Gavus pirmąjį apklausos klausimą, respondentams, remiantis 10 balų skale, teko įvertinti savo nerimą dėl koronaviruso: 1 – jokio nerimo, 10 – kelia labai didelį nerimą. Bendras atsakymų vidurkis – 7,4 balo.
Savo nerimą 1 ir 2 balais (nekelia nerimo) įvertino 2,9 proc. apklaustųjų. Savo jauseną 3–4 balais (kelia nedidelį nerimą) įvertino 7,9 proc. respondentų. Vidutinį nerimą (5–6 balai) jaučia 20,5 proc. apklaustųjų. Gana didelį nerimą (7–8 balai) jaučia 32,5 proc. apklaustųjų, o labai didelį nerimą (savo jauseną įvertinę 9–10 balų) – 36,5 proc.
Taigi, gana didelį ir labai didelį nerimą jaučia 68,7 proc. apklaustųjų. Kaip informuoja „Spinter tyrimai“, didesnį nerimą dažniau jaučia moterys, vyresnio amžiaus, gaunantys mažesnes pajamas respondentai.
Nerimo lygis – gana aukštas
„Sprinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi sakė, kad įtampą dėl šios situacijos galima vertinti kaip „pakankamai didelę“.
„Pirmas dalykas, kuris pastebimas, – aukštas nerimo lygis. Jeigu nerimą 9–10 balų įvertino daugiau nei 30 proc., o per dvi viršutines dalis – beveik du trečdaliai, tai, galima sakyti, kad visos visuomenės įtampa yra gana didelė“, – visuomenės apklausos duomenis vertino „Spinter tyrimų“ vadovas.
O psichiatras Linas Slušnys tikino, kad iš šios apklausos geriausiai matomas viešosios erdvės indėlis.
„Atvirai šnekant, pasižiūrėjus į šią apklausą, atrodo, kad ji atspindi tai, kas kalbama viešojoje erdvėje visą laiką. Tas atspindėjimas netgi tiesioginis“, – Delfi duomenis komentavo L. Slušnys.
Jis teigė, kad tikėjosi dar didesnio nerimo lygio. O šioje situacijoje nestabiliausiai besijaučianti visuomenės grupė taip jaučiasi ir kalbant kitais klausimais.
„Mane nustebino, kad nėra labai didelio nerimo, vidutinis skaičius – apie 7, vertinant pagal dešimtbalę sistemą. Įdomu, kad nerimą jaučia moterys, vyresnio amžiaus ir gaunantys mažesnes pajamas respondentai. Kai pamačiau šitą skaičių, pagalvojau, kad jis gana mažas.
Iš vienos pusės stebina, kad skaičius toks nedidelis, o, iš kitos pusės, tai tik patvirtina faktą, kas mažiausiai jaučia pasitikėjimą savimi, kas jaučiasi mažiausiai apsaugoti, – tai vyresnio amžiaus, mažesnes pajamas gaunantys respondentai. Jų nerimas didesnis“, – kalbėjo psichiatras.
Vyriausybė turi visuomenės palaikymą
Antruoju respondentams pateiktu klausimu buvo teiraujamasi, kaip respondentai vertina visuotinį karantiną ir kitas kasdienio gyvenimo ribojimo priemones, kurių ėmėsi Vyriausybė, siekdama sumažinti viruso plitimą.
45,7 proc. respondentų teigė, kad priemonės yra per mažos arba jų imtasi per vėlai. Beveik pusė – 49,4 proc. – priemones įvertino kaip adekvačias turint omeny keliamą grėsmę. Apie 5 proc. apklaustųjų (4,9 proc.) teigė, kad priemonės yra per griežtos arba jų imtasi per anksti.
„Spinter tyrimai“ informuoja, kad priemones kaip nepakankamas dažniau įvardijo vyresnio amžiaus gyventojai, mažesnių pajamų atstovai. Kad priemonės adekvačios, daugiau pasisakė jaunesnio ir vidutinio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai.
I. Zokas Delfi sakė, jog akivaizdu, kad visuomenė palaiko Vyriausybės sprendimus.
„Dėl priemonių – žmonės supranta, kad jos reikalingos. Jei dėl ko nors nuogąstauja ar nori prieštarauti Vyriausybei, tai tik dėl to, kad jos gal per silpnos. Ne dėl to, kad gyvenimo sąlygos buvo sugriežtintos. Šiuo atveju valdžia turi visišką visuomenės palaikymą ir supratimą“, – situaciją vertino „Spinter tyrimų“ vadovas I. Zokas.
