Buvęs SSRS KGB 7-osios valdybos „Alfa grupės“ vadas M. Golovatovas yra nuteistas už akių Lietuvoje – Sausio 13-osios byloje teismas jam yra skyręs 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsargos pulkininkas dar 2011 metais Lietuvos teisėsaugos pareigūnų prašymu buvo sulaikytas Austrijoje, tačiau taip ir nebuvo išduotas mūsų valstybei – austrai jį išleido į laisvę.

Teismo nuosprendis Sausio 13-osios byloje dar neįsiteisėjęs – nuteistųjų ir prokurorų skundus dar ketina nagrinėti Lietuvos apeliacinis teismas, kuris pirmadienio popietę po beveik pusantrų metų trukusio kalinimo nutarė į laisvę išleisti A. Paleckį. Jam pusmečiui uždėta apykojė ir uždrausta išeiti iš namų, be to, skirtas 50 tūkstančių eurų užstatas, kurį į Generalinės prokuratūros sąskaitą yra sumokėjęs jo tėvas, buvęs europarlamentaras Justas Vincas Paleckis.

Nors į laisvę išleistas A. Paleckis ir neigia prokurorų jam pateiktus kaltinimus dėl šnipinėjimo Rusijai, aiškėja gana skandalingos aplinkybės, kaip buvęs politikas galėjo veikti prieš Lietuvą.

Ikiteisminį tyrimą atlikę ir Šiaulių apygardos teismui baudžiamąją bylą perdavę prokurorai teigia, kad A. Paleckis ir kartu su juo baudžiamojon atsakomybėn dėl šnipinėjimo patrauktas vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas galimas nusikalstamas veikas įvykdė nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2018 m. spalio 10 d.

Nustatyta, kad A. Paleckis ir D. Bertauskas buvo susitikęs su trimis Rusijos Federacijos piliečiais – buvusiu Federalinės saugumo tarnybos (FST) specialiosios paskirties padalinio „Alfa“ karininku Eduardu Kruglovu, SSRS KGB 7-osios valdybos „Alfa grupės“ vadu, atsargos pulkininku M. Golovatovu ir FST žvalgybos atstovu, kurio asmens tapatybės ikiteisminio tyrimo metu dar nepavyko nustatyti. Visų jų trijų atžvilgiu šiuo metu Generalinėje prokuratūroje yra atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas.

Bylos duomenimis, A. Paleckis ir D. Bertauskas turėjo surinkti duomenis apie Sausio 13-osios ir kitas baudžiamąsias bylas, susijusių su Sovietų Sąjungos agresija prieš Lietuvos Respubliką 1990–1991 m. laikotarpiu.

Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad A. Paleckis ir D. Bertauskas turėjo bendrą tikslą – atnaujinti Lietuvoje registruotos politinės partijos Lietuvos liaudies partija (LLP) veiklą bei dar 2011 m. pasirašyto susitarimo tarp LLP ir Rusijos Federacijos politinės partijos „Vieningoji Rusija“ pagrindu gauti šios partijos finansinę paramą ne tik LLP, bet ir Lietuvos rusų sąjungos politinei veiklai. Šis finansavimas esą partijos nariams būtų pagelbėjęs dalyvaujant Lietuvos Respublikos savivaldybių bei Seimo rinkimuose.

Nustatyta, kad dar 2017 m. vasario 12–18 d. A. Paleckis ir D. Bertausku išvyko į Rusijos sostinę Maskvą ir pasinaudodami LLP turimais kontaktais, planavo susitikti su Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininku Konstantinu Kosačiovu ir tartis dėl santykių su partija „Vieningoji Rusija“ atnaujinimo. Tačiau jiems taip ir nepavyko savarankiškai užmegzti kontaktų su partijos atstovais, todėl vasario 16 d. A. Paleckis suorganizavo susitikimą su E. Kruglovu ir M. Golovatovu. Šis susitikimas įvyko privačios saugos įmonės „Alfa-B“ pastate.

„Šio susitikimo metu A. Paleckis bei D. Bertauskas kreipėsi į M. Golovatovą, prašydami organizuoti susitikimą su K. Kosačiovu bei sudaryti galimybes Rusijoje pradėti bendrą su E. Kruglovu ir M. Golovatovu verslą, kurio pajamų dalis bus skiriama LLP veiklai finansuoti“, – teigiama prokurorų A. Paleckiui pateiktuose kaltinimuose.

Algirdas Paleckis

Pasak jų, pasinaudodamas šiomis aplinkybėmis, M. Golovatovas, siekdamas įgyvendinti Rusijos FST keliamas užduotis, šio ir vėliau vykusių susitikimų metu užverbavo A. Paleckį ir D. Bertauską rinkti Rusijos žvalgybą dominančią informaciją – už tai buvo žadamas susitikimas ne tik su K. Kosačiovu ar kitais „Vieningosios Rusijos“ atstovais, bet ir galimybė pradėti bendrą verslą.

„Šias užduotis A. Paleckis ir D. Bertauskas, žinodami, kad M. Golovatovas veikia FST bei per šią instituciją Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto (RTK) pavedimu, vykdė“, – teigia prokurorai.

