneša maistą arba pirkinius. Jis galėjo apčiaudėta ranka liesti maišo rankeną.

„Saugos vardan nusiplaukite rankas muilu, ir galvokite, ką liečiate namie“, - sakė D. Matulis.

Jis siūlė pagalvoti, kad gal iki to laiko, kol žmogus nueis iki čiaupo, būtų galima duris atidaryti ne delnu, o alkūne. Nusiplovus muilu rankas būtų galima ir čiaupo rankeną nuplauti muilu. Rankas rekomanduojama plauti 20-30 sekundžių.

„Nereikia akcentuoti per dažno plovimo, nes gali būti pažeidimų, ir po to bus oda bus mažiau atspari virusui“, - sakė D. Matulis.

Dėl gyvūnų – neaišku

Per spaudos konferenciją mokslininkas sakė, kad kol kas nėra aišku, ar gyvūnai gali nešioti virusą.

„Tas tiksliai nėra žinoma, visiškai garantuotai atsakyti negaliu“, - sakė D. Matulis.

Galima užsikrėsti tiesiog prasilenkiant su užsikrėtusiu

Ar galima virusu užsikrėsti tiesiog prasilenkiant su sergančiu žmogumi gatvėje? „Grynai teoriškai galimybė yra. Jūs galite tiesiog prabėgti, galite net už 10 metrų būti nuo kiti žmogaus ir užsikrėsti, jei jis pakosėjo, pačiaudėjo, ant jūsų nusileido lašeliai“, - sakė D. Matulis.

Pasak profesoriaus, sudėtinga atsakyti, kada tiksliai užsikrės žmogus.

„Vienas gali visą valandą bendrauti artimu atstumu ir neužsikrėsti, yra žinoma, kad didelė dalis žmonių apskritai neužsikrečia juo. (…) Tačiau jis yra labai užkrečiamas, ir aš rekomenduoju – saugokitės, jeigu bėgiojate parke, reikėtų prabėgti nuo kitų žmonių įmanomai tolesniu atstumu. Apskritai geriausiai būtų vengti – dviejų-trijų metrų atstumas yra gana saugus, bet ne 100 procentų“, - sakė D. Matulis.

Profesoriaus teigimu, negalima sakyti, kad dešimt minučių bendrauti dar yra saugu.

„Jūs galite užsikrėsti ir per sekundes“, - sakė D. Matulis.

Dėl vaistų užtikrintos informacijos nėra

Mokslininkas sakė, kad kol kas nėra patikimos informacijos, kad kurie nors vaistai tikrai padėtų nuo viruso.

„Visi gydymo metodai yra kol kas labai preliminarūs. (…) Patvirtintų vaistų nėra, ir greičiausiai jų nebus artimiausius mėnesius. (…) Didžiausios mūsų viltys siejamos su vakcinomis, kad vakcina (…) greičiausiai per metus galėtų atsirasti“, - sakė D. Matulis.

Taip pat dar daug nežinoma apie tai, ar jų nauda atsveria šalutinius poveikius.

„Reikia labai tikslios ir konkrečios informacijos. Žinome, kad hidrochlorochinas ir kiti maliariniai vaistai yra labai toksiški. Pašaliniai poveikiai gali būti didesni nei pagalba nuo COVID 19. Tačiau (…) reikia sekti rekomendacijas“, - sakė D. Matulis.