L. Slušnys teigė, kad šie duomenys, kaip ir augantys valdžios reitingai, jo nestebina, tai įprasta.
„Tokių kritinių momentų atvejais, remiantis masių psichologija, masės yra linkusios perduoti valdymą valdžiai. Ir čia niekas manęs nei stebina, nei šokiruoja, kad ir valdžios kylantys reitingai. Eilinis žmogus atsitraukia ir perduoda lazdelę. Tą demokratiją paaukoja dėl bet ko, kritiniais momentais labai lengva šalis okupuoti, įvesti autokratiją, nes tam pasiduoda, nes taip reikia“, – Delfi sakė psichiatras.
Pagrindinis dėmesys – artimiesiems ir ekonominei situacijai
Respondentai galėjo pasirinkti keletą iš pateiktų variantų, kas kelia didžiausią nerimą karantino metu, tad atsakymų suma viršija 100 proc.
Didžiausią nerimą respondentai jautė dėl to, ar išgyvens jų artimieji, šį atsakymą pasirinko 53,9 proc. apklaustųjų. 41,3 proc. pažymėjo, kad nerimą jaučia dėl to, ar neprasidės didelė ekonominė krizė. Panašus skaičius apklaustųjų (37,6 proc.) teigė, kad nerimauja, ar turės pakankamai pajamų maistui, būstui ir finansiniams įsipareigojimams įvykdyti.
21, 6 proc. nerimauja, ar patys išgyvens, apie 15 proc. – dėl to, ar išsaugos darbo vietą. Kitas priežastis rinkosi apie 9 proc.
Kaip informuoja „Spinter tyrimai“, dėl savo paties išgyvenimo dažniau nerimauja vyriausio amžiaus gyventojai, ar išgyvens artimieji – moterys, 26–35 m., aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Dėl didelės ekonominės krizės dažniau nuogąstauja 26–45 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.
Ar užteks pinigų maistui ir būtiniems įsipareigojimams įvykdyti, dažniau svarsto jauniausio (iki 25 m.) ir vyriausio (daugiau nei 55 m.) amžiaus gyventojai, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai. Ar bus išsaugota darbo vieta, dažniau prisibijo vyrai, 46–55 m. apklaustieji, vidutinio išsimokslinimo, vidutinių pajamų atstovai.
Gali kilti kur kas didesnių problemų
„Spinter tyrimų“ vadovas I. Zokas Delfi sakė, kad pagrindinis akcentas gana aiškus – nerimaujama, ar šią pandemiją išgyvens artimi žmonės.
„Matyti, kad pagrindiniai akcentai susiję su tais gyvybiniais dalykais. (...) Taigi pirmas ir svarbiausias dalykas – ar išgyvens mano artimieji, akcentas – vyresnio amžiaus žmonės. Be abejo, jei mirčių vis daugėja, tas skaičius dar didės, tai ir procentas, matyt, tik augs. Ir antras dalykas – kartu galvojama apie tolimesnę ateitį, ekonominę krizę.
Kalbant apie darbo vietų išsaugojimą, nėra per daug didelių nuogąstavimų. Yra du pagrindiniai motyvai – ar nebus mirčių mano rate dėl šios krizės ir ar dėl to neprasidės lūžių pasaulinėje ekonomikoje“, – sakė jis.
I. Zokas pabrėžė, kad nuomonės apklausa užfiksavo ir tam tikrus socialinės demografijos charakteristikos skirtumus.
„Būtent moterys daugiau galvoja apie išgyvenimo dalykus, artimuosius. Vyrai dažniau rinkosi ekonominius atsakymus: darbo vieta, ekonominė krizė. Tai rūpestis labiau tokiais ūkiniais dalykais, gal šiek tiek mažiau jie emocionalūs. Bet bendra nuotaika gana vienoda visoje šalyje“, – nuomonės apklausos rezultatus vertino I. Zokas.
Psichiatras L. Slušnys teigė, kad, jei bene pusė asmenų nerimauja dėl artimųjų, galbūt tai reiškia, kad ši dalis tikrai laikysis karantino reikalavimų.
„Pasidalija maždaug per pusę, daugiau yra tų, kurie nerimauja dėl artimųjų, man tai yra smagus skaičius. Žmonės išgyvena dėl artimųjų (daugiau nei pusė – 54 proc.). Mes galime būti beveik tikri, kad šita dalis laikysis karantino sąlygų, tai yra gerai. Galima sakyti, kad kas antras žmogus Lietuvoje bus sąmoningas, galbūt dėl nerimo, bet tai yra sąmoningumo kriterijus, mano manymu“, – duomenis vertino jis.
L. Slušnys teigė, kad socialinės demografijos charakteristikos skirtumai atskleidžia itin skaudžią problemą, su kuria galime susidurti ateityje.
„Kita nerimo priežastis – ar neprasidės ekonominė krizė. Dėl to jaučiančių nerimą skaičius yra normalus, apie tai kalbama gana daug. Bet pažiūrėkite, kas dėl to išgyvena, – vyrai. Tai rodo, kad vis dar esame ta valstybė, kurioje vyrai jaučia didžiausią atsakomybę, jaučia, kad jie yra maitintojai. Aš dėl to truputėlį nerimauju, šitas skaičius mane nuteikia nelabai gerai. Mes ir taip vyrų savižudybių turime maždaug 4 kartus daugiau nei moterų. Ką šitas skaičius rodo?
Jis aiškiai rodo, kad vyrai nerimauja, jog iš jų bus pareikalauta daugiau, nei jie galės pavežti. O man tai kelia nerimą, kaip jie tvarkysis su savo psichine savijauta. Juk į psichikos specialistus vyrai kreipiasi kelis kartus mažiau nei moterys. Ir mes turime rizikingą situaciją, kas bus po karantino. Jei po karantino bus krizė, o taip ir bus, žmonės tikrai neteks darbų, tikrai sumažės ekonomika. Kad mes atsigausime gal po metų, gal po pusantrų, tai tikrai. Bet šitas skaičius man kelia nerimą“, – kalbėjo L. Slušnys.
Psichiatras pabrėžė, jog, jei jis būtų valdžioje, jau dabar pradėtų veikti, kad problemos spręsti nesiimtume per vėlai.
„Reikia užbėgti įvykiams už akių, kad be reikalo neprarastume žmonių. Nes būtent jie gali uždirbti, kelti ekonomiką“, – Delfi sakė L. Slušnys.
Griežtų karantino ribojimų trukmė
Respondentų buvo klausiama, kiek, jų manymu, reikės laikytis griežtų karantino apribojimų. Kovo 17–30 dienomis 15 dienų laikotarpį pasirinko 2,7 proc. apklaustųjų, 21 dieną rinkosi 6,1 proc. respondentų, 30 dienų laikotarpį rinkosi 25 proc. apklausą atlikusių gyventojų. 19,1 proc. teigė, kad griežtų ribojimų reikės laikytis 45 dienas. 60 dienų griežtų apribojimų laikotarpį nurodė 28,9 proc.
90 dienų griežtų apribojimų laikotarpį rinkosi 8,2 proc. apklaustųjų, o 10 proc. rinkosi daugiau nei 90 dienų.
„Spinter tyrimai“ informuoja, kad trumpesnį terminą (iki 30 dienų imtinai) dažniau įvardijo 18–25 m. respondentai, vyrai. Ilgesnį terminą (60 dienų ir daugiau) – vyriausio amžiaus (55 m. ir vyresni) apklaustieji.
„Spinter tyrimų“ vadovas I. Zokas Delfi sakė, kad tikimasi, jog pandemiją pasiseks įveikti per 60 dienų.
„Nuo pat pradžių niekas nesitikėjo, kad pavyks įveikti gana greitai. Karantiną iki 30 dienų prognozavo tik apie trečdalis apklaustųjų. Vis dėlto lūkestis yra 60 dienų, tai bendra nuostata ar viltis, kad per 2 mėnesius, maždaug gegužės viduryje, pradėsime grįžti į gal ne visiškai normalų gyvenimą, bet jau nebebus tokių griežtų apribojimų, kuriuos turime šiandien“, – Delfi sakė „Spinter tyrimų“ vadovas.
Psichiatras L. Slušnys komentavo įžvelgtus esminius skirtumus.
„Kas nori trumpesnio karantino? Tie, kurie nori greičiau reikalus tvarkytis ir baruose sėdėti, – jaunimas. O vyresni, kurie suvokia geriau, turi daugiau informacijos, linkę kalbėti apie ilgesnius terminus. Vėl, akivaizdu, kad patirtis kalba vieną, o jaunimas nori eiti, virusas jiems nėra grėsmingas, praserga, nemiršta. Jie nori greičiau iš namų nešdintis. O vyresni supranta, kiek tai pavojinga jiems, jų artimiesiems“, – Delfi sakė psichiatras L. Slušnys.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų kovo 17–30 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. – telefoninės apklausos būdu, 50 proc. – internetu. Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis kalbasi su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Atliekant internetinę apklausą, respondentui nusiunčiama nuoroda į apklausą, respondentas į klausimus atsako savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai.
Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.