G. Nausėda šalies pasirengimą šiai grėsmei įvertino kaip sėkmingą.

„Šalis toliau kovoja su koronaviruso protrūkio padariniais, daro tai gana sėkmingai, nebijau to žodžio, palyginti su kitomis valstybėmis, palyginti anksti apčiuopėme problemą, jos mastą, grėsmes, ėmėmės reikalingų priemonių. Taip, šiandien ne viskas yra gerai, ypač logistikos, laboratorijų pajėgumų išnaudojimo srityje turime nemažai problemų“, – sakė G. Nausėda.

„Nepaisant to, testavimo skaičius toliau tik didės“, – žadėjo jis.

G. Nausėda užsiminė ir apie tai, kad gali būti pasinaudota galimybe maisto produktus kaupti privačiose bendrovėse ir juos naudoti kritiniu momentu.

„Tikrai yra galimybė pasinaudoti pasaugojimo paslauga, kai privačios bendrovės kaupia maisto rezervą, tai iš esmės yra valstybės rezervas, nejudinamas, jis gali būti panaudotas kritinėmis aplinkybėmis. Tai patogu pačiai valstybei, siekiant garantuoti nepertraukiamą maisto produktų tiekimą visais scenarijais, tiek ir pačioms bendrovėms, nes jos gauna papildomų užsakymų valstybės lygiu“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Tikrai bus pratęstas ilgėliau“, – karantino pratęsimą komentavo G. Nausėda.

Kalbėdamas apie užsikrėtimų skaičių, G. Nausėda teigė, kad skaičiai kol kas juda gera linkme.

„Labai tikiuosi, kad mes jau pamažu stabilizuojame padėtį. O tai reiškia, kad toks rodiklis, kuris plačiai naudojamas tarptautinėje praktikoje, – per kiek laiko užfiksuojamas padvigubėjimas užsikrėtusiųjų skaičiaus, didėja, ši trukmė ilgėja. Ji netrukus gali pasiekti rekomenduojamą 12–14 dienos laikotarpį. Jis yra laikomas gera starto pradžia karantino trukmei švelninti. Tam tikra prasme grąžinti ekonomikai normalią tvarką ir procesus“, – sakė jis.

G. Nausėda tikino, kad būtina nepadaryti lemtingos klaidos ir karantino sąlygas švelninti per anksti.

„Labai svarbu nepadaryti lemtingos klaidos ir neatlaisvinti ekonomikos anksčiau, nei situacija leidžia tai padaryti. Štai kodėl net ir tuo atveju, jei po Velykų bus priimtas sprendimas šiek tiek švelninti karantino sąlygas, tai turės būti padaryta labai selektyviai, apsižvelgus į konkrečią verslo šaką, grėsmes ir apsirūpinus būtinomis saugumo priemonėmis, čia kalbu apie paslaugų sektorių. (…) Manau, kad ne visoms vienodai galima pritaikyti apsaugos priemonių taktiką ir sumažinti riziką iki minimumo.

Geriausia būtų, kad ne politikai skelbtų dieną X, kada mes pamažu atlaisvinsime karantino reikalavimus, bet kad tai darytų kompetentingi ir visuomenėje pasitikėjimą turintys medikai, kurie gali įvertinti situaciją ir pateikti kompetentingas išvadas“, – kalbėjo šalies vadovas.

Prezidentui G. Nausėdai teko pakomentuoti šiandien premjero S. Skvernelio paskelbtą mintį Velykų savaitgalį apriboti judėjimą šalies viduje – neįleisti žmonių į miestus ir miestelius. Šalies vadovas teigė, kad tai reikia suprasti kaip vienkartinę apsaugos priemonę.

„Suprantu, kad tai yra neišvengiama ir skausminga priemonė, nes srautas žmonių, nebūtinai įvertinę visas rizikas, savo artimųjų sveikatą, keliauja. Mes viską matome kaip vienkartinę priemonę, ją galime pateisinti, bet nereikėtų tuo piktnaudžiauti. Kaip vienkartinę ją ir reikėtų traktuoti“, – sakė jis.

Klausimus dėl artėjančių Seimo rinkimų kėlę politikai turėtų nurimti. Prezidentas tikėjosi, kad nereikės nukelti šios datos.

„Yra visos prielaidos tikėtis, kad rinkimų procesas bus normalus, datos nereikės nukelti“, – pirmadienį sakė jis.

Šalies vadovas siūlė pasvarstyti, kas būtų atsitikę, jei būtent šių metų gegužės mėnesį būtų vykę išankstiniai Seimo rinkimai, kaip kad buvo reikalaujama pernai vasarą, kai buvo formuojama naujoji Vyriausybė.

Situacija Klaipėdoje nepateisinama

G. Nausėda pakomentavo ir Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) situaciją. Joje nustatyta daug infekcijų kontrolės pažeidimų, dėl jų uždaryta didžioji dauguma ligoninės skyrių.

„Pasakysiu atvirai: paskutinę savaitę mėginu užsiimti tų aštrių kampų šalinimu tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Mėginame kalbėtis su pačia savivaldybe, spręsti tas problemas, kurios buvo kilusios ir kitose srityse, kad ir dėl karščiavimo klinikos vietos, aprūpinimo reikalinga įranga. Ten viskas, atrodo, išsisprendė. O Klaipėdos ligoninės klausimas tikrai labiau komplikuotas“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Prezidentas G. Nausėda teigė, kad spėjo susipažinti su ministerijos atliko tyrimo šioje gydymo įstaigoje išvadomis. Jo teigimu, priekaištai skamba įtikinamai, o situacija jau tokia, kad tik kalbėti apie sprendimo būdus nebegalima.

„Išvados yra rimtos, priekaištai ir kritika skambanti įtikinamai. Manau, kad savivaldybė pati turėtų įvertinti, ar, išreiškus šią kritiką, nereikėtų imtis tam tikrų organizacinių priemonių šios ligoninės atžvilgiu. Suprantu, ligoninė turi specifinį pavaldumą, tai gal ir tapo pirminiu ginčo objektu.

Dabar matome, kad konfliktas tapo toks gilus, o problema tokia didelė, kad apsiriboti pašnekesiais, ką galima pagerinti, deja, negalima. Nes statistika tikrai neguodžianti. Jei atmintis manęs neapgauna, 43 medikai užsikrėtę šioje ligoninėje, 31 pacientas, tai nepateisinama“, – savo vertinimą pateikė G. Nausėda.