Anot jų, buvo sutarta, kad esant reikalui lietuviai susisieks su E. Kruglovu ir bendraus ne tik pokalbių programėlėmis telefone, bet ir susirašinės specialiai sukurtu elektroniniu paštu – konspiracijos tikslais A. Paleckis ir D. Bertauskas jį sukūrė kitą dieną Baltarusijos sostinėje, netoli autobusų stoties esančioje kavinėje. Tiesa, taip pat buvo sutarta, kad labai svarbi informacija bus perduodama tik tiesioginių susitikimų Maskvoje metu.

Bylos duomenys rodo, kad A. Paleckis ir D. Bertauskas Rusijoje lankėsi ne kartą – vieno susitikimų metų M. Golovatovas paprašė surasti įkalinimo įstaigų darbuotojus, kurie už pinigus galėtų išduoti medicininę pažymą, jog Sausio 13-osios byloje tuo metu suimtas Rusijos pilietis Jurijus Melis sunkiai serga. Ši pažyma esą vėliau galėjo J. Meliui atverti kalėjimo duris į laisvę.

A. Paleckis šį prašymą pavedė įgyvendinti D. Bertauskui – jis kreipėsi į Lietuvos liaudies partijos narį Artūrą Šidlauską ir paprašė surasti tokį asmenį. Šis esą užsiminė, jog galbūt ir galėtų pagelbėti, nurodė, kiek tai kainuotų. Šią informaciją D. Bertauskas perdavė A. Paleckiui, kuris apie tai turėjo informuoti M. Golovatovą. Bet netrukus viskas pakrypo netikėta linkme – A. Šidlauskui nepavyko gauti informacijos, kas galėtų padėti J. Meliui.

Tačiau, bylos duomenis, šios informacijos A. Paleckis ir D. Bertauskas neatskleidė – jie vėl išvyko į Rusiją, vėl lankėsi įmonėje „Alfa-B“ bei Staraja Ruza gyvenvietėje esančiame vasarnamyje. Čia rusams buvo pranešta, kad LLP narys A. Šidlauskas renka informaciją ir bandys pagelbėti J. Meliui, nors šis net neketino įgyvendinti prašymo, kol neturėjo duomenų dėl konkrečios pinigų sumos, kuri bus sumokėta už prašomus fiktyvius dokumentus.

Aiškėja, kad A. Paleckiui ir D. Bertauskui metinės Rusijos vizos Vilniuje esančioje šios šalies ambasadoje buvo išduotos nemokamai. Dėl jų išdavimo esą tarpininkavo E. Kruglovas ir M. Golovatovas.

Taip pat prokurorai teigia surinkę duomenų, kad A. Paleckis iš M. Golovatovo „užduotims vykdyti ir konspiracinių kelionių į Maskvą išlaidoms“ per du kartus gavo 6 tūkst. eurų piniginį atlygį ir jį per pusę pasidalijo su D. Bertausku.

Pareigūnai taip pat nustatė, kad M. Golovatovo ir E. Kruglovo prašymu A. Paleckis buvo apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje, kuria siekiama diskredituoti Lietuvoje vykstantį Sausio 13-osios baudžiamąjį procesą – Rusija siekia atsakomybėn patraukti šią bylą nagrinėjusius teisėjus bei valstybinį kaltinimą palaikiusius prokurorus.

Michailas Golovatovas
Foto: AFP/Scanpix

„A. Paleckis Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto pareigūnui davė Rusijos Federacijoje Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu vykdomam baudžiamosios bylos tyrimui naudingus parodymus apie 1991 m. Sausio 13-osios įvykius“, – teigiama prokurorų surašytame kaltinamajame akte.

Be to, M. Golovatovo prašymu D. Bertauskas Rusijoje iškeltoje byloje sutiko būti įslaptintu liudytoju – jam suteiktas slapyvardis Maksim.

Bylos duomenimis, rusai šnipinėjimu kaltinamiems lietuviams taip pat buvo nurodę surinkti informaciją apie teisėjus, prokurorus, ekspertus, dalyvaujančius Sausio 13-osios byloje – Rusiją domino jų gyvenamoji vieta.

A. Paleckis buvo suimtas 2018 m. spalio 10 d., jis savo kaltės nepripažįsta ir teigia, kad į Rusiją vyko kaip žurnalistas, nes esą rašo knygą apie Sausio 13-osios įvykius. Tuo metu D. Bertauskas, šaltinių teigimu, pripažino jam pateiktus įtarimus ir bendradarbiauja su teisėsauga.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą. Itin sudėtingą ir didelės apimties ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, o tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

A. Paleckis kartą jau yra teistas už karo, sovietinių ar nacistinių nusikaltimų neigimą, kai pareiškė, kad prie Vilniauis televizijos bokšto į dėl nepriklausomybės kovojusius Lietuvos piliečius šaudė ne sovietų kariai, o „saviškiai į savus“.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių. Sovietų kariai tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuris 1990-ųjų kovo 11 d. paskelbė apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę